Europos Baltojoje knygoje ir Europos imunoterapijos deklaracijoje šalys kviečiamos daugiau dėmesio skirti žmonių sveikatos apsaugai nuo šios susirgimo.
20-ojo amžiaus pradžioje alergija buvo itin reta liga. Nuo tada įvairūs veiksniai lėmė susirgimų dažnėjimą, kuris pastaruosius keturis dešimtmečius sparčiai auga. Šiuo metu yra nustatyta, kad iki 30 proc. Europos gyventojų vargina alerginis rinitas ar konjunktyvitas, iki 20 proc. serga bronchų astma ir 15 proc. kenčia nuo alerginių odos ligų.
Didžiausias sergamumas alerginiu rinitu su klinikiniais simptomais 20–40 metų amžiaus grupėje siekia 45 proc. Šie rodikliai kelia nerimą visame pasaulyje. Beveik pusę milijardo žmonių vargina rinitas ir apie 300 milijonų – bronchų astma. Alergija maistui tampa vis dažnesnė ir sunkesnė. Profesinės alergijos, alergijos vaistams ir geliančių vabzdžių nuodams (dažnai mirtinos) kelia vis daugiau sveikatos rūpesčių. Nauji alerginių ligų tipai ir alergijos medžiagoms, kurioms anksčiau alergija nepasireikšdavo, pastebimi vis dažniau.
Didelė alergiškų pacientų dalis (15–20 proc.) serga sunkia sekinančia ligos forma, nuolat bijodami galimo bronchų astmos priepuolio ar anafilaksinio šoko. Daug pacientų nepasisako apie savo simptomus ar jų liga nėra tinkamai diagnozuota. Jie susiduria su nenumaldomu jų gyvenimo kokybės, miego, nuotaikos, darbingumo, gebėjimo mokytis ar bendrojo asmenybės vystymosi blogėjimu.
