Žmonės pradeda suprasti, kad slėptis dėl savo ligos neverta, gėdytis jos tuo labiau, ir vis drąsiau buriasi į draugiją.

Šiuo metu ligoninėje besigydantį draugijos pirmininką Jurijų Grigorjevą pavaduojanti Ramutė Dūdienė sako, kad draugijoje jau yra apie 80 narių. 

Vis dėlto sergančiųjų išsėtine skleroze mieste yra greičiausiai trigubai daugiau, tik ne kiekvienas, ištiktas šios ligos, nori atsiskleisti kitiems.

Visuomenės požiūris dažnai keistas, neteisingas. Ne vienam teko savo kailiu patirti, kai išgirdę žodžius „išsėtinė sklerozė“ pašnekovai vos ne pirštą prie smilkinio pradeda sukioti: atseit, jei jau serga skleroze, vadinasi nieko neatsimena, nesupranta.

„Negali ligonis aiškinti kiekvienam, kad išsėtinė sklerozė nieko bendro neturi su liga panašiu pavadinimu. Ja sergantys gal ir skundžiasi silpna atmintimi“, – sakė R. Dūdienė.

Ji pati pažįsta ne vieną išsėtine liga sergantįjį, kuris vengia kam nors pasisakyti savo diagnozę, kuo ilgiau stengiasi ją nuslėpti. 

Išsėtinė sklerozė – jaunų žmonių liga. Susergama dažniausiai 20–40 metų. Tikslios šios centrinę nervų sistemą pažeidžiančios ligos priežastys nežinomos, labiausiai jos susijusios su aplinka ir genetika. Diagnozė trenkia kaip perkūnas iš giedro dangaus. Pirmieji ligos požymiai pasireiškia, kai žmogus pradeda jaustis vis prasčiau, jam darosi silpna, greitai pavargsta, pradeda nutirpti, dilgčioti veidas ar rankos, kojos, jaučiami raumenų spazmai, sutrinka kalba. Būna, kad medikai ne iš karto nustato diagnozę. Jai pasitvirtinus tenka pasitelkti kantrybę ir mokytis gyventi su šia liga. Lėtinė liga nepagydoma. 

R. Dūdienė patvirtina, kad dalyvavimas draugijos veikloje žmonėms iš tikrųjų padeda. Ne vienas sako: „Kur aš anksčiau buvau? Kodėl nėjau į užsiėmimus?“

„Štai vieną neseniai į mūsų būrį įsitraukusią keturiasdešimtmetę draugijoje lankytis paskatino sūnus. Kai moteris gydėsi Vilniuje, Santariškių ligoninėje, gydytoja paklausė jos sūnaus, ar jie žino apie Panevėžyje veikiančią draugiją, ar lanko ją. Sūnus sužinojo mūsų draugijos telefoną, paskambino, paklausė, ar gali atvežti mamą. Mes džiaugiamės nauja nare, o ji atrado galimybę pabendrauti su kitais lygiai taip besijaučiančiais žmonėmis“, – pasakojo R. Dūdienė. 

Žiemą draugijos veikla ne tokia aktyvi. Visi laukia, kol nutirps sniegas, tada bus lengviau vaikščioti, susitikti. Vienas iš visiems nariams labiausiai patinkančių renginių – „Diena be išsėtinės“. Jame apie ligą nekalbama, nesiskundžiama, vyksta įvairios pramogos, žaidimai. Pavyzdžiui, šią vasarą draugijos nariai važiavo į išvyką siauruku.

Dar draugijos nariams labai patinka dramos būrelio veikla. Jie stato spektaklius, vaidina susitikę su kitų neįgaliųjų draugijomis globos namuose. O pernai Kupiškyje vykusiame neįgaliųjų festivalyje net pirmą vietą laimėjo.

Panevėžiečių, sergančių išsėtine skleroze, draugijos ateities planuose – lėlių teatro įkūrimas. Jame galės vaidinti ir vaikščioti negalintys, vežimėliuose sėdintys žmonės. Šių užsiėmimų pradžios jau laukiama.