Iškreipta meilė pražudys Lietuvą – gręžiamasi į mokyklas

2012–2014 m. buvo užregistruota beveik 70 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Kasmet jų tik daugėja – nors šių metų rezultatų dar nėra, tačiau trijų ketvirčių duomenys rodo aiškias tendencijas – problema egzistuoja ir ji tik gilėja.

Manysite, iš kur toks didelis skaičius? Smurtas artimoje aplinkoje – tai ne tik mėlynės, kraujo dėmės ir iš baimės grąžomos rankos. Tai žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Tai – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

Šiandien visas pasaulis mini Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną (skeptikams, kurie atšauna, kad smurtas vykdomas ne tik prieš moteris, geriausiai byloja skaičiai - 80 proc. visų nukentėjusiųjų yra moterys, o 90 proc. smurtautojų – vyrai). Seime susirinkę skirtingų institucijų specialistai džiaugėsi 2011 m. pabaigoje įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, tačiau pripažino, kad tam, jog būtų užtikrintas moterų (bei smurto liudininkų – vaikų) saugumas, vien jo nepakanka.

Užuomazgos jau mokykloje

Egzistuoja nemažai teorijų, kuriomis bandoma paaiškinti smurto artimoje aplinkoje priežastis bei paplitimą. Kai kuriose jų įvardijami asmeninio pobūdžio faktoriai, alkoholio ar narkotikų vartojimas, nukentėjusiosios veiksmai, psichinėmis ligos, stresas, aksčiau patirtas šeimos narių smurtavimas ar kitos socialinės priežastys. Pasak Labdaros ir paramos fondo „Frida“ vadovės Daivos Baranauskės, ydinga, kad visuomenė iki šiol priežastis daugiausiai sieja su alkoholio vartojimu.

„Pagrindinė smurto artimoje aplinkoje priežastis – tai galios disbalansas, kurį iššaukia lyčių nelygybė. Įstatymai surašyti gražiai, tačiau de facto žmonių bendravime, tarpusavio santykiuose, tos nelygybės turime sočiai – ja viskas persmelkta. Mes patys net nesusimąstome, kad binarinis lyčių išskyrimas galiausiai priveda iki smurto prieš moteris.

Netgi mokyklose, kai mokiniai nuo penktos klasės ima draugauti ne kaip draugai, o kaip vaikinas ir mergina, berniukų užgaulės ir patyčios mergaitėms suaugusiųjų yra įvardijamos taip – taigi tu jam patinki, jis tave „kibina“. Mes sutapatiname meilę ir smurtą, simpatiją ir patyčias“, - pasakojo D. Baranauskė.

Specialistės teigimu, vasarą atliktas jaunų porų santykių tyrimas, nustebino ir visko mačiusius.

„Jaunoms merginoms atrodo, kad jei santykiuose nėra dramų, pavydo, kontrolės, kažkas yra negerai. Galbūt man nuobodu su tokiu vaikinu? Mes nebesuprantame meilės be smurto“, - pabrėžė Labdaros ir paramos fondo „Frida“ vadovė.

Dėl to vis garsiau kalbama, kad mokyklose vykdoma ankstyvoji prevencija gali padėti keisti smurto toleravimo nuostatas ir jaunų žmonių elgesį.

Smurto ratas

Šiaulių apskrities policijos duomenimis, analizuojant gautų iškvietimų bei išnagrinėtų pareiškimų santykį akivaizdu, kad daugeliu atvejų atsisakoma rašyti pareiškimą, kurio pagrindu smurtautojui
taikoma atsakomybė.

Dar 2013 m. Vilniaus moterų namų konsultantė Zuzana Vasiliauskaitė aprašė šeimoje patirto smurto padarinius bio-psicho-socialinei asmens sveikatai bei mušamos moters sindromą. Būtent pastarasis terminas ir aiškina, kodėl prievartą patiriančios moterys nepalieka smurtautojų.

„Leonore Walker atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad smurtas šeimoje vyksta pagal tam tikrą pasikartojantį trifazį modelį. Smurto ratas susidedantis iš įtampos augimo su didėjančiu pavojaus jausmu, smurto proveržio, „medaus mėnesio“ arba smurtautojo atgailaujančio elgesio fazių. Ratas dažniausiai prasideda po aktyvaus asistavimo periodo, kurio metu smurtautojas labai domisi moters gyvenimu ir demonstruoja mylintį elgesį.

Po kurio laiko mylintį elgesį keičia sekimas ir kontrolė, tačiau dažniausiai tuo metu moteris jau būna įsipareigojusi šiam vyrui ir nebeturi energijos, o dažnai ir ryžto ką nors keisti. Pastebima, jog dauguma moterų, patekusių į tokią situaciją, linkusios tikėti, jog vos tik jos ištekėsiančios, vyras pasijusiąs saugesnis ir toks elgesys liausis. Deja, šie lūkesčiai retai išsipildo. Smurto ratas sukasi toliau“, - rašo Z. Vasiliauskaitė (visą darbą galite rasti čia).

Šiandien kitame renginyje Vilniaus vyrų krizių ir informacijos centro direktorius Arūnas Kuras kalbėjo tema „Smurtinio elgesio keitimo problemos“. Specialistas paatviravo – sunkiausi pacientai yra tie, kurie mano, jog moterys yra žemesnės prigimties atstovės. „Abejoju, ar su tokiais vyrais galima pasiekti kažkokių rezultatų nepanaudojant rimtų bausmių. Gal net neįmanoma apsieiti be kalėjimo“, – pranešime spaudai sakė psichologas.

Didelė dalis vyrų, mušančių moteris, nemato savo kaltės: „Smurtas gimdo smurtą. Jei aš jums pasakau kažkokį blogą žodį, jūs, norėdami užglaistyti situaciją, pasakote kitą. Tada jaučiuosi aš įsižeidęs. Yra atliktas tyrimas, jog merginos labiau linkusios į psichologinį, o vaikinai – fizinį smurtą. Moteris naudoja tai, ką sugeba – žodžius, o vyras – kumštį. Tuomet į konfliktą įsikiša policija.“

Nebūkite abejingi

Baisiausia tai, kad šiandien, minint Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną, esama mažai teigiamų aspektų. Tai patvirtina ir policijos statistika.

„Anksčiau didžiąją dalį savo dėmesio policijos departamentas skirdavo nusikaltinimo aiškinimui, pareigūnų mokymui, matome, kad dirbame su pasekmėmis. Mums reikia dirbti didesnį prevencinį darbą. Tą patį turi daryti visos institucijos, kurios prisideda prie smurto artimoje aplinkoje užkardymo.

2012 m. turėjome 7500 ikiteisiminių tyrimų, šiemet, per 10 mėnesių jau turime 8850 pradėtų ikiteisminių tyrimų. Tai rodo, kad nusikalstamų veikų nemažėja, skaičiai po truputį auga, problema išlieka ir jei nesiimsime tam tikrų veiksmų, ji tik didės. Tačiau ar galime tiek laukti?“, - retoriškai klausė Policijos departamento viešosios policijos valdybos viršininkas Saulius Gagas. Tam esą reikia tobulinti ir pareigūnų kvalifikaciją.

Tačiau policijos pajėgumų šioje situacijoje nepakanka – turi įsijungti visos atsakingos institucijos. Mat pagalbos reikia ne tik aukai, tačiau ir patiems mažiausiems, stebintiems smurtą – vaikams.

„Galiu pasidalinti tik viena teigiama statistika – žuvusių nuo smurto artimoje aplinkoje skaičius šiemet yra sumažėjęs. Per dešimt mėnesių yra 17 žuvusių, tuo metu praėjusiais metais turėjome 38 atvejus, 2012 – 32 aukas“, - vardijo specialistas.

Tikimasi, kad ryškesnių rezultatų duos 2011 m. pabaigoje Lietuvoje įsigaliojęs Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuriuo siekiama sudaryti teisines prielaidas specialiomis priemonėmis užtikrinti smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų apsaugą ir sukurti specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo sistemą.

Remiantis Valstybės kontrolės audito (2014 m.) išvadomis, dar yra kur padirbėti.

„Nustatėme, kad ne visada užtikrinama smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų apsauga – kas dešimtas nukentėjusysis pakartotinai patiria smurtą. Specializuota kompleksinė pagalba, kuri turi būti pasiūlyta nedelsiant, daugiau nei 10 proc. nukentėjusiųjų nebuvo pasiūlyta, o beveik pusei jų – vėliau nei kitą darbo dieną (kai kuriais atvejais praėjus daugiau nei 2 savaitėms)“, - rašoma dokumente.

Jei patiriate smurtą ar žinote žmonių, kurie kenčia - nebūkite abejingi. Prabilkite.