Laimei, didesnis pavojus prarasti kūdikį nenustatytas vartojant dažniausiai skiriamų rūšių antibiotikus, įskaitant peniciliną, rašo CNN.
„Ramina tai, kad pirmosios būtinybės gydomosios priemonės ir dažniausiai naudojami antibiotikai (penicilinas, cefalosporinas) nesusiję su didesne rizika patirti persileidimą“, - nuramino farmacininkė iš Monrealio Anick Berard. Nenustatytas ryšys ir tarp nitrofurantoino, dažniausiai skiriamo šlapimo takų infekcijoms gydyti, bei eritromicino, medikų skiriamo kvėpavimo takų ir odos infekcijoms, chlamidijoms, dubens uždegiminei ligai ir sifiliui gydyti.
Eritromicino taip pat skiriama nėščiosioms moterims, siekiant apsaugoti naujagimius nuo B grupės streptokokų sukeliamos infekcijos.
Gydytojai neštumo metu neskiria tetraciklinų dėl galimo ryšio tarp šių antibiotikų vartojimo ir įgimtų defektų. Dėl tos pačios priežasties vengiama ir chinolonų skyrimo besilaukiančioms moterims.
Makrolidai dažnai skiriami tais atvejais, kai negali būti vartojamas penicilinas, tačiau tenka kovoti su streptokokų ir pneumokokų sukeltomis infekcijomis. Sulfonamidais gydomos šlapimo takų ir ausų infekcijos, bronchitas ir akių infekcijos. Metronidazolis naudojamas makšties, skrandžio, odos, sąnarių ir kvėpavimo takų infekcijoms gydyti.
Rizika nedidelė
2013 m. danų mokslininkai pranešė nustatę ryšį tarp antibiotiko klaritromicino ir persileidimo. „Rezultatų pasikartojimas – esminis veiksnys, nustatant priežastinį ryšį“, - sakė A. Berard, pridurdama, kad skirtingose šalyse pasitaiko antibiotikų skyrimo skirtumų, todėl labai svarbu pažvelgti į šį mokslininkus dominantį klausimą iš skirtingų pacientų grupių perspektyvos.
A. Berard kartu su savo komanda išanalizavo duomenis, kuriuos 1998-2009 m. rinko „Quebec Pregnancy Cohort“ organizacija. Tiriamųjų amžius svyravo tarp 15 ir 45 metų. Mokslininkai palygino nėštumų rezultatus, vertindami ankstyvuoju nėštumo periodu vartotus skirtingus antibiotikus.
Nustatyti 8702 persileidimo atvejai, įvykę apie 14 nėštumo savaitę. A. Berard komanda šiuos atvejus palygino su 87 020 atvejų, kai nėštumas nesibaigė persileidimu. 16,4 proc. persileidimą patyrusių moterų, t. y. 1428 vartojo antibiotikų ankstyvuoju nėštumo periodu, lyginant su 12,6 proc. persileidimą patyrusių tiriamųjų, t. y. 11 018, kurios antibiotikų nevartojo. Vartotų antibiotikų faktas buvo nustatomas vertinant medikų išrašytus receptus. „Mūsų tyrime vertintas tik ankstyvuoju nėštumo periodu vartotų antibiotikų veiksnys“, - akcentavo A. Berard.
Taigi kalbant apibendrintai, nėštumo metu antibiotikų nevartojančios moters rizika patirti persileidimą siekia apie 6-7 proc. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tam tikrų rūšių antibiotikų ankstyvuoju nėštumo periodu vartojusių moterų rizika patirti persileidimą išauga iki 9-10 proc. „Rizika išlieka nedidelė“, - patikino A. Berard.
Sumažėjęs persileidimo pavojus
Persileidimų dažniau patiria vyresnės, vienos gyvenančios, nemažai sveikatos sutrikimų ir infekcijų turinčios moterys. Visi šie veiksniai įvertinami padidintai moterims kylančiai rizikai, susijusiai su antibiotikų vartojimu, nustatyti.
A. Berard linkusi teigti, kad, nepaisant nustatyto antibiotikų keliamo pavojaus, svarbu nepamiršti, kad pačios infekcijos taip pat gali turėti įtakos persileidimo rizikai ir iš dalies rizikos rodiklius paaiškina. „Mūsų atlikto tyrimo rezultatai patvirtina ankstesnių tyrimų rezultatus, vienintelė išimtis – nitrofurantoinas“, - konstatavo ji. „Išsiaiškinome, kad nitrofurantoinas, dažniausiai naudojamas šlapimo takų infekcijoms gydyti, iš tiesų mažina persileidimo riziką“, - teigė A. Berard.
Ji pripažįsta, kad būtina šį faktą tirti toliau, nes toks jos komandos atlikto tyrimo rezultatas yra pirmas. Tyrimo rezultatai liudija, kad chinolinas ir tetracilinas sietini su persileidimų rizika, o toks tyrimo rezultatas, A. Berard teigimu, atitinka rekomendacijas šio antibiotiko nevartoti nėštumo metu. „Kiekvienai moteriai būtina suvokti, kad infekcijos nėštumo metu turi būti gydomos“, - patikino ji pridurdama, kad moteris turėtų būtinai konsultuotis su gydytoju dėl geriausio ir jai tinkamiausio gydymo varianto.
Gydytoja ginekologė Sharmila Makhija apibūdino šio neseniai atlikto tyrimo rezultatus kaip išsamią dažniausiai vartojamų antibiotikų poveikį juos vartojant nėštumo metu. Nors tyrimas ganėtinai platus, jis dalies specialistų vertinamas kaip itin rimtas. Vis dėlto Sh. Makhija ir patys tyrimo autoriai pripažįsta vieną tyrimo trūkumą – tam tikrų lyginamųjų grupių atstovų skaičius itin nedidelis.
Anot ginekologo Philipo Heine, šio tyrimo dabartinė forma nėra itin vykusi, nes, jo teigimu, tyrimo rezultatai išpūsti, o tyrimą atlikę autoriai nepateikė tinkamos tyrimo ribotumo diskusijos. „Vienas esminis abejonių keliantis dalykas – dalis antibiotikų (tetraciklinas ir chinolinas) nebūna skiriami nėščiosioms, jei nėštumo faktas medikui yra žinomas. Taigi galima daryti prielaidą, kad nėštumai buvo itin ankstyvi arba apie juos receptą išrašiusiam medikui nebuvo žinoma.“ – konstatavo Ph. Heine.
„Dauguma antibiotikų, sietinų su galimu nėštumo nutrūkimu, akušerijoje nėra naudojama“, - pridūrė jis. Tam tikros rūšies antibiotiko saugumas priklauso nuo individualios paciento diagnozės, tačiau oficialaus sąrašo, į kurį būtų įtraukti antibiotikai, kuriuos saugu vartoti nėštumo periodu, paprasčiausiai nėra.
