VHA yra kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito A virusas. Žmogus užsikrečia virusui patekus per burną su maistu ar vandeniu. Džiovinti ar vytinti pomidorai, sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos yra dažniausi infekcijos plitimo veiksniai, rašoma pranešime spaudai.
Pagal VHA paplitimo rodiklius, pasaulio šalys skirstomos į didelio (Egiptas, Tunisas, Marokas, Indija, Tailandas), vidutinio (Rytų ir Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo (Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija) šalis. Didelę riziką užsikrėsti turi asmenys, keliaujantys į didelio endemiškumo šalis, ypač jei gyvenimo sąlygos neužtikrins tinkamos asmeninės higienos, saugaus geriamo vandens ir maisto.
ULAC duomenimis, paskutinius dešimt metų sergamumo rodiklis VHA sumažėjo nuo 2,89 atvejų 100 tūkstančių gyventojų (2006 m.) iki 0,2 (2015 m.). Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 7 hepatito A atvejai.
Esant mažam sergamumui, nuolat didėja imlių virusui žmonių dalis, todėl padidėja ir rizika jiems užsikrėsti šalyse, kuriose aukštas VHA paplitimas.
Efektyviausia apsaugos priemonė nuo VHA yra skiepai. Pasiskiepijus apsauga nuo šios ligos išlieka visą gyvenimą.
Keliaujantiems į šalis, kuriose yra reali rizika užsikrėsti, rekomenduojama:
Prieš kelionę pasiskiepyti.
Kuo dažniau plauti rankas, ypatingai prieš valgį, pasinaudojus tualetu, viešuoju transportu, po apsipirkimų parduotuvėse. Jeigu nėra sąlygų nusiplauti rankas, naudoti specialias rankų dezinfekavimo priemones arba servetėles.
Valgyti saugų maistą ir gerti saugų vandenį.
Daugiau informacijos apie VHA profilaktiką galite rasti čia.
Parengė Epidemiologinės priežiūros skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Aušra Bartulienė.
