Tyrime dalyvavo apie du tūkstančius žmonių – buvo vertinama, kaip jų intelektualinės savybės kinta nuo vaikystės iki senatvės, praneša WebMD.
Visi tyrimo dalyviai turėjo atlikti intelektualinio išsivystymo testus būdami 11, 65, 70 ar 79 metų. Nustatyta, kad 24 procentus intelekto pokyčių lemia genai. Visa kita priklauso nuo aplinkos įtakos. Dabar belieka išsiaiškinti, kokie konkretūs genai yra atsakingi už intelekto lygį.
Edinburgo universiteto psichologijos profesoriaus Iano J. Deary vadovaujama specialistų komanda nustatė, kad būtent dėl genų kai kurie žmonės geriau susidoroja su intelektualinėmis užduotimis.
Mokslininkai tikisi, kad išsiaiškinus tai lemiančius konkrečius genus būtų galima sukurti pagyvenusių žmonių patikros sistemą ir netgi terapiją.
Deja, šiandien to padaryti kol kas neįmanoma, mat šioje srityje pernelyg didelis vaidmuo tenka aplinkai – tai labai priklauso nuo to, ką mes valgome, ar sportuojame, koks mūsų gyvenimo būdas.
