Į pagalbą skrandžiui – ąžuolo žievė

 (10)
Gydymo tikslais dažniausiai naudojama jauno – ne senesnio nei trejų–ketverių metų – ąžuolo žievė. Ji lupama nuo plonų šakų vėlai rudenį arba pavasarį, išdžiovinama pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Tinkamai išdžiūvusi žievė yra lygiu, blizgančiu paviršiumi, bekvapė – senesnių šakų žievė ima skeldėti, susidaro storas, vaistams nebetinkamas išorinis žievės sluoksnis.
Į pagalbą skrandžiui – ąžuolo žievė
© Stopkadras/DELFI.TV

Žievės arbatos pirmiausia vartojamos nuo chroniško viduriavimo, sergant gastritu, padidėjusiam rūgštingumui gydyti, kraujavimui iš virškinimo trakto stabdyti. Išdžiovintą žievę reikia sumalti – arbatinį žievės šaukštelį reikia užpilti šaltu vandeniu ir palaikyti, kol ji išbrinks. Tuomet žievė verdama apie 15–30 min.

Ąžuolo žievėje yra daug rauginių medžiagų, todėl jos preparatai veikia ir sutraukiančiai, pasižymi antiseptiniu ir uždegimo slopinamuoju poveikiu. Žievės nuoviru galima skalauti burną sergant stomatitu, gingivitu, kai kraujuoja dantenos bei blogas burnos kvapas. Taip pat nuoviro kompresais gydomi nudegimai, pūliniai, paviršinės žaizdos – ant mikroorganizmų patekusios rauginės medžiagos sulaiko jų vystymąsi. Žievės nuoviras naikina pleiskanas, stiprina plaukų šaknis, mažina kojų prakaitavimą.

Nors gydymo tikslais dažniausiai naudojama paprastųjų ąžuolų žievė, galima pasigaminti ir gilių gėrimo. Jis pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir arbata. Gilės išaižomos, supjaustomos skersai, sumalamos ir išdžiovinamos. Gėrimas ruošiamas įvairiai – su džiovintomis morkomis, mirkant giles piene ar grietinėje.

Ąžuolo preparatų negalima vartoti žmonėms, kurių padidėjęs kraujo krešėjimas, sumažėjęs rūgštingumas, susiaurėjusios kraujagyslės ar užkietėję viduriai.

„Valstiečių laikraštis“
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Sveikatos naujienos

Sukėlė ažiotažą feisbuke: valandą pragulėjo prie stumdomų ligoninės durų (191)

Nuotrauka, kurioje užfiksuotas valandą skubios pagalbos laukęs pacientas, apskriejo socialinius tinklus, pakurstydama aršias diskusijas – kiek normalu laukti pagalbos priėmime.

Bandydami padėti epilepsijos ištiktam žmogui galime jam ir pakenkti (1)

Dažnai baiminamasi, kad epilepsija galima užsikrėsti, tačiau tai yra mitas, LRT RADIJUI sako Santariškių klinikų Epilepsijos centro vadovė Rūta Mameniškienė. „Priepuolio metu jokiu būdu pacientui negalima nieko kišti į burną.

Paaugliams tai nepatiks: kas nutinka, rūkant marihuaną (212)

Marihuanos rūkymas paauglystėje neturi tiesioginės įtakos pažintinių gebėjimų vystymuisi, tačiau kanapių vartotojai dažniau pasižymi mažesniu intelekto lygiu, atskleidė tyrimas.

Kambaryje oras gali būti labiau užterštas nei judrioje gatvėje (1)

Įvairūs purškikliai ir agresyvūs valikliai nuodija ir mūsų namų orą, tad jis gali būti netgi labiau užterštas nei judrios gatvės oras, LRT RADIJUI sako cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė.

Kaip maitintis, kad mažiau kenktume aplinkai (2)

Net ir atvežtinių augalinės kilmės produktų neigiamas poveikis aplinkai yra kur kas mažesnis nei gyvūninės kilmės, LRT RADIJUI sako Vilniaus senamiestyje įsikūrusios veganams skirtos parduotuvėlės darbuotoja Gabija Enciūtė. Ji pastebi, kad gyvulininkystė labiau teršia aplinką nei visas pasaulio transportas.