Labai gerai, jei sekretorė identifikuoja ligą ir pacientas gana greitai atsiduria gydymo įstaigoje“, - DELFI teigė neurologas, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, prof. dr. Dalius Jatužis.
Nepaisant tobulėjančios medicinos, insultai išlieka viena didžiausių sveikatos problemų bei dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje ir Europoje. Pavyzdžiui, sostinės Santariškių klinikose per metus gydomi apie 700 naujų insulto atvejų, Lietuvoje jų kasmet diagnozuojama apie 13 tūkst. Nors šalyje nuo 2014-ųjų stebimas proveržis ūminio insulto gydymo srityje, tačiau džiaugtis insulto profilaktika tikrai negalime.
Pasak D. Jatužio, šiemet Vilniuje atliktoje apklausoje pakalbinus vidutinio amžiaus žmones, kurie neserga insultu ar kitokiomis sunkiomis ligomis, paaiškėjo, kad jie nežino apie insulto riziką ir nesiima priemonių jos išvengti.
Skubėti verta dėl to, kad kiekviena uždelsta minutė lemia insulto pasekmes.
„Dažnai žmonės klausia, ar galima visiškai pasveikti po insulto. Turime daugybę pavyzdžių, kai įvykus sunkiam insultui laiku pritaikius priemones, pavyskta žmogų grąžinti į gyvenimą be jokių pasekmių. Deja, dažniausiai persirgus insultu pasekmių lieka. Kai kuriais atvejais jos gali būti labai sunkios. Iš dažnesnių – judėjimo sutrikimai. T.y. Išlieka paralyžius ar vienos pusės silpnumas. Gali likti ir kalbos ar regėjimo defektai, galūnės nuolat būti įtampos būsenoje (raumenų hipertonusas) – tai ir skausminga, ir trukdo judėjimui.
Iš rečiau minimų, tačiau taip pat labai svarbių pasekmių paminėčiau pažinimo funkcijų sutrikimą – trinka atmintis, orientacija, žmogus nebesugeba taip gerai protauti, kaip iki insulto. Gali pasireikšti iki tol nebuvusi depresija. Tai susiję tiek su psichosocialiniais faktoriais – žmogus galimai praranda darbą, trinka santykiai su aplinkiniaias, tiek su smegenų pažeidimu, kuris gali užprogramuoti depresiją. Pasitaiko ir poinsultinis skausmas dėl smegenyse vykstančių pažeidimų“, - aiškino D. Jatužis.
Svarbu suvokti ir tai, kad po pirmo gyvenime insulto ar mikroinsulto yra didelė rizika, kad jis pasikartos. Ypač pavojingi pirmieji metai po insulto. Džiugina tai, kad insultui gydyti naudojamos vis naujesnės medicinės priemonės insultų suvaldymui – pradedant trombus tirpdančiais vaistais ir baigiant krešulio ištraukimu per kateterį. Todėl svarbiausia šiandien yra laiku pažinti pirmuosius insulto simptomus ir užsiimti insulto profilaktika.
„16, 5 proc. apklaustųjų nežino nei vieno insulto rizikos faktoriaus. 30 proc. nurodė, kad žino, jog turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, tačiau net 39 proc. jų niekaip nesigydo – nei dietomis, nei vaistais. Šie skaičiai atskleidžia, kad žmonės nežino, kas yra insultas, kaip jį atpažinti, o jei ir žino, nesiima jokių priemonių tam sustabdyti. Būtent dėl šios priežasties būtina nuolat stiprinti visuomenės švietimą šiuo klausimu, nes kitaip insulto mirčių atvejų tikrai nemažės. Vis dėlto kolegos iš užsienio šalių mus guodžia – išmokyti visuomenę sveikai gyventi ir kovoti su insultu reikia ne vienerių ir ne dvejų metų – tam būtinas dešimtmetis nuolatinio intensyvaus darbo“, – teigė D. Jatužis.
Insultas ištinka, kai žmogus serga galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze, hipertonine liga, prieširdžių virpėjimu, širdies nepakankamumu, netekus daug kraujo, rečiau – reumatu, kraujo, inkstų ligomis. Būna ir dėl galvos smegenų kraujagyslių defektų (pvz., arterijos spindžio išsiplėtimo). Ligai reikšmės turi paveldimas polinkis.
Esminė dalis – teisinga mityba
Puiki pradžia startui – tinkama mityba.
„Galima daryti prielaidą, kad insulto atvejų nemažėja ir dėl netaisyklingos, nesveikos mitybos. Nėra specialios insulto dietos, svarbu maitintis sveikai ir žinoti kelias pagrindines taisykles. Vis dėlto daugelis jas žino, tačiau nesivadovauja. Galima spėti, kad taip atsitinka dėl to, jog nesveikos mitybos poveikio savo organizmui nepastebime iškart: rezultatai pasirodo po dešimties ar dvidešimties metų.
Specialistė pabrėžė, kad siekiant išvengti insulto ar sureguliuoti organizmą po ištikusio insulto nėra kažkuo ypatinga – jai galioja tos pačios sveikos mitybos taisyklės.
„Kasdienės taisyklės: liesi ir vidutinio riebumo produktai, jokių riebių padažų. Reikia vengti produktų, patiekalų su trans-riebalų rūgštimis (kepiniai, kuriems naudojamas margarinas). Kas antrą dieną - žuvis, jūros gėrybės, linų sėmenys, linų sėmenų aliejus. Būtina vengti sūdyto maisto, kasdien suvartoti ne mažiau nei 500 g įvairių spalvų daržovių ir ne daugiau 300 g vaisių. Saldumynai nėra būtina raciono dalis, ypač vakarais.
Galiausiai nepamirškite ir 6-8 stiklinių vandens per dieną bei kuo įvairesnio maisto“, - sakė E. Gavelienė. Specialistė, tiesa, pripažino, kad vien mityba – nėra sveika gyvensena. Svarbus ir fizinis aktyvumas.
Trūksta švietimo apie insulto pirmąją pagalbą
Konferencijos metu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovė, Socialinės paramos ir slaugos vyr. administratorė Zita Juškienė teigė, kad norint sumažinti mirčių nuo insulto skaičių itin svarbu šviesti žmones apie insulto pirmąją pagalbą.
„Deja, daugelis nežino, kaip atpažinti insultą ir kaip suteikti pirmąją pagalbą atpažinus. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija vykdo daug projektų ir edukacinių veiklų, tačiau to nepakanka. Švietimo apie pirmąją pagalbą trūkumą lemia tai, kad tokių projektų vis tiek trūksta, jų reikėtų kur kas daugiau, apimančių ne tik didžiuosius miestus, bet ir visą Lietuvą“, – sakė Zita Juškienė.
Pasak Z. Juškienės, problemos, kad žmonės neatpažįsta insulto ir nemoka suteikti pirmosios pagalbos, šaknų galima ieškoti ir giliau. Padidinus finansavimą su sveikata dirbančioms nevyriausybinėms organizacijoms, tikėtina, kad situacija gerėtų – daugiau žmonių sužinotų apie insulto prevenciją bei reakciją pastebėjus šią ligą.
„Yra išleistas insulto pirmosios pagalbos aprašas, tačiau jis yra skirtas specialistams, o insultas dažnai atsitinka ne ligoninėje, o namuose, gatvėje, darbovietėje. Dėl to švietimas yra būtinas“, – sakė Z. Juškienė.
