Kai kurie mokslininkai mano, kad keli genai gali daryti įtaką lytinei orientacijai. Naujausią tyrimą atlikę mokslininkai tyrė beveik 800 gėjų brolių atvejus ir sako, kad gauti duomenys patvirtina ankstesnius rezultatus, jog tokią įtaką gali turėti X chromosomoje esantys genai, o taip pat vienas ar keli genai Y chromosomoje. Tačiau šio tyrimo metu nenustatyta, kokie konkrečiai iš šimtų genų daro tokią įtaką ar kurioje konkrečioje vietoje chromosomose jie yra.

Ankstesnių mažesnio masto tyrimų, kurių tikslas buvo nustatyti genetinę homoseksualumo sąsają, rezultatai buvo prieštaringi.

Naujieji rezultatai „nėra įrodymas, bet gana geras indikatorius“, kad abejose chromosomose esantys genai turi įtakos žmogaus lytinei orientacijai, sakė tyrimui vadovavęs dr. Alanas Sandersas, studijuojantis elgsenos genetiką Evanstone, Ilinojaus valstijoje, veikiančiame „NorthShore“ universiteto „HealthSystem“ mokslinių tyrimų institute.

Tačiau šiame tyrime nedalyvavę mokslininkai jo rezultatus vertina skeptiškai.

Kalifornijos universiteto genetikos ekspertas Neilas Rischas sakė, kad statistiniu požiūriu gauti rezultatai yra per silpni ir nerodo genetinės sąsajos. Jis dalyvavo mažesnio masto tyrime, kurio metu nenustatyta jokio ryšio tarp vyrų homoseksualumo ir X chromosomos.

Harvardo medicinos mokyklos genetikas dr. Robertas Greenas naująjį tyrimą pavadino „intriguojančiu, bet neįtikinamu“.

Šio tyrimo išvados pirmadienį buvo išspausdintos žurnale „Psychological Medicine“. Tyrimą finansavo Nacionaliniai sveikatos institutai (NIH).

Mokslininkai teigia nustatę potencialių sąsajų tarp vyrų homoseksualumo ir dalies X chromosomos bei 8-osios chromosomos. Tyrimui buvo paimti dalyvių kraujo ir seilių mėginiai.

Tyrimo autoriai sako, kad su gyvūnais atlikti tyrimai rodo, kad vienoje X chromosomos dalyje esantis genas gali daryti įtaką lytinei elgsenai. Ta pati dalis minima ir naujausio tyrimo išvadose.

Specifinės homoseksualumo priežastys nėra žinomos. Vieni mokslininkai mano, kad tam įtakos turi socialiniai, kultūriniai, šeimyniniai ir biologiniais veiksniai. O kai kurios religinės grupės mano, kad tai yra amoralus pasirinkimas.

Prie naujausio tyrimo prisidėjęs Čikagoje dirbantis gydytojas dr. Hadas Zawitzas tyrimą pavadino „dideliu žingsniu į priekį“ ieškant mokslinių atsakymų į klausimą, kaip tampama homoseksualiu.

Būti gėjumi „yra tarsi gimti su tam tikra akių ar odos spalva – tiesiog toks esi“, – sakė jis. – Dauguma mano heteroseksualių pažįstamų nepasirinko tokiais būti. Todėl man keista, kodėl žmonės to nesuvokia.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (182)