Pateikiame Eglės laišką.

„Tikrai ne vieną kartą girdėjau, kad Lietuvos sveikatos sistema yra supuvusi, paplėkusi ir visais įmanomais parametrais neigiamai kitokia nei ten, kur gydytojai nešioja pacientus ant rankų. Negaliu pasakyti, kad niekada tuo netikėjau, taip pat negaliu pasakyti, kad niekada nei žodžiu nekniauktelėjau, kad kas nors mane šioje sistemoje supykdė: taip, eilės pas gydytojus ilgos, taip, dažnu atveju laiko ligoniams jie skiria per mažai, taip, vieną kartą ginekologės kabinete buvau ir aš ir kita moteris (nejuokauju), bet netgi tada rasdavau kokį nors pateisinimą šiam lengvam absurdui, nes kalti ne gydytojai, ne sistema, ir iš viso niekas nekaltas, nes faktas, kad Lietuva yra ligotų žmonių šalis, yra niekaip nenuginčijamas. Kiekvieną kartą teisindavau sistemą sakydama, kad šiuo metu yra daugybė žmonių, kurių būklė yra blogesnė nei mano ir aš tikrai galiu palaukti, bet kai nėščia nuo galvos iki kojų išberta ir baigianti nusikasyti pusę kūno moteris su šeimos gydytojo „cito“ siuntimu yra nepriimama skubos tvarka pas dermatologą, tada net ir man rankos nusvyra. Išbertos ir niežtinčios rankos.

Taigi, su jau minėtomis indikacijomis (ketvirtą dieną nepranykstantis viso kūno bėrimas ir nepakeliamas niežėjimas) būdama keturiolika savaičių nėščia kreipiausi į savo šeimos gydytoją, pas kurią buvau priimta kaip „papildoma“ pacientė (pirminis sveikatos priežiūros lygis praėjo be priekaištų). Apžiūrą atlikusi gydytoja negalėjo tiksliai diagnozuoti išbėrimo sukėlėjo, todėl, kaip ir priklauso kompetetingai gydytojai, išrašė siuntimą pas dermatologą ir dar pamokė, kad šalia esančios poliklinikos registratūroje pasakyčiau, kad labai niežti ir kad esu nėščia: ji, kaip ir aš, manė, kad tai yra pakankamos indikacijos priimti pacientą dermatologo apžiūrai skubos tvarka. Siuntimo viršuje dargi parašė žodelį „cito“, reiškiantį, kad esu ypatingos skubos pacientas ir mane reikia priimti išimties tvarka arba, kaip esame linkę sakyti, skubos tvarka.

Įžengiu į Antakalnio polikliniką.

Registruojanti mergina ilgai žiūri į kompiuterio ekraną ir į mano siuntimą, po to kreipiasi į šalia esančią kolegę. Pokalbio tiksliai neatkartosiu, tačiau siuntimą rankoje laikanti registratorė teiraujasi kitos registratorės, ką daryti: nėra vietų. Mergina atrodo pasimetusi – tikiu, kad norėjo padėti, bet nežinojo kaip. Visgi jos kolegė ramiai šiai kažką pasakė, o tada manoji registratorė persakė man, ką išgirdusi iš kolegės: pas mūsų dermatologus galimybės patekti nėra, eikite į Kauno gatvę, odos ir venerinių ligų centrą. Pasijutau kaip pliaukštelėta nematomo sveikatos sistemos antausio. Pasitikslinau. Pakartojo, kad taip, į Kauno gatvę, veneros ligų centrą. Nusipurčiau vien nuo pavadinimo, bet prisiminiau, kad pavadinime buvo ir žodis „odos“. Nejučia viduje pradėjo kilti įtampos burbulai.

Išėjusi į lauką skambinu į Kauno gatvėje esančios odos ir veneros ligų centro registratūrą. Atsiliepusiai registratorei vėl paaiškinu viską: kad turiu šeimos gydytojo siuntimą pas dermatologą, kad laukiuosi, kad esu išberta ir tuoj nusikasysiu visą odą. Registratorė atsako, kad net ir mokamai konsultacijai nėra vietos iki pirmadienio (arba antradienio – nepamenu). Pradedu liūdėti, liūdesiu ir neviltimi pasidalinu su kitame telefono gale esančia registratore. Pokalbį pabaigiu prašydama man padėti, nes visiškai nesuvokiu, ką man daryti: o gal mano vaikui kenkia tokia mano situacija. Man baisu, man liūdna ir kyla įtarimas, kad šį kartą sistema vigi paves. Moteris atsidūsta, supratingu balsu pasako kažką panašaus į: čia gi Lietuva, ponia. Visgi pasako, kad pabandys pasakyti, ką man daryti. Ji pasiūlo man paskambinti į Centro polikliniką, kurioje dirba net šeši dermatologai.

Paslaugiai padiktuoja man poliklinikos registratūros numerį. Padedu ragelį.

Centro poliklinikos administratorė man vėlgi niekuo negalėjo padėti. Ji man pasiūlė kreiptis į Kauno gatvėje esantį odos ir veneros ligų centrą. Tikrai ne pirmą kartą patyriau, ką reiškia, kai gydytojai siuntinėja vieni pas kitus, tačiau šį kartą buvo gerokai pikčiau: šį kartą aš buvau tas žmogus, kuriam buvo visos indikacijos atsidurti eilės priekyje. Ketinau verkti, bet pagalvojau, kad esu nebe viena ir ištižti dabar tikrai ne laikas, todėl grįžau pas savo šeimos gydytoją.

Turiu pripažinti, kad pas šią šeimos gydytoją pradėjau lankytis neseniai ir netgi norėčiau pasidalinti jos pavarde: šiandien ji buvo tokia gydytoja, kokios gyvena kažkur kitose šalyse, kuriose gydytojai nešioja pacientus ant rankų. Visgi manau, kad gydytojo-paciento santykiai yra konfidencialūs, todėl jos pavardę nutylėsiu. Papasakojusi savo gydytojai, kad manęs niekas net neketina priimti apžiūrai, labai nustebau, kai ji paėmė savo telefono numerį ir paskambino Centro poliklinikai dirbančiai pažįstamai pasiteirauti, ar ji negali manęs priimti. Deja, kaip kad jau buvo sakę registratūroje, net ir su “blatu” nepavyks patekti. Toliau sekė bendros mano šeimos gydytojos, seselių ir mano pastangos surasti nors vieną dermatologą Vilniuje, kuris mane priimtų skubos tvarka. Deja, apskambinome tikriausiai visas įmanomas valstybines įstaigas, taip pat kreipėmės ir į privačius medicinos centrus, tačiau atsakymas visur buvo vienodas: nėra vietų, nėra daktarų. Niekam nerūpi indikacijos, niekam nerūpi, kad galiu sumokėti, niekam iš esmės niekas nerūpi, nes reikia dažyti kiaušinius.

Grįžau namo tikrai įsiutusi ir visiškai nesuvokdama, ką man dabar daryti. Niežtėjimas, aišku, nesiliovė, bėrimas irgi nepranyko. Nusprendžiau pasiguosti ir paprašyti patarimo su gydytojais ir ligoninėmis dažnai susiduriančia giminaite, kuri išklausiusi davė man vieną patarimą: kviesk greitąją, išpūsk simptomus, truputį pameluok, nes kitaip nieko nebus. Gavau patarimą kviesti greitąją, nors mano atvejis tikrai nėra vertas greitosios pagalbos: jeigu greitoji atvažiuos manęs, galbūt neatvažiuos pas kažką, kam infarktas. Nenoriu būti atsakinga už tai.

Berašant šitą „straipsnį“ sulaukiu skambučio iš seniai matyto bičiulio: jo patarimas labai panašus į tą, kurį pasiūlė giminaitė. Bičiulis man pasiūlė važiuoti į Lazdynų priimamąjį, taip pat hiperbolizuoti simptomus. Jis patikino visada taip darantis, nes kitaip nieko nebus.

Va tokiais būdais lietuviai sukasi iš protu nesuvokiamos sveikatos sistemos gniaužtų. Kadangi tikiu „pradėjimo nuo savęs“ taisykle, greitosios nekviečiu ir į Lazdynus nevažiuoju: neprisidėsiu prie sistemos. Privačioje klinikoje dermatologas mane priims kitą dieną. Visgi ne visi turi už ką sumokėti gydytojams, bet visi galime pasveikinti sveikatos ministrą su Šv. Velykomis ir palinkėti, kad nėščios sergančios moterys nebūtų paliktos nei ant ledo, nei su kitomis pacientėmis ginekologo kabinete, nes taip paprasčiausiai neturi būti“, - rašė vilnietė.

Per metus – 48 tūkst. pacientų

O štai ką turi pasakyti laiške minėtos gydymo įstaigos. Pasak VšĮ Vilniaus odos ir veneros ligų centro atstovų, jei paciento gyvybei grėstų pavojus, jis būtų priimtas.

„VšĮ Vilniaus odos ir veneros ligų centras šeštadieniais nedirba, nes norinčių atsiranda tik pavieniai, tai rodo mūsų praktika. Centras teikia paslaugas visai Vilniaus apskričiai, todėl patekti iš karto sunku, nebent į pacientų, kurie užsirašo ir neatvyksta, vietą. Tokių nemažai. Esant gyvybei pavojingoms būklėms pacientai priimami be eilės, iš karto. Centre 2015 m. apsilankė virš 48 tūkst. pacientų. Gydytojų skaičių, tuo pačiu ir priimamų pacientų skaičių, nulemia finansavimas, kurį nustato Vilniaus TLK“, - teigiama atsakyme.
Nebuvo reikalinga būtinoji pagalba

VšĮ Antakalnio poliklinikos Direktoriaus pavaduotoja medicinai Ingrida Savickienė DELFI paaiškino, kaip elgiamasi tokioje situacijoje.

„VšĮ Antakalnio poliklinikoje pacientai pas gydytojus specialistus registruojami eilės tvarka poliklinikos informacinėje sistemoje. Priimamų pacientų skaičius nustatytas atsižvelgus į poliklinikos ir Vilniaus m. teritorinių ligonių kasų sutartyje numatytą sutartinę sumą specialistų konsultacijoms. Dėl nepakankamos sutartinės sumos gydytojo dermatologo konsultacijos, apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, paprastai tenka laukti iki 30 d. Būtinoji pagalba, kai paslauga turi būti suteikta skubos tvarka, teikiama vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“.

Jūsų aprašytu atveju būklė neatitiko tokios, kurios atveju būtų teikiama būtinoji pagalba, todėl registratūros darbuotojos pasiūlė gydytojo dermatologo konsultaciją planine tvarka. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad daugelio odos ligų gydymas numatytas šeimos gydytojo medicinos normoje“, - teigė I. Savickienė.

Savaitgalį patekti pas gydytoją galimybių nebuvo

VšĮ „Centro poliklinikos“ Antrinės asmens sveikatos priežiūros administratorė Laima Skrickienė sakė apgailestaujanti, kad besilaukianti moteris negalėjo laiku patekti pas dermatovenerologą Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigose ir dėl to teko kęsti nemalonius pojūčius bei jaudintis dėl vaikelio sveikatos.

„VšĮ Centro poliklinikoje paprastai patekti pas dermatovenerologą nėra sudėtinga t. y. nereikia laukti vizito kelis mėnesius kaip, pavyzdžiui, pas gydytoją kardiologą, oftalmologą. Be to, norint apsilankyti pas dermatovenerologą šeimos gydytojo siuntimas yra nereikalingas.

Gaila, kad laišką parašiusi „Delfi“ skaitytoja neparašė tikslios datos ir valandos, kada ji skambino į poliklinikos registratūrą. Žinant šią informaciją situaciją galėtume pakomentuoti konkrečiau. Perskaičius laišką, atrodo, kad tai buvo penktadienis (kovo 25 d.) ar šeštadienis (kovo 26 d.) prieš Šv. Velykas.

Jei tai buvo šeštadienis, tai patekti pas dermatovenerologą tikrai nebuvo jokių galimybių, nes savaitgaliais poliklinikoje dirba tik šeimos ir vaikų ligų gydytojai. Jei ji skambino ir norėjo patekti skubos tvarka pas specialistą penktadienį, tai reikėtų žinoti tikslų laiką, kada buvo skambinta į registratūrą. Jei tai buvo vakaras, tuomet patekti pas gydytoją tikrai nebuvo įmanoma, tačiau, jei pacientė skambino ryte, tai nesinori tikėti tikėti, kad registratūros darbuotojas būtų pasakęs, jog nėra laisvų vietų. Peržiūrėjus kovo 25 d. dermatologų darbo grafikus matyti, kad buvo likusios net kelios laisvos vietos. Paprastai registratūroje dirbantys darbuotojai stengiasi padėti pacientams greičiau patekti pas gydytojus specialistus, jei tik nėra pasibaigęs pastarųjų darbo laikas.

Jei pacientė skambino į registratūrą ir bandė užsiregistruoti pas gydytoją dermatovenerologą jo darbo metu ir nebuvo priimta, tai labai prašytume susisiekti e. paštu laima.skrickiene@pylimas.lt ir informuoti kokią dieną, valandą ji skambino, kad mes galėtume išsiaiškinti situaciją, kodėl moteriai nebuvo suteikta būtinoji pagalba“, - patikino L. Skrickienė.

Trumpiausią eilę galima rasti internete

Savo poziciją išsakė ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Įstaigos atstovų teigimu, skubi pagalba turi būti suteikta tą pačią dieną.

„Apgailestaujame, kad moteriai susiklostė tokia situacija. Užjaučiame. Ateičiai patariame: iš karto dėl kilusių nesklandumų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Tikimės, kad šiuo metu moteriai pagalba suteikta, ji tinkamai gydoma.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad žmogus, turėdamas siuntimą pas gydytoją specialistą, nebūtinai turi kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje jis yra prisirašęs, ar į pasiūlytą gydymo įstaigą, bet gali kreiptis į bet kurią kitą gydymo įstaigą, turinčią sutartį su teritorine ligonių kasa dėl reikiamo gydytojo specialisto konsultacijos, kurioje jam šios paslaugos galėtų būti suteiktos tinkamiausiu būdu ir laiku. Be to, pas gydytoją dermatovenerologą galima kreiptis ir be siuntimo.

Informaciją apie Vilniaus mieste esančias gydymo įstaigas ir jose teikiamas gydytojų dermatovenerologų konsultacijas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, galima rasti Vilniaus teritorinės ligonių kasos interneto svetainėje http://www.Vilniaustlk.lt (Gyventojams→Pacientų eilės ASPĮ→Informacija pagal specialistą→ gydytojų specialistų teikiamos paslaugos→ dermatovenerologo). Šioje nuorodoje pateikiama informacija, kokia yra trumpiausia paslaugos laukimo trukmė.

Jeigu gydymo įstaiga neturi galimybės suteikti pacientui reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos tuojau pat, pacientas turi būti registruojamas į eilę sveikatos priežiūros paslaugų laukimo žurnale ir jam turi būti pasiūlyta greičiausiai galima paslaugos suteikimo data.

Tais atvejais, kai pacientui reikalinga skubi medicinos pagalba, paslaugos pacientams turi būti teikiamos kreipimosi į gydymo įstaigą dieną“, - pabrėžiama atsakyme.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (597)