Griežtas perspėjimas: moterys turėtų susilaukti vaikų iki 35 m. amžiaus

 (229)
Moterys turėtų susilaukti vaikų iki 35 metų, pataria žymūs vaisingumo ekspertai.
IVF, pagalbinis pavaisinimas, dirbtinis apvaisinimas, nėštumas, gydytojas, mėgintuvėlis
© Shutterstock nuotr.

Medikai ir dirbtinio apvaisinimo tyrinėtojai tvirtina, kad šeimos planavimo ekspertai turėtų kalbėti ne tik apie kontracepciją, bet ir vėlyvos motinystės riziką, rašo dailymail.co.uk.

Be tokios informacijos tos moterys, kurios nebegali susilaukti vaikų, gali pasijusti „nubaustos“ už savo sprendimą palaukti.

Niukastlio universiteto mokslininkai taip pat sako, kad atidėlioti motinystės dėl karjeros neverta, nes profesinis gyvenimas su amžiumi netampa laisvesnis.

Viena garsiausių Didžiosios Britanijos reprodukcijos biologių, profesorė Mary Herbert sakė: „Svarbiausia žinia moterims yra susilaukti vaikų, kol laikrodis dar neišmušė 12-os“.

„Susirūpinčiau, jeigu mano dukra nepagimdytų vaiko iki 35 metų amžiaus“.

Griežtas perspėjimas, paskelbtas per Didžiosios Britanijos mokslų festivalį, nuskambėjo tuo metu, kai vis daugiau moterų nusprendžia atidėti motinystę vėlesniam laikui.

Beveik pusę kūdikių šiuo metu pagimdo 30 metų ir vyresnės moterys, o vaikų, gimusių moterims, bebaigiančioms 4-ąją dešimtį, skaičius pastaraisiais metais išaugo trigubai.

Britų mokslininkai per didžiausią jų šalies mokslinę konferenciją teigė, jog kai kurioms moterims pavyksta pastoti ir virš 40 bei 50 metų, tačiau daugeliui gresia nusivylimas.

Vaisingumas pradeda mažėti jau nuo 35 metų, o dirbtinio apvaisinimo specialistai taip pat ne visada gali pažadėti, kad pora susilauks kūdikio.

Vyresnėms moterims, kurioms pavyko pastoti, kyla daugiau grėsmių. Didesė rizika tyko ir jų vaisiaus.

Vyresnėms moterims kyla didesnis persileidimo bei nėštumo komplikacijų pavojus, taip pat rizika pagimdyti pirma laiko arba susilaukti nepakankamo svorio kūdikio.

Kūdikių, kurie gimsta negyvi, skaičius tarp gimdyvių virš 35 metų išauga dvigubai, o su laiku blogėjanti kiaušialąsčių kokybė taip pat didina Dauno sindromo ir kitų genetinių ligų riziką.

Dirbtinio apvaisinimo gydytoja Jane Stewart sakė, kad ne visos moterys suvokia, kodėl vėlyva motinystė yra rizikinga.

Ji tvirtina, kad šeimos planavimas turi apimti ne tik kontracepciją, bet ir vaikų planavimą.

„Dabar mes visi planuojame šeimą, naudojame kontracepciją. Šeimos planavimas dažnai siejamas su priemonėmis išvengti nėštumo, kai mergina nėra jam pasirengusi ar jis nedera su jos gyvenimo būdu. Tačiau planuojant šeimą reikia pagalvoti ir apie tai, kada ketinti gimdyti“, - sakė ji.

J. Stewart, einanti Didžiosios Britanijos vaisingumo draugijos sekretorės pareigas, taip pat pabrėžė, kad dirbtinis apvaisinimas toli gražu neapsaugo nuo nesėkmių.

Oficialūs duomenys rodo, kad iš 40 tūkst. bričių, kurioms kasmet atliekamos dirbtinio apvaisinimo procedūros, susilaukti kūdikio pavyksta tik kas ketvirtai.

Be to, kaip ir natūralaus pastojimo atveju, galimybės susilaukti kūdikio dirbtinio apvaisinimo būdu su amžiumi mažėja.

Medikai pripažįsta, kad vaikų auginimas atima daug laiko ir kad kai kurios įmonės nenoriai leidžia moterims dirbti ne pilnu etatu. Tačiau jie abejoja ir pačių moterų motyvais atidėti vaikų gimdymą.
„Jaunoms moterims rūpi padaryti karjerą, bet man toks siekis atrodo klaidinantis, nes nėra karjeros, kurią padaręs taptum laisvesnis“, - sakė profesorė M. Herbert.

„Poros nori pirmiausia įsikurti. Jos trokšta turėti nuosavus namus ir gerus darbus, kol susilauks vaikų. Taigi planai gimdyti atmetami. Anksčiau žmonės taip nemąstė“, - apgailestavo J. Stewart.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Sveikatos naujienos

Už greitosios pagalbos iškvietimą gali tekti brangiai susimokėti: kaip to išvengti (223)

Padaugėjus atvejų, kai į ligoninę atvykstama neskubios pagalbos, už greitosios iškvietimą gali tekti susimokėti. Situaciją DELFI pakomentavo Santariškių klinikų specialistai.

Vyro netekusi alytiškė medikų kaltės dar neišsiaiškino, bet privertė juos mokytis etikos (102)

Per­nai spa­lio 11-osios ry­tas bu­vo siau­bin­gas aly­tiš­kei Sau­lė­nų gat­vės gy­ven­to­jai Vir­gi­ni­jai Ma­žei­kie­nei. Blo­gai pa­si­ju­tęs jos 41-erių vy­ras Da­rius mi­rė be­veik per va­lan­dą, nors jam teik­ti pa­gal­bos bu­vo at­vy­ku­sios dvi grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos bri­ga­dos.

A. Širinskienė: kai kurie sistemos radiniai labai nustebino (112)

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sako tikėjusi, kad sveikatos apsaugos sektoriuje iššūkių netrūks. Tačiau kai kurie atradimai, pavyzdžiui, kaip naudojamos lėšos, gerokai nustebino. Artėjant pavasario sesijai pirmininkė įvardija prioritetines sritis - alkoholio, farmacijos ir Nacionalinės sveikatos tarybos reforma.

Svarbi informacija Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pacientams (4)

VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė informuoja, kad nuo š. m. vasario 13 dienos buvo pastebėta vykstanti ligoninės interneto tinklapio www.rvul.lt kibernetinė ataka.

Gydytoja paaiškino, kaip ekranų eroje išsaugoti sveikas akis (15)

Akių sveikata ir poilsiu dažniausiai susirūpiname tik pajutę negalavimų simptomus, bet visada išmintingiausia – ligų išvengti. Taigi kaip šiuolaikiniame pasaulyje, kur gyvenimas, regis, vyksta tik įvairiausiuose ekranuose, išsaugoti gerą regėjimą? Naujausiais patarimais dalijasi Kėdainių ligoninės gydytoja oftalmologė Gitana Bacevičienė.