Jau prasidėjo erkių sezonas

 (16)
Erkių sezonas šiais metais prasidėjo kovo pabaigoje. Storas sniego sluoksnis greitai nutirpo, dirvos paviršius sušilo, diena pailgėjo – to pakanka, kad erkės suaktyvėtų. Erkės pavasarį visada būna išalkusios. Joms išgyventi būtinas kraujas – tam, kad išsivystytų į kitą stadiją arba, jei tai jau subrendusi patelė, subrandintų kiaušinius ir juos sudėtų.
© Corbis

Erkė dažniausiai įsisiurbia į tas kūno vietas, kur oda ploniausia – kaklą, paausius, kirkšnį, pažastį, kojų ar rankų lenkimo srityje. Prieš pradėdama „egzekuciją“ erkė kartu su seilėmis suleidžia nuskausminamųjų medžiagų, todėl jos įkandimo nejuntame. Įsisiurbusi į odą, ji ten „įsicementuoja“, todėl erkę sunku ištraukti. Erkė prisisotina, kai padidina savo kūno masę 100–200 kartų. Tada ji lengvai atsikabina ir nukrinta.

Lietuvoje paplitusios erkės platina erkinio encefalito ir Laimo ligos sukėlėjus. Kai kuriose vietovėse surinktose erkėse aptikti babeziazės ir erlichiazės sukėlėjai. Ligos sukėlėjus jos perduoda palikuonims iš kartos į kartą, todėl gamtoje gausėjant erkių, neišvengiamai daugėja ligos platintojų.

Lietuvoje Laimo ligos sukėlėju užsikrėtusios vidutiniškai apie 15 procentų erkių, o erkinio encefalito virusu – dar mažiau. Jeigu po erkės įkandimo odoje atsiranda rausva, nuo kelių iki keliolikos centimetrų pločio plintanti dėmė, skauda galvą, pakyla temperatūra, apima bendras silpnumas, būtina kreiptis į gydytoją ir neužmiršti pasakyti apie įsisiurbusią erkę.

Skiepytis niekada ne vėlu

Jokia naujiena, kad efektyviausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito – skiepai. Skiepytis niekada ne vėlu. Pirmiausiai dėl to, kad susidaro ilgalaikis imunitetas. Visiškai pasiskiepyti reikia trijų vakcinos dozių.
 
Antra vakcinos dozė suleidžiama praėjus 1–3 mėnesiams po pirmosios, o trečioji skiriama po 9–12 mėnesių. Viena vakcinos dozė kainuoja apie 100 litų (iš viso trijų vakcinų dozės kainuos 300 Lt).

Visiškai pasiskiepijus, imunitetui palaikyti pakanka vienos vakcinos dozės po trejų metų, o vėliau – skiepytis kartą kas penkerius metai. Imunitetas susidaro po antros vakcinos dozės. Vadinasi, jei po antro skiepo praėjus 10 dienų įsisiurbs užkrėsta erkė, encefalitu nesusirgsime. Trečia dozė imunitetą sustiprina. Patariama skiepytis visiems Lietuvos žmonėms, nes erkės paplitusios visuose šalies rajonuose. Be abejo, pirmiausia tai turėtų padaryti žmonės, gyvenantys arti tų vietovių, kuriose nustatyti gamtiniai erkinio encefalito židiniai, ir dirbantieji ar dažnai laisvalaikį praleidžiantieji gamtoje.

Vaikus galima skiepyti nuo 1 metų amžiaus.

Skiepydamas gydytojas į organizmą suleidžia antigeną – paruoštą viruso dalelę. Pasiskiepijus dūrio vietos negalima liesti rankomis, šveisti kempine.
Nerekomenduojama skiepytis tiems, kurių sveikata tuo metu sutrikusi – turi temperatūros, paūmėjusios lėtinės ligos. Konsultuotis su gydytoju prieš skiepijimąsi patartina nėščiosioms ir vaikams iki 1 m.

Apsaugos šviesūs drabužiai

Į miškus ar parkus reikia eiti tinkamai apsirengus. Reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo. Kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kojų. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę.

Grįžus iš miško, kūną būtina dėmesingai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje, mat sausame ore erkės išgyvena labai trumpai. Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia nedelsiant pašalinti. Jei nėra galimybių tuo metu kreiptis į medikus, erkę suimkite kuo giliau pirštais arba pincetu ir staigiai ištraukite. Jei traukiant erkės kūno dalis liko odoje, nereikia baimintis: tai nepavojinga. Įsisiurbimo vietą patepkite dezinfekuojančiu tirpalu.

Ką reikia žinoti apie atbaidančias priemones

Erkes galima atbaidyti specialiomis medžiagomis – repelentais. Tai gali būti aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai arba garuojantys prietaisai. Jais apipurškiami ar tepami žmogaus oda, drabužiai, lovos tinklai ar užuolaidos. Erkes šios priemonės atbaido nuo 15 min. iki 10 val., dažniausiai 4–6 val. Kaip ilgai ir efektyviai priemonė veikia, priklauso nuo repelento rūšies, panaudojimo būdo, aplinkos sąlygų, vabzdžių jautrumo repelentui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Sveikatos naujienos

Lietuvos periferijoje – ne visiems patinkantys pokyčiai (70)

Smilgiečiai susirūpino, kad jų miestelį palieka civilizacija. Nuo gruodžio ambulatorijoje šeimos gydytoja dirba trumpiau, odontologo vizitai taip pat tapo retesni. Kodėl nyksta kaimo medicinos įstaigos?

Mėgstamiausiai lietuvių daržovei – baisūs įtarimai kuo tamsesnė spalva - tuo blogiau (51)

Duona, bulvių traškučiai ir bulvės turėtų būti gelsvos spalvos, o ne suskrudinti iki rudumo – taip sumažintume vartojimą chemikalo, kuris gali sukelti vėžį, įspėja mokslininkai.

29-erių moters košmaras: gali valgyti tik du patiekalus ir negali priartėti prie savo vyro (26)

29 m. Johanna Watkins iš Minesotos negali ne tik bučiuoti savo vyro Scotto, bet net ir su juo būti tame pačiame kambaryje. Šią moterį vargina retas imuninės sistemos sutrikimas – padidėjęs putliųjų ląstelių aktyvumo sindromas. J. Watkins alergiška beveik viskam, įskaitant ir jos pačios sutuoktinio skleidžiamam kvapui.

Kaip atpažinti, ar manikiūro metu jus galėtų užkrėsti (7)

Net 65 proc. manikiūro bei pedikiūro paslaugomis besinaudojančių gyventojų abejoja, ar jiems šios paslaugos teikiamos tinkamai dezinfekuotais ir sterilizuotais instrumentais.

Politikai: vaistinių nuosavybės reguliavimas Lietuvoje neįmanomas (9)

Lietuvos politikai abejoja, ar vaistinių nuosavybės reguliavimas padėtų atpiginti vaistus, todėl jie nesiūlo sekti Estijos pavyzdžiu, kur iki 2020 metų pusė vaistinių akcijų turės priklausyti vaistininkams.