Į tokią dviprasmišką situaciją patenka iš darbo išėję ir tuoj pat kitur neįsidarbinę žmonės. Jie pakliūva į įstatymo paspęstus spąstus, nes jo gerai neįsiskaito arba nesupranta.
Kaip žinia, nutraukus darbo santykius, t. y. išėjus iš darbo, privalomasis sveikatos draudimas galioja iki darbo santykių nutraukimo mėnesio paskutinės dienos. Pasibaigus galioti privalomajam sveikatos draudimui, asmuo dar vieną mėnesį turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kurių išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
Dažnas, paskaitęs teisės aktą iki šios vietos, pastumia jį šonan ir ramus eina į polikliniką ar gulasi į ligoninę. Ten jo draustumą patikrinę medikai patikina, kad viskas gerai: sistema rodo, jog pacientas draustas.
Taip ir yra, bet tik tokiu atveju, jei asmuo per tą mėnesį sumoka visą privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Nuo liepos 1 dienos ji yra 34,20 euro. Taigi garantija gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas neatleidžia nuo prievolės sumokėti įmoką už tą papildomą mėnesį, kuri valstybė duoda tarsi skolon.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) gyventojams išsiunčia vis daugiau laiškų, raginančių atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Pasipiktinę žmonės lekia aiškintis į įstaigą ir tikina, kad tuo metu, kai gydėsi, buvo drausti.
Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Palauskienė sako, kad kai kuriuos ištinka šokas, sužinojus, kad nepakaks sumokėti 34 eurus už „pražiūrėtą“ mėnesį, o reikės iš piniginės ar sąskaitos išimti tiek pinigų, kiek kainavo gydymas, vaistai, sanatorija ar kitos sveikatos priežiūros paslaugos, kurias gavo. Vieniems į PSDF biudžetą tenka grąžinti vos kelis eurus, kitiems – kelis šimtus, o kai kam ir tūkstantį ar daugiau, jeigu buvo sunkiau pasiligoję ir gydėsi stacionare.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas sutinka, kad vadinamasis garantinis mėnuo klaidina žmones. Įstaiga teikė siūlymą jo atsisakyti, tačiau kol kas tvarka nepakeista.
„Jei per tą mėnesį neįsidarbinsite ir nepateksite į valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašą, papildomo mėnesio įmoką turėsite sumokėti patys iki to mėnesio paskutinės dienos. Kitaip patirsite finansinių nuostolių, jeigu tuo metu pasinaudosite iš PSDF kompensuojamomis sveikatos priežiūros paslaugomis“, – pabrėžė direktorius.
Išklotinės stebina pacientus
Nuo praėjusių metų Panevėžio teritorinė ligonių kasa kokiu nors reikalu į įstaigą užsukusiems gyventojams pradėjo aktyviai dalyti suvestines, kiek per metus valstybė išleido jiems gydyti.
Pasak Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos, žmonių reakcija labai įvairi. Daugiau kaip trečdaliui gyventojų (39 proc.), gavusių paciento duomenų suvestinę, informacija apie paslaugų kainas buvo netikėta, stebinanti ir įdomi. Trečdalis apklaustųjų (29 proc.) nesidomėjo tuo, ką gavo, neigė tokios informacijos reikalingumą, buvo nepatenkinti. Kiti reagavo įvairiai: 10 proc. žadėjo su informacija susipažinti namuose, 8 proc. teigė, kad savaime suprantama, jog paslaugos turi būti apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis, 3 proc. išsigando, kad suvestinėje nurodytų sumų nereikėtų sumokėti patiems, 11 proc. sutiko, kad informacija labai reikalinga.
Kai kurie prisipažino negalvoję, kad gydymas ar vaistai tokie brangūs.
„Reikės pagerti vitaminų, kad mažiau kainuočiau“, – sakė humoro jausmo nestokojantys klientai.
Kiti prisipažino, kad pažiūrėjus į kainą atsiranda motyvacija mokėti mokesčius.
Buvo ir tokių, kurie replikavo, kad kasai nėra ko girtis, nes ir jiems kainavo – reikėjo mokėti gydytojams. Kiti sakė, kad kaina neatitinka paslaugos kokybės. Treti stebėjosi ir teigė, kad grynaisiais maždaug tiek pat sumokėjo ligoninėje.
Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Palauskienė sakė, kad daug pacientų net nežinojo, jog yra galimybė pasitikrinti, kiek kainavo gydymas.
S. Palauskienės teigimu, gyventojams suvestinės tam ir dalijamos, kad jie žinotų, kiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už jų gydymą ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama įstaigoms.
„Tai padeda suprasti, kad gydymo įstaigoms už privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams suteiktas paslaugas sumoka ligonių kasos, tad jiems antrąkart mokėti nereikia“, – kalbėjo ji.
Pasitaikė ir tokių, kuriuos suvestinės ne juokais išgąsdino.
„Ar man nereikės mokėti? Kur turiu nunešti šiuos dokumentus? Ar nereikės grąžinti pinigų? Ar paskui negausiu laiško, kad turiu sumokėti?“ – apibėrė jie klausimais darbuotojus.
Vedėja svarsto, kad suvestinės baugina tuos, kurie ne visai sąžiningai moka mokesčius, nelegaliai dirba. O kai kurie atsisakė gauti suvestinę, nes baiminosi, kad gali būti atskleista informacija apie jų sveikatą.
„To tikrai nebus. Asmens duomenų apsauga labai griežta, jie saugomi taip, kaip nustatyta teisės aktuose, suvestinėje jie pateikiami pačiam gyventojui prašant“, – kalbėjo S. Palauskienė.
Gali pasižiūrėti patys
Suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų suvestinės nėra naujiena. Nuo 2013 metų vidurio jos pradėtos išduoti stacionare besigydžiusiems pacientams. Ligoninės, išrašydamos ligonį namo, turi jam įteikti atmintinę apie galimybę gauti tokią suvestinę.
Nuo 2014 metų ligonių kasos išduoda ir metines duomenų suvestines.
Elektronine bankininkyste besinaudojantys gyventojai gali patys pasitikrinti, kiek valstybei kainavo jų gydymas. Dėl vaikams suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų suvestinių reikia kreiptis į ligonių kasas.
„Nors suvestinės išduodamos ne pirmus metus, žmonės retai jų prašė. Per 2013-ųjų antrąjį pusmetį išdavėme tik 16, o per 2014 metus – 26 suvestines. Todėl pernai ir pradėjome aktyviau informuoti gyventojus apie jiems gydymo įstaigose suteiktas paslaugas ir jų kainas“, – paaiškino S. Palauskienė.
2015-aisiais išklotines gavo 357 kasoje apsilankę gyventojai. Per šių metų pirmąjį ketvirtį tokie dokumentai išduoti 372 asmenims.
