Pagrindinė knygos mintis gana paprasta: jeigu sąrėmių metu moteriai skauda, kažką ji daro neteisingai. „Svarbiausia priežastis, sukelianti nežmonišką skausmą gimdymo metu, kuris iš esmės skausmingas būti neturėtų, yra baimė“, – teigia knygos autorius.
Žurnalistė Helen Rumbelow straipsnyje dalijasi asmenine patirtimi: „Ar per pirmąjį gimdymą (kuris truko ilgiau nei 36 valandas ir baigėsi chirurgų intervencija) skausmas man tik vaidenosi? Nieko panašaus. Jeigu įvykiai būtų klostęsi „natūraliai“, būčiau neišgyvenusi nei aš, nei mano mažylis. Spėju, kad moterys tokią kainą moka už žmonių gebėjimą vaikščioti ant dviejų kojų: nuo tokios padėties dubuo susiaurėjo“.
Trumpiau tariant, visos šiuolaikinės moterys, gimdžiusios vandenyje, savo namuose ar gimdymo namuose galėjusios būti vienoje patalpoje su savo mažyliais, turi dėkoti būtent G.Dickui Readui. Natūralaus gimdymo šalininkėms jis – guru. Racionaliai mąstantiems gydytojams – šarlatanas.
Kaip G.Dickui Readui pavyko padaryti tokias išvadas? Kadaise jis padėdavo gimdančioms moterims Londono lūšnynuose. Kartą moteris, gyvenusi skurdžiame namelyje išdaužytais langais, pridengtais purviniais skudurais, atsisakė chloroformo. „Ji buvo tikra neišmanėlė, tačiau būtent tai jai ir pasitarnavo. Moteris ramiai pagimdė ir pareiškė gydytojui: „Man visai neskaudėjo. Daktare, nejaugi turėjo skaudėti?“.
Šie žodžiai gydytojo galvoje paskatino tikrą revoliuciją. Jis padarė išvadą, jog gimdymo eiga tiesiogiai priklauso nuo moters emocinės būklės. Garsiosios knygos autoriaus manymu, šiuolaikinės emancipuotos moterys paprasčiausiai per daug žino, jos prarado ryšį su savo prigimtiniais instinktais. G.Dickas Readas tvirtino, jog kitų tautų moterys gimdo žymiai lengviau. Gimdant nereikia bijoti nieko, tik pačios baimės – skausmą sukelia tik baimė.
Pokario Jungtinėje Karalystėje G.Dickas Readas tapo pajuokos objektu, jam buvo uždrausta dirbti akušeriu. Gydytojai savo sprendimą argumentavo tuo, jog, moterims pradėjus gimdyti ligoninėse, pastebimai sumažėjo gimdyvių ir mažylių mirtingumas.
Tačiau vėliau natūralių gimdymų šalininko reputacija pagerėjo. Aktyvistė iš Amerikos Ina May Gaskin, judėjimo „už natūralius gimdymus krikštamotė“, perskaitė jo knygą ir pasiryžo įrodyti, jog gydytojų kišimasis į gimdymo procesą nuėjo per toli.
Įdomi detalė: Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos ministerija nustatė, jog G.Dicko Reado šlovinamiems natūraliems gimdymams reikalingos priemonės – gimnastikos kamuoliai ir šilta vonia – „kainuoja žymiai mažiau nei anesteziologo paslaugos, epidūrinė anestezija ir medicinos personalas, besirūpinantis gimdyve. Buhalteriai pradėjo reklamuoti gimdymą su nuskausminimu kaip prabangą, o ne kaip įstatymų suteikiamą teisę“.
Buvo akušerių, kuriuos G.Dicko Reado idėjos pašiurpimo. Harvarde studijavusi akušerė Emi Tuter vadina tokią praktiką šovinizmu.
„Skausmai gimdymo metu, jo nuomone, buvo tarsi bausmė išsilavinusioms ir nepriklausomoms moterims“, - teigia specialistė. Anot jos, pagrindinė natūralių gimdymų teorijos tezė – idėja, jog, tinkamai pasiruošus, galima pagimdyti ne skausmo – yra tikrų tikriausias pramanas.
Aktyvistė Natalie Meddings mano kitaip: moterys, kurias savo laiku stebėjo G.Dickas Readas, sąrėmių metu juto skausmą, tačiau jos tai priėmė kaip normalų dalyką.
Jeigu galėtume gimdyti, nekentėdamos skausmų ir nesipūsdamos iš pasitenkinimo savimi, jeigu viskas vyktų sklandžiai, tai būtų tikrų tikriausia revoliucija, konstatuoja straipsnio autorė.
