Kai kuriems žmonėms šlapime padidėja vienų ar kitų medžiagų koncentracija ir dėl to pradeda formuotis inkstų akmenys“, - pasakojimą pradeda Vilniaus klinikinės ligoninės gydytojas urologas Marius Anglickis.

Remiantis jo pacienčių teiginiais, akmenų sukelto priepuolio skausmas baisesnis net už gimdymo kančias. Tokia pati dalia laukia ir laiku akmenų neaptikusių vyrų, tik jie, veikiausiai, pojūčius apibūdintų jau kitaip.

Operacijas atlikdavo barzdaskučiai

„Šlapimo takų akmenys yra tokie pat seni kaip ir pati žmonija. Jie randami mumijose, kurių amžius siekia 4500-5000 metų. Būtent egiptiečiai ir buvo vieni pirmųjų, kurių rašytiniuose šaltiniuose minimi duomenys apie inkstų akmenų gydymą. Vystantis civilizacijai daugėjo ir žinių apie šlapimo takų akmenų gydymą. Hindu ir graikų rašytiniuose šaltiniuose jau kalbama apie operacinį šlapimo takų akmenų gydymą.

Tais laikais žinios apie žmonių anatomiją ir fiziologiją buvo labai menkos, o antibiotikų dar nebuvo. Kaip ir supratimo apie aseptiką. Pacientų mirštamumas buvo beprotiškai didelis, žaizdos gydavo ilgai ir sunkiai, ilgai pūliuodavo. Tačiau šlapimo takų akmenų sukeltas skausmas būdavo toks nepakeliamas, kad žmonės iš nevilties ryždavosi tokiai didelei avantiūrai“, - DELFI pasakojo M. Anglickis.

Inkstų akmenys

Senovės Indijoje gyvenęs chirurgas Sushruta (600 metų prieš Kristų) savo knygoje aprašo net 300 šlapimo takų akmenų chirurginio šalinimo atvejų. Garsusis Hipokratas gyvenęs 460–377 metai prieš Kristų taip pat labai daug dėmesio skyrė inkstų bei šlapimo pūslės akmenų atsiradimo išaiškinimui ir gydymui. Ilgus amžius akmenų operacinis gydymas atliekant pjūvį tarpvietėje buvo labai pavojingas, o pacientų mirštamumas - milžiniškas.

„Šias operacijas atlikdavo barzdaskučiai-chirurgai, kurie net nebuvo laikomi gydytojais. Dėl to garsiojoje Hipokrato priesaikoje jis sako, kad „sergančių akmenlige pats neoperuosiu, - tai atlikti pavesiu prityrusiems chirurgams“. Šlapimo takų akmenų gydymo proveržis įvyko tik XX amžiuje, kada buvo geriau suprasta žmogaus anatomija ir sukurti metodai, leidžiantys efektyviai gydyti pacientus su šlapimo takų akmenimis“, - teigė pašnekovas.

Skaldyk ir valdyk

Gydytojo teigimu, net ir šiandien nėra žinoma dėl kokių priežasčių ir kaip formuojasi inkstų akmenys. Dėl to nėra ir efektyvaus medikamentinio gydymo, leidžiančio visam laikui atsikratyti akmenimis.

„Daugumai žmonių inkstų akmenys nustatomi atsitiktinai. Labai dažnai jie būna besimptomiai, rečiau gali pamausti šoną. Negydomi akmenys gali patekti į šlapimtakį ir sukelti priepuolį arba užaugti tiek, kad nustoja veikti inkstas ir jį reikia pašalinti.

Inkstų akmenys laisvai guli inkstų taurelėse. Jie būna prie nieko neprisitvirtinę, todėl daliai žmonių jie pajuda ir patenka į šlapimtakį (organą, jungiantį inkstą su šlapimo pūsle). Šlapimas nebegali laisvai tekėti į šlapimo pūslę, dėl ko prasideda labai stiprūs, o kartais ir nepakeliami skausmai. Kai kurios pacientės pasakoja, kad gimdymas nebuvo toks skausmingas, koks buvo skausmingas inkstų akmenligės priepuolis“, - pripažino M. Anglickis.

Tuomet pirmoji pagalba - vaistai nuo skausmo ir šlapimtakį plečiantys vaistai. Dalis akmenų pasišalina savaime, o kitus tenka šalinti operuojant. Jei akmuo nedidelis - apie 5 mm, tuomet apie 50-60 proc. tikimybė, kad jis pasišalins savaime per kelias savaites. Jei akmuo didesnis, tuomet savaiminio pasišalinimo tikimybė yra labai maža.

Dažniausiai šlapimtakio akmenys šalinami ureteroskopu - plonu instrumentu, kuriuo per šlapimo takus gydytojas urologas prieinama iki akmens. Akmuo suskaldomas arba pašalinamas žnyplėmis. Jei akmuo didelis - 1,5 cm o kartais ir užimantis visą inksto kolektorinę sistemą, tuomet atliekama sudėtinga operacija, kurios metu specialus prietaisas įvedamas per šoną tiesiai į inkstą ir akmuo ten suskaldomas bei susiurbiamas.

„Tuo tarpu nedideli inkstų akmenys yra skaldomi specialiu prietaisu - ekstrakorporiniu litotriptoriumi. Šio prietaiso pagalba generuojamos ultragarso bangos ir akmuo suskaldomas į nedidelius fragmentus. Vilniaus miesto klinikinė ligoninė viena pirmųjų Lietuvoje, kur pradėtos taikyti šios procedūros ir sėkmingai taikomos jau daugiau nei 20 metų. Per šį laiką atlikta daugiau nei 20000 procedūrų. Net Europoje yra labai mažai centrų, kuriuose būtų atlikta tiek daug šių procedūrų ir sukaupta tiek daug akmenų skaldymo patirties. VMKL urologijos skyriuje gydoma labai daug akmenlige sergančių pacientų, todėl čia yra sukaupta neįkainuojama patirtis gydant visokio tipo ir dydžio šlapimo takų akmenis“, - džiaugėsi specialistas.

Kodėl reikia gerti daug vandens

Gydytojo teigimu, pacientų, kurių organizme aptinkami akmenys, amžius labai įvairus. Dažniausiai inkstų akmenlige serga vyresni žmonės, tačiau ji gali pasireikšti net vaikams. Vyrai serga šiek tiek dažniau.

„Kiekvienas atvejis būna individualus. Vieniems pacientams nustatomos tik inkstų druskos, kada inkstuose stebimi nedideli kelių milimetrų kalcinatai. Kitiems gali būti nustatyti daugybiniai ir labai dideli abiejų inkstų akmenys. Blogiausia tai, kad šiems pacientams labai retai pavyksta nustatyti akmenų formavimosi priežastis.

Stiklinė vandens

Atliekamos sudėtingos operacijos, inkstai išvalomi. Už kelių metų šie pacientai pasirodo su tokiais pat ar net didesniais akmenimis. Yra nustatyta, kad didžiajai daliai pacientų inkstų akmenys formuojasi pakartotinai. Pašalinus inkstų akmenis net pusei pacientų per 5 metus jie vėl gali susiformuoti.

Norint išvengti inkstų akmenų arba sulėtinti jų augimą būtina vartoti labai daug skysčių. Rekomenduojama gerti tiek, kad per parą būtų 2-2,5 litrų šlapimo. Įdomu tai, kad vandens kietumas neturi jokios įtakos akmenų formavimosi greičiui. Tai reiškia, kad akmenys formuosis vienodai geriant tiek virintą, tiek filtruotą vandenį ar vandenį iš krano“, - aiškino gydytojas urologas.

Tiesa, nustatyta, kad gazuotas vanduo sumažina akmenų pakartotino susiformavimo riziką. Taip pat akmenų riziką gali sumažinti citrusinių vaisių sultys (labiausiai - citrinos ir apelsinų). Taip pat šiems pacientams reikėtų mažiau valgyti gyvulinių baltymų ir daugiau vaisių ir daržovių. Be to, šiais laikais galima nustatyti akmens sudėtį Tuomet atsižvelgiant į akmens sudėti rekomenduojama specifinė dieta, kuri sumažina akmenų pakartotino susiformavimo tikimybę.

„Dirbant tenka matyti labai daug žmonių, kurie visiškai nesirūpino savo sveikata. Dažniausias pasiteisinimas - neturėjo laiko. Galbūt vienas kitas žmogus susimąstys ir pasirodys pas gydytoją profilaktiniam patikrinimui“, - reziumavo specialistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (68)