Į pagalbą skrandžiui – ąžuolo žievė

 (10)
Gydymo tikslais dažniausiai naudojama jauno – ne senesnio nei trejų–ketverių metų – ąžuolo žievė. Ji lupama nuo plonų šakų vėlai rudenį arba pavasarį, išdžiovinama pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Tinkamai išdžiūvusi žievė yra lygiu, blizgančiu paviršiumi, bekvapė – senesnių šakų žievė ima skeldėti, susidaro storas, vaistams nebetinkamas išorinis žievės sluoksnis.
© Stopkadras/DELFI.TV

Žievės arbatos pirmiausia vartojamos nuo chroniško viduriavimo, sergant gastritu, padidėjusiam rūgštingumui gydyti, kraujavimui iš virškinimo trakto stabdyti. Išdžiovintą žievę reikia sumalti – arbatinį žievės šaukštelį reikia užpilti šaltu vandeniu ir palaikyti, kol ji išbrinks. Tuomet žievė verdama apie 15–30 min.

Ąžuolo žievėje yra daug rauginių medžiagų, todėl jos preparatai veikia ir sutraukiančiai, pasižymi antiseptiniu ir uždegimo slopinamuoju poveikiu. Žievės nuoviru galima skalauti burną sergant stomatitu, gingivitu, kai kraujuoja dantenos bei blogas burnos kvapas. Taip pat nuoviro kompresais gydomi nudegimai, pūliniai, paviršinės žaizdos – ant mikroorganizmų patekusios rauginės medžiagos sulaiko jų vystymąsi. Žievės nuoviras naikina pleiskanas, stiprina plaukų šaknis, mažina kojų prakaitavimą.

Nors gydymo tikslais dažniausiai naudojama paprastųjų ąžuolų žievė, galima pasigaminti ir gilių gėrimo. Jis pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir arbata. Gilės išaižomos, supjaustomos skersai, sumalamos ir išdžiovinamos. Gėrimas ruošiamas įvairiai – su džiovintomis morkomis, mirkant giles piene ar grietinėje.

Ąžuolo preparatų negalima vartoti žmonėms, kurių padidėjęs kraujo krešėjimas, sumažėjęs rūgštingumas, susiaurėjusios kraujagyslės ar užkietėję viduriai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Sveikatos naujienos

Vilnietis ištyrė savo vandenį – rezultatai išgąsdino net specialistus (169)

Jau porą savaičių visi linksniuoja sostinės Tuskulėnų g. 5 daugiabutį, nuo kurio prasidėjo legioneliozės skandalas. DELFI turimais duomenimis, itin aukštas Legionella bakterijų kiekis visai neseniai nustatytas ir dar kitame tos pačios gatvės daugiabutyje. Specialistai spėja, kad situaciją blogina „saviveikliniai“ termošokai, tačiau yra ir antra versija - termošokai tiesiog neveiksmingi.

Palygino to paties vaisto kainą Lietuvoje ir Lenkijoje: kur „nugula“ šis skirtumas (357)

Lietuvos vartotojams toliau aktyviai lyginant vaistų kainas Lietuvoje ir Lenkijoje, socialiniuose tinkluose išplatintas vaistinio preparato DEXILANT kainos palyginimas.

Ar jūros druska „sveikesnė“ už įprastą (5)

Druska nėra blogai organizmui, jeigu vartojamas tinkamas jos kiekis, sako VUL Santariškių klinikų gydytoja nefrologė Agnė Laučytė. Taip pat ji pabrėžia, kad nei jūros, nei Himalajų druska nėra „sveikesnė“ už įprastą.

Maisto pramonėje per 5 metus žadami dideli pokyčiai (2)

Šiuolaikinė visuomenė priklausoma nuo cukraus. Vidutinis lietuvis per metus suvartoja 33,9 kg cukraus, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Vidutinis amerikietis – 46,1 kg, vokietis – 37,5 kg cukraus.

Anglijoje užsidirbti norėjusi lietuvė vos išvengė kojos amputacijos (29)

Sveikata reikia rūpintis visuomet, ne tik užklupus ligoms. Visi tai žinome, tačiau dažnai pamirštame. Ypatingai atsidūrę svečioje šalyje, kada visos jėgos sutelkiamos į darbą, o dėl pasikeitusios kalbos, kultūros, aplinkos patiriame nemažai streso, rašoma pranešime spaudai.