Ši tradicija atėjo iš laikų, kai anginos operacijomis buvo gana sėkmingai gydomas reumatizmas. Šiandien medikai bando laviruoti tarp dviejų kraštutinumų. Pasak jų, operacija padeda ne visiems, tačiau lėtinė angina gali būti dar pavojingesnė. Kita vertus, teisingai reaguojant į gerklės skausmą, galima išvengti būtinybės priimti šį skausmingą sprendimą.

Kaip atskirti anginą nuo paprasto gerklės skausmo

Kaip pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja Aušra Jurčiukonienė, angina medicinoje suprantama kaip ūmus alerginis viso organizmo susirgimas su vietiniais simptomais tonzilėse, iš kurių pagrindinis – skausmas ryjant, todėl net nesinori valgyti, nes skauda kiekvienas kąsnis. Tuo tarpu esant paprastiems virusiniams gerklės uždegimams ryjant skausmas kaip tik mažėja, pavyzdžiui, pagerėja išgėrus šiltos arbatos arba pavalgius šilto maisto.

Angina gali prasidėti peršalus, kai sumažėja žmogaus imunitetas, tačiau reikia žinoti, kad ja galima ir užsikrėsti (tiek lašeliniu keliu, tiek per maistą, indus ir kitus bendrus daiktus). Tai ypač dažnai nutinka vaikų kolektyvuose. Tokiu atveju kalbama apie epideminę anginą.

„Pagal sukėlėjus angina skirstoma į bakterinę ir virusinę. Pastarąją dažnai sukelia gripo bei kiti virusai. Atskirti anginos rūšį pagal požymius pirmomis dienomis sudėtinga, tačiau medikai sprendžia pagal gerklės išvaizdą. Taip pat gali būti paimamas tepinėlis, kurio pagalba išsiaiškinama, ar reikia antibiotikų. Pirmas dalykas, ką turi daryti žmogus, pajutęs gerklės skausmą, - likti namuose. Maždaug per dvi dienas tampa aišku, kaip vystosi liga – skausmas silpnėja ar stiprėja. Virusinės anginos atveju jau nuo trečios dienos skausmas pradeda rimti. Jei organizmo imunitetas normalus, problema išsisprendžia savaime, naudojant namines gydymo priemones. Antibiotikai skiriami tik bakterinės anginos atveju. Iškart pradėti gydytis nuo jų negalima, kadangi virusinės anginos yra dažnesnės nei bakterinės. Bet kuriuo atveju skaudant gerklei ilgai gydytis namuose nevertėtų – tik dvi dienas, o trečią dieną jau reikia aplankyti gydytoją.

Tačiau jei yra aukšta temperatūra ir matosi, kad gerklė apsivėlusi baltomis apnašomis, tai dažniausia simbolizuoja pūlingą anginą. Tokiu atveju būtina gydytojui pasirodyti iš karto, nes aiškiai būtini antibiotikai, kad apsisaugotume nuo klastingų anginos komplikacijų, kurių pasekmės gali likti visam gyvenimui. Mes pamirštame, kad angina gali sukelti ūmų inkstų uždegimą, pakenkti širdies raumenį, sąnarius, rečiau – sukelti skydliaukės uždegimą. Visi šie dalykai – paprasčiausios, ne laiku gydyti pradėtos anginos pasekmė“, - patarė otorinolaringologė.

Ar įmanoma anginos išvengti

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, vaikai iki septynerių metų ūmiais viršutinių kvėpavimo takų katarais vidutiniškai serga 8-12 kartų. Jei vaikas lanko darželį, normalu sirgti net ir 12-16 kartų. Suaugusieji, žinoma, serga rečiau.

„Kai žmonės klausia, ką daryti, kad jie dažnai nesirgtų angina, sulaukia gana nekonkretaus atsakymo – stiprinti savo organizmo imunitetą. Tačiau nėra nė vienos žolelės ir nė vieno cheminio preparato, kuris vienareikšmiškai stiprintų mūsų organizmo atsparumą. Organizmo grūdinimas – ilgas procesas, jis turėtų tapti gyvenimo būdu. Pastaruoju metu labai daug kalbama, kad didžiulis mūsų imuniteto priešas – dėl šiuolaikinio gyvenimo tempo patiriamas stresas. Taip pat reikėtų kuo dažniau valgyti namuose gamintą maistą, vengti pusfabrikačių, jau nekalbu apie įvairius gatavus ilgalaikio naudojimo produktus, kurie užteršia organizmą įvairiais chemikalais.

Trečias dalykas – reikėtų kuo daugiau būti gryname ore. Kai savo pacientams sakau, kad kasdien nepertraukiamai lauke jie turėtų pabūti bent 20 minučių (per tiek laiko plaučiuose pasikeičia oras), neretai net tokia rekomendacija jiems sunkiai įvykdoma. Jie visur skuba – iš namų bėga į automobilį, dažnai jį stato požeminiame garaže ir į ofisą pasikelia liftu. Tiesiog nėra galimybės pasivaikščioti“, - teigė A. Jurčiukonienė.

Operuoti ar ne?

Bene daugiausiai klausimų medikei tenka sulaukti apie tai, ar verta anginą operuoti. „Nuo senų laikų tonzilės buvo operuojamos, yra operuojamos ir, manau, ateityje bus operuojamos. Indikacijos operacijai – dažnas sirgimas anginomis, o vaikams – dar ir miego apnėja, kai dėl didelių tonzilių ir adenoidų užsispaudžia kvėpavimo takai ir įvyksta trumpi kvėpavimo sustojimai, dėl to jie nepailsi naktį. Aišku, dažnumas – taip pat labilus dalykas, tačiau Europoje vyrauja nuostata, kad keturios bakterinės anginos, kurias gydyti reikia antibiotikais ir kurios kartojasi dvejus metus iš eilės, nors žmogus stengiasi įvairiais būdais stiprinti organizmą, jau yra indikacija operacijai. Manoma, kad keturios anginos su antibiotikų kursu jau pakankamai apkrauna organizmą ir yra statistiškai patikimas rodiklis, kad išsivystys rimtesnės komplikacijos. Dar viena indikacija, jei sergant angina suaugusiems atsiranda širdies, sąnarių ar inkstų problemų, kurios gali būti nedidelės, tačiau rodo, kad organizmas alergizuojasi ir nesusitvarko su šia infekcija“, - teigė pašnekovė.

Tiesa, šiuo metu į tokias operacijas žiūrima tausojančiai. Pasak medikės, tikrai nėra operuojami visi iš eilės pacientai ir gal kartais net per mažai operuojama. Svarbiausias argumentas atsisakyti operacijos – pastebėjimas, kad išoperavus tonziles infekcija, jei žmogaus imunitetas silpnas, leidžiasi žemyn – į bronchus ar plaučius.

„Kita vertus, ši baimė ne visada pamatuota. Jei organizme nuolat „sėdi“ lėtinė infekcija, ji taip pat silpnina organizmą ir pati savaime sukelia gerklės, gerklų, bronchų uždegimus. Todėl specialistai turi labai gerai įvertinti situaciją, pasverti visus pliusus ir minusus. Tokiais atvejais verta pacientą stebėti ir ramaus periodo metu, kai jis neserga. Mat lėtinis tonzilitas gali ir nepasireikšti ūmiais anginos epizodais, tačiau neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Pavyzdžiui, gali būti netgi vadinamasis tonzilių gedimas. Tai galima palyginti su danties ėduonimi. Iš pradžių mes jo nejaučiame, bet jei visai nekreipiame dėmesio, galime netekti danties. Visi žino, kad negerai turėti negydomą ėduonį“, - pasakojo A. Jurčiukonienė.

Dešimt dienų būtina nekelti kojos iš namų

Pasak medikės, rimta angina turi būti gydoma 10 dienų. Taip pat būtinas namų režimas, nes būtent jis mus apsaugo nuo galimų komplikacijų bei anginos pasikartojimo.

„Ūmią anginą būtina išsigydyti iki galo, jei nenorime turėti problemų ateityje. Tuo tarpu žmonės dažnai net ir skaudančia gerkle eina į darbą, vyksta į keliones. Jie pamiršta, kad angina – viso organizmo susirgimas, ne tik gerklės. Taigi kartais atrodo, kad savo turtu, namų aplinka, automobiliu, drabužiais, rūpinamės labiau nei savo brangiausiu turtu – sveikata. Dažnai ji paliekama savieigai“, - svarstė otorinolaringologė.

Paklausta, nuo ko reikėtų pradėti gydyti gerklės skausmą, medikė patarė pirmiausiai gerti daug drungnų, bet jokiu būdu ne karštų skysčių. Tuomet iš organizmo greičiau valosi toksinai, greičiau sveikstama. Skalavimas, kaip dabar manoma, didelio efekto neduoda, tačiau dėl gerklės išjudinimo vis dar rekomenduojamas: tam tinka drungni antiseptiniai skysčiai, žolelės, druskos tirpalas. Tuo tarpu inhaliacijos gerklės skausmo neveikia.

Jei yra nepūlinga angina, o tik pati ligos pradžia, tinka visos čiulpiamos tabletės nuo gerklės skausmo. Be kitų poveikių, jos skatina seilių gamybą, o pastarosios taip pat turi priešuždegiminį poveikį. „Sergant angina būtini vaistai nuo skausmo, kadangi jie veikia ir uždegimą. Gydytojas gali skirti ir organizmą stiprinančių preparatų – žolelių, homeopatinių preparatų ar vitaminų. Pavyzdžiui, sergant labai svarbus cinkas“, - patarė pašnekovė.

Po operacijos pagerėja 80 proc. žmonių, 20 proc. serga ir toliau

Pasak Santariškių klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovo Eugenijaus Lesinsko, operacija atsirado tuomet, kai dar nebuvo antibiotikų. Tai buvo pakankamai geras sprendimas užkertant kelią reumatinėms ligoms, kadangi žmonės nuo lėtinės anginos tapdavo invalidais ir net mirdavo. Šią problemą operacija spręsdavo taip sėkmingai, kad netrukus ji labai išpopuliarėjo. Buvo operuojami visi iš eilės – reikia ar nereikia. „Iš inercijos dar ir prieš 30 metų Lietuvoje šių operacijų buvo atliekama pakankamai daug. Šiuo metu nusistovėjęs protingas santykis tarp anginos gydymo antibiotikais ir operacijų“, - yra pasakojęs medikas.

Pasak jo, šimtaprocentinės garantijos, kad po anginos operacijos visos iki tol kamavusios problemos išnyks, nėra, todėl sprendimą siūlyti pacientui operuotis nėra lengva priimti.

„Tarkime, žmogus turi sąnarių ligą ir lėtinį infekcijos šaltinį tonzilėse, kuris gali turėti įtakos sąnariams. Gal sąnarių liga dėl tonzilito prasidėjo dar prieš penkerius metus ir pašalinęs tonziles ligos nesustabdysi – ji progresuoja savo keliu. Kita vertus, bet kokia infekcija organizme gali ją paspartinti. Kaip tuomet apsispręsti – operuoti ar ne? Visgi, jei matomi aiškūs infekcijos požymiai, reikia operuoti“, - teigė E. Lesinskas.

Anot pašnekovo, išoperavus anginą vaikystėje, 80 proc. vaikų labai pagerėja sveikata, net jei jie anksčiau sirgdavo po 5-10 kartų per metus, tačiau 20 proc. savijauta gali taip akivaizdžiai nepagerėti. Tai esą priklauso nuo imuniteto ir daugelio veiksnių. Panaši situacija ir su suaugusiais – 80-90 proc. atvejų žmogaus gyvenimas pagerėja, tačiau senstant organizmui prasideda įvairios kitos bėdos: virškinimo sutrikimai, kurie dirgina viršutinius kvėpavimo takus, dėl organizmo senėjimo gerklė tampa jautresnė.

„Visada bus ligonių, kurių būklė nepagerės. Jie ir toliau dažnai sirgs peršalimo ligomis, jiems skaudės gerklę, nes gleivinė dėl nuolatinio infekcijos šaltinio pažeidžiama ir, bėgant metams, išsibalansuoja visa organizmo sistema išsibalansuoja. Jei žmogus jau yra ligų maišas, aišku, problemų taip paprastai neišspręsi vien operacija“, - sakė medikas.

Kita vertus, tiek visuomenėje, tiek medikų bendruomenėje egzistuoja nuomonė, kad pašalinus tonziles, kurios atlieka kliūties funkciją, infekcija greičiau nukeliauja į bronchus ar plaučius. Anot mediko, tokia tiesioginė priklausomybės nenustatyta. „Tonzilėse iš tiesų yra audinio, kuris gamina apsaugines medžiagas nuo infekcijų, bet jeigu jis pakinta, tonzilės labiau trukdo nei padeda. Šiuo metu gydytojai jau pakankamai kompetetingai vertina situaciją ir be reikalo žmonės neoperuojami“, tikino E. Lesinskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (109)