Nors per pastaruosius 20 metų vaikų mirštamumas sumažėjo 50 proc., jaunas motinos amžius didina vaiko mirties riziką ankstyvoje vaikystėje, rašo bbc.co.uk.
Pagalbos turėtų sulaukti ne tik pirmą kartą gimdžiusios merginos iki 20 metų, bet ir vyresnės mamytės, teigiama ataskaitoje.
Tyrimą atliko Vaiko sveikatos institutas, priklausantis Londono universitetiniam koledžui.
Remdamiesi Didžiosios Britanijos mirčių registro duomenimis nuo 1980 metų sausio iki 2010 metų gruodžio, tyrėjai analizavo vaikų mirties priežastis.
Norėdami nustatyti vaikų mirties rizikos faktorius, jie daugiausia dėmesio skyrė vaikų ligoms, kūdikio svoriui gimimo metu ir motinų amžiui.
Tyrimas parodė, jog Anglijoje, Škotijoje ir Velse mirtingumo skirtumas tarp vaikų, gimusių jaunesnėms kaip 30 metų motinoms, ir tų, kuriuos pagimdė 30 – 34 metų motinos, galėjo paaiškinti 11 proc. visų vaikų mirčių iki 9 metų.
Didžiojoje Britanijoje tai atitiktų vidutiniškai 397 mirtis per vienerius metus, teigiama ataskaitoje.
Vaikų, kuriuos pagimdė dar 20 metų nesulaukusios mamytės, mirtingumas siekė vos 3,8 proc.
Studijos metu kiekvienoje kategorijoje buvo lyginami panašaus svorio kūdikiai.
Alkoholis, rūkymas ir nepriteklius
Tyrėjai nustatė, kad ryškiausi mirtingumo skirtumai pastebimi tarp kūdikių nuo 1 mėnesio iki 1 metų amžiaus.
Šioje amžiaus grupėje 22 proc. kūdikių Didžiojoje Britanijoje mirė dėl „neišaiškintų priežasčių“, kurios „tvirtai siejamos su motinų alkoholio vartojimo įpročiais, rūkymu ir nepritekliais“.
Ataskaitoje priduriama, kad dabartinė politika, daugiausia dėmesio skirianti pirmą kartą gimdžiusioms itin jauno amžiaus motinoms, nėra pakankamai plataus masto, nes motinos iki 30 metų Didžiojoje Britanijoje sudaro net 52 proc. visų gimdyvių.
Tyrimo vadovė ir Londono universitetinio koledžo klinikinės epidemiologijos profesorė Ruth Gilbert sakė, kad šie rezultatai yra svarbūs.
„Jaunas gimdyvių amžius tampa neigiamu socialiniu ženklu, nes moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą ir geras karjeros galimybes, yra linkusios atidėti nėštumą iki 30 metų“.
„Norint išspręsti skirtumus, reikia universalios politikos“, - sakė ji.
Šeimos ir vaikų priežiūros fondo politikos bei tyrimų vadovė Jill Rutter teigė, kad vyriausybė turėtų imtis daugiau veiksmų.
„Skurdas ir jaunas motinos amžius yra faktoriai, dažnai siejami su vaikų mirtingumu. Vyriausybė pripažįsta jaunoms motinoms gimusių vaikų pažeidžiamumą ir tokioms šeimoms teikia papildomą pagalbą. Anglijoje vykdoma Šeimos slaugių partnerystės („Family Nurse Partnership“) programa, pagal kurią motinas iki 20 metų amžiaus namuose lanko slaugės. Specialiai paruoštos slaugės reguliariai lankosi jų namuose nuo ankstyvo nėštumo iki tol, kol vaikui sueina 2 metai. Šis projektas padėjo pasiekti puikių rezultatų, bet jis nėra prieinamas vyresnėms motinoms. Norėtume, kad Šeimos slaugių partnerystės programa būtų praplėsta ir vyresnio amžiaus motinoms, kurioms reikia pagalbos“, - kalbėjo J. Rutter.
Mirtis nuo sužalojimų
Tyrimas, kurį užsakė Sveikatos priežiūros kokybės gerinimo tarnyba ir paskelbė Pediatrijos bei vaikų sveikatos karališkasis koledžas, atskleidė ir daugiau svarbių rezultatų.
Pirma, sužalojimai ir toliau lieka dažniausia mirties priežastimi vaikystėje, nors jų mažėja.
Nuo 1980 iki 2010 metų dėl sužeidimų mirė 31 proc. vaikų nuo 1 iki 4 metų amžiaus ir 48 proc. vaikų nuo 15 iki 18 metų.
Tačiau per pastaruosius 30 metų nė kiek nesumažėjo vaikų mirtingumas nuo tyčinių sužalojimų ar pačių vaikų susižeidimų.
Karališkojo koledžo prezidentė, mokslų daktarė Hilary Cass teigė, kad tai kelia nerimą.
„Sužalojimai išlieka dažniausia mirties priežastimi, nors po truputį slūgsta, taigi toliau turime tęsti socialines programas, kuriomis, pavyzdžiui, siekiama sumažinti greitį keliuose“.
„Tačiau nemažėjantis tyčinių sužalojimų skaičius ragina imtis koordinuotų veiksmų, kaip sumažinti smurtą ir vyresnių vaikų susižeidimus“, - teigė ji.
Neįgalumas ir sunkios ligos
Tyrimas taip pat nustatė, kad iki 70 proc. Didžiojoje Britanijoje mirštančių vaikų serga tokiomis ligomis kaip vėžys, cistinė fibrozė ar epilepsija.
Jos nebūtinai tampa tiesiogine mirties priežastimi, bet gali svariai prie jos prisidėti.
Anot R. Gilbert, nors bendras mirštančių vaikų skaičius mažėja, situaciją keičia augantis skaičius vaikų, kurie išgyvena būdami neįgalūs ar sirgdami sunkiomis ligomis. Tai reiškia, kad gyvybiškai svarbų vaidmenį atlieka prevencinė priežiūra.
„Tai reiškia, kad kai kuriems rimtomis, lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams iki gyvenimo pabaigos reikės geros kokybės slaugos bei paramos jų šeimoms“.
„Kitų vaikų mirtis galėjo būti pirmalaikė arba jos buvo galima išvengti. Daugumą vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, namuose slaugo tėvai, sulaukiantys pagalbos iš pirminių ir bendruomenės sveikatos priežiūros tarnybų, taip pat ligoninių. Turime daugiau dėmesio skirti tokių vaikų ilgalaikės slaugos kokybei ne tik ligoninėse, bet ir namuose“, - pažymėjo R. Gilbert.
