Griežtas perspėjimas: moterys turėtų susilaukti vaikų iki 35 m. amžiaus

 (229)
Moterys turėtų susilaukti vaikų iki 35 metų, pataria žymūs vaisingumo ekspertai.
IVF, pagalbinis pavaisinimas, dirbtinis apvaisinimas, nėštumas, gydytojas, mėgintuvėlis
© Shutterstock nuotr.

Medikai ir dirbtinio apvaisinimo tyrinėtojai tvirtina, kad šeimos planavimo ekspertai turėtų kalbėti ne tik apie kontracepciją, bet ir vėlyvos motinystės riziką, rašo dailymail.co.uk.

Be tokios informacijos tos moterys, kurios nebegali susilaukti vaikų, gali pasijusti „nubaustos“ už savo sprendimą palaukti.

Niukastlio universiteto mokslininkai taip pat sako, kad atidėlioti motinystės dėl karjeros neverta, nes profesinis gyvenimas su amžiumi netampa laisvesnis.

Viena garsiausių Didžiosios Britanijos reprodukcijos biologių, profesorė Mary Herbert sakė: „Svarbiausia žinia moterims yra susilaukti vaikų, kol laikrodis dar neišmušė 12-os“.

„Susirūpinčiau, jeigu mano dukra nepagimdytų vaiko iki 35 metų amžiaus“.

Griežtas perspėjimas, paskelbtas per Didžiosios Britanijos mokslų festivalį, nuskambėjo tuo metu, kai vis daugiau moterų nusprendžia atidėti motinystę vėlesniam laikui.

Beveik pusę kūdikių šiuo metu pagimdo 30 metų ir vyresnės moterys, o vaikų, gimusių moterims, bebaigiančioms 4-ąją dešimtį, skaičius pastaraisiais metais išaugo trigubai.

Britų mokslininkai per didžiausią jų šalies mokslinę konferenciją teigė, jog kai kurioms moterims pavyksta pastoti ir virš 40 bei 50 metų, tačiau daugeliui gresia nusivylimas.

Vaisingumas pradeda mažėti jau nuo 35 metų, o dirbtinio apvaisinimo specialistai taip pat ne visada gali pažadėti, kad pora susilauks kūdikio.

Vyresnėms moterims, kurioms pavyko pastoti, kyla daugiau grėsmių. Didesė rizika tyko ir jų vaisiaus.

Vyresnėms moterims kyla didesnis persileidimo bei nėštumo komplikacijų pavojus, taip pat rizika pagimdyti pirma laiko arba susilaukti nepakankamo svorio kūdikio.

Kūdikių, kurie gimsta negyvi, skaičius tarp gimdyvių virš 35 metų išauga dvigubai, o su laiku blogėjanti kiaušialąsčių kokybė taip pat didina Dauno sindromo ir kitų genetinių ligų riziką.

Dirbtinio apvaisinimo gydytoja Jane Stewart sakė, kad ne visos moterys suvokia, kodėl vėlyva motinystė yra rizikinga.

Ji tvirtina, kad šeimos planavimas turi apimti ne tik kontracepciją, bet ir vaikų planavimą.

„Dabar mes visi planuojame šeimą, naudojame kontracepciją. Šeimos planavimas dažnai siejamas su priemonėmis išvengti nėštumo, kai mergina nėra jam pasirengusi ar jis nedera su jos gyvenimo būdu. Tačiau planuojant šeimą reikia pagalvoti ir apie tai, kada ketinti gimdyti“, - sakė ji.

J. Stewart, einanti Didžiosios Britanijos vaisingumo draugijos sekretorės pareigas, taip pat pabrėžė, kad dirbtinis apvaisinimas toli gražu neapsaugo nuo nesėkmių.

Oficialūs duomenys rodo, kad iš 40 tūkst. bričių, kurioms kasmet atliekamos dirbtinio apvaisinimo procedūros, susilaukti kūdikio pavyksta tik kas ketvirtai.

Be to, kaip ir natūralaus pastojimo atveju, galimybės susilaukti kūdikio dirbtinio apvaisinimo būdu su amžiumi mažėja.

Medikai pripažįsta, kad vaikų auginimas atima daug laiko ir kad kai kurios įmonės nenoriai leidžia moterims dirbti ne pilnu etatu. Tačiau jie abejoja ir pačių moterų motyvais atidėti vaikų gimdymą.
„Jaunoms moterims rūpi padaryti karjerą, bet man toks siekis atrodo klaidinantis, nes nėra karjeros, kurią padaręs taptum laisvesnis“, - sakė profesorė M. Herbert.

„Poros nori pirmiausia įsikurti. Jos trokšta turėti nuosavus namus ir gerus darbus, kol susilauks vaikų. Taigi planai gimdyti atmetami. Anksčiau žmonės taip nemąstė“, - apgailestavo J. Stewart.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Sveikatos naujienos

Urologas įvardijo didžiausią vyrų košmarą: nelaukite, nes bus vėlu (28)

„Ši liga – tai lyg kokia niekam nereikalinga našlaitė: ją mato, bet niekas neskuba padėti. Niekas nenori tos varpos tiesinti, nes gydymas, nors ir pasiekiama puikių rezultatų, dažnai yra netrumpas ir gana sudėtingas“, - taip Peirono ligą (varpos kreivumą), kankinančią kas dešimtą vyrą, apibūdina Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas urologas Narimantas Balčiūnas.

Ekspertas įvardino priežastis, kodėl medicinos srityje sunkiai kelią skinasi IT naujovės

Ar jūsų gydytojas ligos istoriją vis dar rašo ranka? Poliklinikoje sunkiai atrandami jūsų dokumentai? Valstybėje vangiai juda elektroninių receptų sistema? Holono technologijų instituto (Izraelis) mokslų daktaras Rafael Barkan paaiškino, kodėl visa tai vyksta. Pasirodo, lietuviška realybė – ne išimtis.

Kaip gydysime senstančią visuomenę? (15)

Senstanti visuomenė vis labiau augina išlaidas sveikatos apsaugai – šiuo metu jai Lietuvoje skiriama apie 6% BVP (t.y. per 1,5 mlrd. eurų). Remiantis Europos Komisijos skaičiavimais, Lietuvai po keliasdešimties metų sveikatos sistema kainuos jau mažiausiai 8% BVP.

Moka 900 eurų, o darbuotojų trūksta: priežastis aiški (81)

Tyrimai rodo, kad lietuviai vis labiau domisi sveikata. O į vaistines užsuka ne tik susirgę, bet ir norėdami nesirgti – ieško imunitetą stiprinančių papildų, žolinių preparatų, taip pat grožio priemonių.

Iškilo grėsmė kolektyviniam imunitetui: ką tai reiškia kiekvienam iš mūsų (46)

Kaip ir kasmet, balandžio pabaigoje minima Europos imunizacijos savaitė. 2017 metais ypatingas dėmesys skiriamas vakcinacijai visą gyvenimą – nuo pat gimimo iki senatvės, siekiant nuo užkrečiamųjų ligų apsaugoti ne tik pavienius asmenis, bet ir visą visuomenę.