Greitai kas antras europietis kentės nuo alergijos

 (30)
Šiandien alergija yra pandemijos masto visuomenės sveikatos problema, vien tik Europoje paliečianti daugiau nei 150 milijonų žmonių, teigiama Europos imunoterapijos deklaracijoje. Jau dabar daugiau nei trečdalis visos Europos gyventojų kenčia nuo alergijos, o 2015 metais planuojama, kad ji pažeis kas antro europiečio sveikatą.
Alergija
© Shutterstock nuotr.

Europos Baltojoje knygoje ir Europos imunoterapijos deklaracijoje šalys kviečiamos daugiau dėmesio skirti žmonių sveikatos apsaugai nuo šios susirgimo.

20-ojo amžiaus pradžioje alergija buvo itin reta liga. Nuo tada įvairūs veiksniai lėmė susirgimų dažnėjimą, kuris pastaruosius keturis dešimtmečius sparčiai auga. Šiuo metu yra nustatyta, kad iki 30 proc. Europos gyventojų vargina alerginis rinitas ar konjunktyvitas, iki 20 proc. serga bronchų astma ir 15 proc. kenčia nuo alerginių odos ligų.

Didžiausias sergamumas alerginiu rinitu su klinikiniais simptomais 20–40 metų amžiaus grupėje siekia 45 proc. Šie rodikliai kelia nerimą visame pasaulyje. Beveik pusę milijardo žmonių vargina rinitas ir apie 300 milijonų – bronchų astma. Alergija maistui tampa vis dažnesnė ir sunkesnė. Profesinės alergijos, alergijos vaistams ir geliančių vabzdžių nuodams (dažnai mirtinos) kelia vis daugiau sveikatos rūpesčių. Nauji alerginių ligų tipai ir alergijos medžiagoms, kurioms anksčiau alergija nepasireikšdavo, pastebimi vis dažniau.

Didelė alergiškų pacientų dalis (15–20 proc.) serga sunkia sekinančia ligos forma, nuolat bijodami galimo bronchų astmos priepuolio ar anafilaksinio šoko. Daug pacientų nepasisako apie savo simptomus ar jų liga nėra tinkamai diagnozuota. Jie susiduria su nenumaldomu jų gyvenimo kokybės, miego, nuotaikos, darbingumo, gebėjimo mokytis ar bendrojo asmenybės vystymosi blogėjimu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Sveikatos naujienos

Urologas įvardijo didžiausią vyrų košmarą: nelaukite, nes bus vėlu (28)

„Ši liga – tai lyg kokia niekam nereikalinga našlaitė: ją mato, bet niekas neskuba padėti. Niekas nenori tos varpos tiesinti, nes gydymas, nors ir pasiekiama puikių rezultatų, dažnai yra netrumpas ir gana sudėtingas“, - taip Peirono ligą (varpos kreivumą), kankinančią kas dešimtą vyrą, apibūdina Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas urologas Narimantas Balčiūnas.

Ekspertas įvardino priežastis, kodėl medicinos srityje sunkiai kelią skinasi IT naujovės

Ar jūsų gydytojas ligos istoriją vis dar rašo ranka? Poliklinikoje sunkiai atrandami jūsų dokumentai? Valstybėje vangiai juda elektroninių receptų sistema? Holono technologijų instituto (Izraelis) mokslų daktaras Rafael Barkan paaiškino, kodėl visa tai vyksta. Pasirodo, lietuviška realybė – ne išimtis.

Kaip gydysime senstančią visuomenę? (15)

Senstanti visuomenė vis labiau augina išlaidas sveikatos apsaugai – šiuo metu jai Lietuvoje skiriama apie 6% BVP (t.y. per 1,5 mlrd. eurų). Remiantis Europos Komisijos skaičiavimais, Lietuvai po keliasdešimties metų sveikatos sistema kainuos jau mažiausiai 8% BVP.

Moka 900 eurų, o darbuotojų trūksta: priežastis aiški (82)

Tyrimai rodo, kad lietuviai vis labiau domisi sveikata. O į vaistines užsuka ne tik susirgę, bet ir norėdami nesirgti – ieško imunitetą stiprinančių papildų, žolinių preparatų, taip pat grožio priemonių.

Iškilo grėsmė kolektyviniam imunitetui: ką tai reiškia kiekvienam iš mūsų (46)

Kaip ir kasmet, balandžio pabaigoje minima Europos imunizacijos savaitė. 2017 metais ypatingas dėmesys skiriamas vakcinacijai visą gyvenimą – nuo pat gimimo iki senatvės, siekiant nuo užkrečiamųjų ligų apsaugoti ne tik pavienius asmenis, bet ir visą visuomenę.