Lietuva nėra didelis kraštas, kelionės ilgai neužtrunka, todėl trumpai savaitgalio iškylai į gamtą ar į paplūdimį patartina nesivežti daug įvairaus maisto.
Visuose miestuose ir miesteliuose veikia didžiųjų prekybos tinklų parduotuvės, kuriose keliaujant galima nusipirkti šviežio maisto produktų. Saugiausia maistą vežtis nešiojamame šaldytuve ar krepšyje su ledo gabaliukais.
Vykstant turistiniu autobusu į tolesnes keliones, būtina išsiaiškinti, ar autobuse yra šaldytuvas, nes nuo to priklauso, kokį maistą galėsite vežtis.
Ypač greitai genda visi pieno, mėsos ir žuvų, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės bei tortai.
Šiuos produktus būtina laikyti šaltai, tačiau net ir tokiomis sąlygomis vartojimo laikas ribotas - 2-3 paros.
Iš pažiūros šviežias, geros išvaizdos produktas gali būti pavojingas, jei į jį patekę mikrobų, sukeliančių dizenteriją, salmoneliozę, kampilobakteriozę, listeriozę, stafilokokinės kilmės apsinuodijimus. Palankiausia temperatūra mikrobams daugintis yra +37 C, tačiau pakanka ir kambario temperatūros.
Išlaikius produktus tokioje temperatūroje 2-4 valandas, jų suvalgęs žmogus gali sunegaluoti.
Kelionėje taip pat svarbu kiek įmanoma laikytis asmens higienos – plauti muilu rankas prieš valgį, o vaisus, daržoves gerai nuplauti tekančiu vandeniu. Kelionėje reikėtų turėti vienkartinių indų, rankšluosčių bei drėgnų servetėlių.
Tinkamiausi kelionėje sausi produktai – duona, batonai, šalto rūkymo, kieta dešra, kumpis, lašiniai, kietai virti kiaušiniai, vytintas sūris, švieži pomidorai, agurkai.
Turistams į kelionės krepšius patartina įsidėti sausainių, džiuvėsių, gamykliniu būdu pagamintų konservų. Poilsiaujantieji gamtoje labai mėgsta kepti šašlykus. Svarbu, kad mėsa būtų gerai iškepusi, nes tik tokiu atveju žūsta pavojingos bakterijos.
Klaidingas įsitikinimas, kad produktai vakuuminėje pakuotėje yra visiškai saugūs. Tam tikros rūšies bakterijoms tai yra kaip tik ideali terpė daugintis.
Jei pakuotėje matyti susikaupusio skysčio, tokio vakuume įpakuoto produkto geriau nepirkti ir nevalgyti. Taip pat tokioje pakuotėje gali būti minimalių, akimi nematomų pažeidimų, atsiradusių transportuojant ar dėl kitų mechaninių pažeidimų.
Apsinuodijus maistu dažniausiai pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas (nuo šiek tiek skystesnių vidurių iki stipraus viduriavimo), raižančio pobūdžio pilvo skausmai, galvos skausmai, taip pat neaukšta temperatūra.
Infekcijos sukėlėjui pažeidus tik skrandį, apsinuodijimo forma būna lengvesnė. Pašalinus maisto likučius (sukėlus vėmimą), geriant daug skysčių, po 4-5 val. paciento savijauta turėtų pagerėti. Jei infekcijos sukėlėjas pažeidžia plonąjį žarnyną, gali kilti didesnių sveikatos problemų.
Jei sukėlus vėmimą, vartojant daug skysčių, po 4-5 val. būklė vis tiek negerėja, būtina kreiptis į gydytoją. Beje, apsinuodijimo simptomai gali būti panašūs ir į kitų ligų sukeltus požymius, pvz. apendicito, todėl delsti nerekomenduojama.
Ypatingo budrumo reikia, jei maistu apsinuodija vaikai, nes jų organizmas ypač greitai netenka skysčių ir dėl to gali kilti grėsmė net gyvybei. Todėl maistu apsinuodijus vaikams iki 3 m. ir kūdikiams, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Planuojant keliones ir joms rengiantis, kartu su būtiniausiais maisto produktais reikėtų įsidėti ir nedidelę vaistinėlę, kurioje turėtų būti vaistai nuo skausmo ir karščiavimo bei skrandžio sutrikimų. Juos galima įsigyti be recepto kiekvienoje vaistinėje, pasitarus su vaistininku.
Patartina vaistų kiekį dėtis labai minimalų, nes, ištikus nelaimei, rekomenduojama ne patiems gydytis, bet nedelsiant kreiptis į medikus.
