Lietuvoje populiariausios vaistažolės, bičių produktai ir masažas, tuo tarpu kitose šalyse populiari gydomoji mankšta, akupunktūra ir aromaterapija tarp lietuvių nesulaukia didelio susidomėjimo.
Pasaulyje vis labiau nusiviliama vakarietiška medicina
„Pastaruoju metu visame pasaulyje pastebimas didelis susidomėjimas natūraliais gydymo metodais (NGM). Tuo tarpu vakarietiškoje medicinoje taikomas biomedicininis medicinos modelis, kuriame susitelkiama ties fizine žmogaus sveikata ir stengiamasi suprasti tik biologinius veiksnius, sukėlusius ligą, tačiau nepaisoma psichologinių, socialinių ir ekologinių veiksnių, sulaukia vis daugiau nusivylimo ir kritikos.
Toks požiūris atsiranda dėl to, kad gydoma ligos pasekmė, o ne priežastis, gydymui naudojami brangūs cheminiai vaistai, sukeliantys nemalonų nepageidaujamą poveikį, pacientai priversti stovėti didžiulėse eilėse prie gydytojų kabinetų, vakarietiška medicina orientuota ne į atskirą pacientą, bet į pacientų grupes ar nacionaliniu mastu ir kt.“, - teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto darbuotojos Vaida Aguonytė ir Aušra Beržanskytė.
Jų atliktas tyrimas, kaip Vilniaus universiteto studentai vertina natūralius gydymo metodus, paskelbtas Higienos instituto leidinyje „Visuomenės sveikata“.
Anot tyrėjų, natūralūs gydymo metodai remiasi žinių, praktikos, įsitikinimų ir patirties, atsiradusios skirtingose kultūrose, visuma, nors atliekama ir vis daugiau mokslinių tyrimų, įrodančių kai kurių metodų veiksmingumą. Taip pat pasaulyje dedamos pastangos sukurti integruotą medicinos sistemą, kurioje pacientas, jeigu jo ligos atveju įmanoma, turėtų alternatyvą – rinktis vakarietišką mediciną, natūralų gydymo metodą ar jų kombinaciją. Bėda ta, kad Lietuvos universitetuose į gydytojų ruošimo programas įtraukiami tik pavieniai fragmentai apie tai.
Apklausos įvairiose šalyse rodo, kad nors daugelio natūralių priemonių efektyvumas ne visada moksliškai pagrįstas, jie yra taikomi. Pavyzdžiui, vienis duomenimis, JAV natūraliomis priemonėmis gydėsi 36 proc. gyventojų, kitais duomenimis – net 42 proc., Vokietijoje – 65 proc., Kanadoje – 59 proc., Australijoje – 49 proc., JAV – 42 proc., Šveicarijoje – 40 proc., Anglijoje – 44 proc., iš kurių 26,3 proc. nurodė taikę šias priemones per paskutinius 12 mėnesių. Tarp Čekijoje apklaustų studentų natūralius gydymo būdus yra išbandę net 92 proc. respondentų.
Akupunktūra, joga ir meditacija vertinama konservatyviai
Lietuvoje tyrimas atliktas 2011 m. kovo mėn. vykdant anoniminę anketinę apklausą. Imties tūris – 391 studentas. Studentai atrinkti iš dviejų Vilniaus universiteto fakultetų – atsitiktinai atrinkto Matematikos ir informatikos fakulteto ir dėl savo specifiškumo parinkto Medicinos fakulteto. Vidutinis respondentų amžius svyravo nuo 18 iki 24 metų.
Bent kartą NGM naudojo 354 respondentai, t. y. 90,5 proc., daugiau moterų negu vyrų (atitinkamai 96,2 ir 81,5 proc.)
Visuomenės sveikatos instituto mokslininkių atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad bent kartą natūraliomis priemonėmis gydėsi 90,5 proc. studentų. Esant reikalui jas naudotų kiek mažesnis procentas studentų – 85,2 proc. „Tai leistų manyti, jog ne visus, kurie rinkosi NGM, tenkino šių metodų efektas, todėl jie neketina jų naudoti ateityje“, - teigė tyrėjos.
Iš studentų, kurie nenaudotų šių priemonių, 40,4 proc. teigė, kad trūksta informacijos apie jas, 49,1 proc. mano, kad jie neveiksmingi, 10,5 proc. nurodė kitas priežastis – trūksta informacijos apie jų naudingumą, nesidomi jų poveikiu, išskiria, jog vaistažoles vartotų, tačiau jogos ar meditacijos – ne.
Populiariausia NGM rūšis, kurią nurodė respondentai, buvo vaistažolės – jas vartojo 93 proc. respondentų. Antrą vietą užėmė bičių produktai – 68,3 proc., trečią – masažas (59 proc.). 5,1 proc. respondentų paminėjo kitus NGM: mankštą, badavimą, gydymą taurėmis, pirtis, druskos tirpalus.
Iš natūralių produktų respondentai dažniausiai nurodė vartoję ramunėles (84,8 proc.), liepžiedžius
(82,9 proc.), česnakus (79,5 proc.), imbierą (73 proc.). 21,1 proc. respondentų vartojo ežiuolę, o 28,4 proc. – kitus natūralius produktus: čiobrelius, valerijoną, medetkas, šalavijus, jonažoles, mėtas, citrinas.
96,4 proc. respondentų gydė peršalimą, 49,9 proc. - padidėjusį nervingumą
96,4 proc. respondentų nurodė, kad NGM rinkosi peršalimui gydyti, 49,9 proc. - padidėjusiam nervingumui mažinti. Tarp kitų ligų, kurias nurodė tyrimo dalyviai, paminėtos alergija, kraujosruvų mažinimas, raumenų skausmas, plaukų slinkimas, virškinamojo trakto ligos, dantų skausmas.
Dažniausia NGM naudojimo priežastis, kurią nurodė respondentai, buvo tokia: kombinuojant NGM
su vakarietiškos medicinos, rezultatas efektyvesnis (75,3 proc.); taip pat dažna priežastis – įdomu pabandyti (33,5 proc.). 13,4 proc. tiriamųjų vardijo kitas priežastis: tradiciją; jeigu liga nėra sunki, nesinori vartoti cheminių vaistų, ir pan. Dalis respondentų teigė vengiantys cheminių vaistų pašalinių poveikių (16,5 proc.), kad cheminiai vaistai jiems per brangūs (7,1 proc.).
„Vaistažolių populiarumą greičiausiai lėmė tai, kad jos yra seniai vartojamos ir žinomos, tai yra mūsų kultūros dalis. Be to, vaistažolės – nebrangi, daugelio namuose randama gydymo priemonė, vaistažolių arbatos paruošimas yra paprastas, nereikalaujantis didelių pastangų. Tuo tarpu akupunktūra, pilates, joga, meditacija Lietuvą pasiekė neseniai ir tai yra mums gana svetimi NGM. Atrodytų, naujai pasirodę NGM turėtų labai sudominti visuomenę, tačiau jie yra sudėtingesni, reikalaujantys daugiau žinių, be to, brangesni, palyginti su vaistažolių arbatomis, bičių produktais“, - svarstė mokslininkės.
Anot jų, gauti duomenys panašūs į Prahos Karlo universitete atlikto tyrimo rezultatus – šio tyrimo metu respondentų nurodyti populiariausi NGM buvo vaistiniai augalai (79,5 proc.), masažas (61,2 proc.) ir atsipalaidavimo pratimai (56,5 proc.). Tuo tarpu Italijoje, kur yra palyginti ne daug NGM vartotojų, gyventojai dažniausiai renkasi homeopatiją (7 proc.), antroje vietoje – manualinė terapija (6,4 proc.), o vaistažolės – mažai populiarios (3,7 proc.).
Anglijoje atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad respondentai dažniausiai rinkosi masažą (13,1 proc.), aromaterapiją (11,2 proc.), akupunktūrą (11,2 proc.), poilsį (10 proc.) ir osteopatiją (9,9 proc.).
Lietuvoje respondentai nurodė naudoję produktus, kurie būdingi mūsų kraštui. Pavyzdžiui, nė vienas iš apklaustų studentų nenurodė vartojantys ginkmedžio, ženšenio, kurie populiarūs JAV.
