Geriausias amžius gimdyti: pavojai gimdant anksčiau ir vėliau

 (313)
Nėštumas ir gimdymas šiandien dažnai atidedamas vėlesniam laikui – atsiranda vis svarbesnių dalykų gyvenime nei šeima ir vaikai.
gimdymas, ligoninė, nėštumas, nėščia, gydytojas, echoskopas
gimdymas, ligoninė, nėštumas, nėščia, gydytojas, echoskopas
© Shutterstock nuotr.

Keičiasi ir požiūris į vaikus gimdančias vyresnio amžiaus moteris, kurios jau turėtų rūpintis anūkais. Vis dėlto medikai nurodo amžių, kuris yra optimalus gimdymui, ir įvardija grėsmes, kuriomis rizikuoja jaunesnės arba vyresnės moterys. Kita vertus, kiekvienas amžius turi ir savų privalumų.

Nėštumą vėl planuoja jaunesnės moterys?

Ginekologė Regina Giliasevičienė teigė pastebėjusi tendenciją, kad motinystę planuojančių moterų amžius vėl jaunėja. Jai tenka konsultuoti vis daugiau 19-25 metų moterų, kurios sąmoningai planuoja nėštumą.

„Vienu metu buvo lavina moterų, kurios jau padariusios karjerą, gerai uždirba ir tik tuomet planuoja nėštumą. Mano manymu, ši gimdymų banga buvo susijusi su besikeičiančia išmokų tvarka – moterys pasinaudojo paskutine galimybe gauti didesnes išmokas. Dabar ateina tikrai nemažai ir jaunų moterų, kurioms nėštumas – ne atsitiktinis. Mes medikai, neturėtume komentuoti, koks amžius nėštumui yra geriausias. Mūsų pareiga prižiūrėti bet kokio amžiaus moteris, padėti toms, kurios jau priėmė sprendimą, laiku diagnozuoti vieną ar kitą problemą, kad būtų išvengta komplikacijų. Vertinti moters amžių – su mūsų darbu nesusiję dalykai. Mums turėtų būti visiškai nesvarbu, ar ateina pastojusi paauglė, ar moteris, kuriai per 40 metų“, - įsitikinusi pašnekovė.

Vis dėlto ji sutinka, kad amžius turi įtakos galimybei pastoti. Anksčiau buvo kalbama apie kiaušialąstės senėjimo mechanizmą po 35 metų. Dabar vaisingumo specialistai prabilo apie tai, kad kiaušialąstė turi tendenciją senti anksčiau – jau nuo 29-tų gyvenimo metų. Todėl jei moteris planuoja nėštumą vyresniame amžiuje, ji turi žinoti, kad pastoti gali būti sunkiau.

49-erių metų moteris ilgai slėpė nėštumą nuo aplinkinių

„Kalbant jau apie nėščią moterį, kuri yra jaunesnė arba vyresnė, jos sveikata priklauso nuo labai individualių dalykų. Viena moteris gali būti pakankamai jauna, jai gali nebūti nė 30-ties, bet jos sveikatos būklė – žymiai prastesnė negu vyresnės moters. Ir gali būti 45-metė, kuri ir atrodo, ir jaučiasi geriau nei 20-metė ar 30-metė, jos nėštumas praeina be jokių problemų. Esu susidūrusi su labai gražiu atveju, kai 49 metų moters nešiojo dvynukus. Visi jos funkciniai parametrai, kraujo rodikliai buvo nepaprastai geri. Ji ilgai slėpė savo nėštumą, labai nedidelė dalis žmonių apie jį žinojo – mat esant tam tikrai kūno konstitucijai nėštumą įmanoma gan ilgai nuslėpti. Taip ji apsaugojo save nuo bereikalingų „patarimų“ ir protinimų, ką ji čia dabar sugalvojo. Reikia pripažinti, kad visuomenėje egzistuoja tam tikra nuostata į vyresniame amžiuje gimdančias moteris. Esą sena boba sumanė turėti vaikų, kai jau turėtų rūpintis anūkais.

Visuomenė neturėtų smerkti moters, kuri gimdo vyresniame amžiuje. Nėštumas turėtų būti tada, kai žmogus jo nori. Svarbiausia, kad jis būtų planuotas. Tuo tarpu pastojusios moterys nuolat gąsdinamos. Vos tik sužinoma apie jų nėštumą, joms pradedama brukti nereikalinga informacija ir būtinai ji neigiama. Dar baisiau, kai tuos dalykus kalba jų mamos, anytos, tetos, t. y. artimi žmonės. Taip pat jos prisiskaito internete begales visokių nesąmonių, kurios gal kartais laužtos iš piršto. Todėl aš moterims visada patariu slėpti nėštumą kuo ilgiau, kad jos viso to išvengtų. Juk mes nežinome, dėl kokių priežasčių žmogus nesusilaukė vaikų anksčiau. Net jei moteris turi lėtinių ligų, dėl kurių nėštumas gali būti komplikuotas, nebūtina kaskart to priminti. Viena mano pacientė turėjo toli pažengusį artritą, tačiau būdama 37-erių pastojo ir laukėsi antro vaiko. Jai iš tiesų buvo labai sunku. Kai aš atostogavau, kita medikė jai taip tiesiai ir pasakė – kam tau čia reikia to nėštumo, kai pati vos pajudi. Ar moteriai tokia replika padėjo? Gal reikėjo geriau – smagu, kad ryžaisi?“ - svarstė medikė.

Jauni vyrai vis labiau domisi savo moters nėštumu

Pasak R. Giliasevičienės, bijodama tokių gąsdinimų, nėščia moteris neretai pati vėliau pasirodo pas gydytoją, nes medikai jai, pavyzdžiui, buvo visai uždraudę pastoti. „Vis dėlto gamtos šauksmas yra toks stiprus, kad moteris pasiryžusi rizikuoti savo gyvybe, kad pagimdytų vaiką. Iš šalies žiūrint tai atrodo nesuprantama. Tačiau noras turėti vaiką gali būti begalinis. Būtent todėl žmonės 20 ar daugiau metų lankosi pas vaisingumo specialistus, bando įvairius būdus, kad tik turėtų savo vaiką. Aiškinti, kad jeigu Dievas nedavė, kam čia tų vaikų reikia, gali tik žmonės, kurie nesusidūrė su tokia problema“, - teigė ginekologė.

Taigi fizinė sveikata turi labai daug sąlygų: ji priklauso nuo genetikos, gyvenimo būdo, požiūrio į save.

„Kartais ir pas mane ateina 28 metų mergina ir aš netaktiškai pagalvoju, kad gal jau trinka jos mėnesinių ciklas, nes ji taip save parodo, taip jaučiasi ir taip mąsto, kad psichologiškai yra labai sena. Kita vertus, tikrai džiaugiuosi tendencija, kad jauni žmonės tampa brandesni. Jau suaugusio sūnaus draugus tenka girdėti kalbant, kad jie iš tiesų nori turėti šeimą ir vaikų. Jie viskuo rūpinasi planingai, taip pat daug dėmesio skiria savo sveikatai. Pas gydytoją neretai jie lankosi privačiai, taigi pas juos net ir finansine prasme viskas sudėliota. Taigi jie renkasi tokią priežiūrą, kokios nori patys.

Pas gydytoją tokia jauna šeima dažnai ateina kartu. Jaunų vyrų požiūris į vaikus ir šeimos planavimą Lietuvoje keičiasi fantastiškai. Šiemet man teko keliauti po Peru – buvau labai nustebusi, kaip šios šalies vyrai rūpinasi vaikais. Šeimos ten labai stabilios, nes net jei šeimoje kyla konfliktų, vyrai labai myli savo vaikus ir jaučia prieš juos didžiulę atsakomybę. Man tai buvo gražu, todėl džiugina ir Lietuvos tendencijos“, - pasakojo pašnekovė.

Vyresnio amžiaus gimdyvė – vis vyresnė

Pasak Kauno klinikų Priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijos sektoriaus vadovės akušerės ginekologės doc. Meilės Minkauskienės, specialistų nuomone, optimalus laikas gimdyti moteriai – tarp 20 ir 30 metų, kadangi šio amžiaus moteris paprastai yra sveikiausia, jai lengviausia išnešioti vaiką, daugiausiai tikimybės, kad gimdymas praeis be komplikacijų.

„Kita vertus, vyresnis amžius – taip pat reliatyvi sąvoka. Biologinis amžius gali skirtis – vyresnio amžiaus moters rizika labai priklauso nuo jos sveikatos, gyvenimo būdo, išsilavinimo ir kitų veiksnių. Todėl nubrėžti ribą gana sudėtinga. Kai aš dar buvau studentė, riba, nuo kurios gimdyvę laikydavome vyresnio amžiaus, buvo 30 metų, rezidentūros metais – 35, o dabar oficialiai įteisinta 40 metų riba. Akivaizdu, kad besikeičiantį vyresnio amžiaus gimdyvės apibrėžimą labai lemia mūsų požiūris, socialinė aplinka ir visuomenės vystymosi tendencijos.

Vis dėlto reikia pripažinti faktą, kurį patvirtina tyrimai: vyresnio amžiaus moterys turi didesnę įvairių komplikacijų riziką. Jos žymiai sunkiau pastoja, daug dažniau persileidžia, dažniau laukiasi vaikelių su įvairiomis chromosominėmis ligomis ir sklaidos ydomis. Be to, jos dažniau serga hipertenzija, cukriniu diabetu, dažniau būna nutukusios, kitaip tariant, turi įvairių ligų, kurios kaupiasi su amžiumi, todėl jų sveikata gali būti prastesnė. Taigi nėštumas vyresniame amžiuje išties turi daugiau rizikų, nors didele dalimi jis priklauso nuo konkrečios moters sveikatos ir gyvenimo būdo, - pasakojo medikė.

Jaunesnių ir vyresnių mamų privalumai ir trūkumai

Paklausta, kodėl vyresnėms moterims dažniau gresia persileidimai, M. Minkauskienė paaiškino, kad kiekviena moteris gimsta turėdama tam tikrą nesubrendusių kiaušialąsčių rezervą, kurį pamažu su kiekvienais metais išnaudoja. Kiaušinėliai sensta kartu su moters organizmu, juos veikia įvairios toksinės medžiagos, kurios patenka į mūsų organizmą, todėl juose atsiranda įvairių genetinių pokyčių ar sutrinka jų brendimas ir chromosominės medžiagos pasiskirstymas, kurie lemia, kad šio amžiaus moterys persileidžia dažniau. Be to, vyresnės moterys gali būti sukaupusios ir tam tikrų ginekologinių ligų bagažą (gali turėti gimdos miomų ir pan.), kurios lemia galimas komplikacijas, trinka jų hormonų pusiausvyra.

Neabejotinai senstant didėja rizika, kad vaikas turės Dauno sindromą ar kitas chromosomines anomalijas. 25 metų amžiaus moterų grupėje kūdikį su Dauno sindromu pagimdo viena iš tūkstančio, 45 metų amžiaus moterų grupėje – jau viena iš trisdešimties. Skirtumas akivaizdus, todėl visos nėščios moterys nuo 35 metų turi galimybę atlikti prenatalinį tyrimą, kurio metu galima nustatyti, ar vaikas turi Dauno sindromą.

„Tačiau galėčiau nudžiuginti vyresnio amžiaus mamas, jog tie patys tyrimai rodo, kad nors jos išnešioja ir pagimdo sunkiau, jų vaikučiai augdami yra geresnės sveikatos nei jaunų mamų. Pastebėta, kad šių vaikų intelekto koeficientas būna aukštesnis, jiems geriau sekasi mokykloje. Taigi kiekvienas amžius turi savų privalumų. Vyresnė mama kitaip vertina motinystę, ji yra kantresnė, atidesnė, daugiau laiko skiria vaikui, įsiklauso į jo poreikius, galbūt ilgiau žindo. Visa tai labai naudinga vaikui“, - įsitikinusi ginekologė.

Tuo tarpu nors jaunesnių moterų fizinė sveikata – palankiausia gimdymui, joms su nėštumu ir gimdymu neretai tenka derinti prasidedančią karjerą arba mokslus, kadangi jų materialinė padėtis nėra tokia užtikrinta kaip vyresnių moterų. Jaunoms mamoms tenka suktis kaip voverėms, taigi jų nėštumo laikotarpis labiau įtemptas. Kita vertus, kai organizmas jaunas, jis visos šios įtampos gali nė nepajusti.

Jaunesnių ir vyresnių mamų privalumai ir trūkumai

Taip pat didėja rizika, kad vaikas turės Dauno sindromą ar kitas chromosomines patologijas. Tam tikrai duomenimis, 25 metų amžiaus moterų grupėje kūdikį su Dauno sindromu pagimdo viena iš tūkstančio, 35 metų moteriai rizika pagimdyti tokį kūdikį – 1 iš 400, keturiasdešimtmetei – 1 iš 80, 45 metų – 1 iš 30. Todėl visos nėščios moterys nuo 35 metų turi galimybę atlikti prenatalinį tyrimą, kurio metu galima nustatyti, ar vaikas turi Dauno sindromą. Kalbant apie kitas patologijas, skirtumai nėra tokie akivaizdūs, bet jie yra.

35 metų moteriai tikimybė pagimdyti kūdikį, turintį kokią nors chromosominę anomaliją, yra maždaug 1 iš 250. Ir tai yra beveik 10 kartų didesnė rizika nei dvidešimtmetės, nepriklausomai nuo to, ar moteris gimdo pirmą kartą, ar ne.

„Tačiau galėčiau nudžiuginti vyresnio amžiaus mamas, jog tie patys tyrimai rodo, kad nors jos išnešioja ir pagimdo sunkiau, jų vaikučiai augdami yra geresnės sveikatos nei jaunų mamų. Pastebėta, kad šių vaikų intelekto koeficientas būna aukštesnis, jiems geriau sekasi mokykloje. Taigi kiekvienas amžius turi savų privalumų. Vyresnė mama kitaip vertina motinystę, ji yra kantresnė, atidesnė, daugiau laiko skiria vaikui, įsiklauso į jo poreikius, galbūt ilgiau žindo. Visa tai labai naudinga vaikui“, - įsitikinusi ginekologė.

Tuo tarpu nors jaunesnių moterų fizinė sveikata – palankiausia gimdymui, joms su nėštumu ir gimdymu neretai tenka derinti prasidedančią karjerą arba mokslus, kadangi jų materialinė padėtis nėra tokia užtikrinta kaip vyresnių moterų. Jaunoms mamoms tenka suktis kaip voverėms, taigi jų nėštumo laikotarpis labiau įtemptas. Kita vertus, kai organizmas jaunas, jis visos šios įtampos gali nė nepajusti.

Kokio amžiaus moterys – „patogesnės“ pacientės?

Anksčiau 20-ties metų medikai taip pat nerekomenduojama gimdyti, kadangi jaunų mamų vaikai dažniau būna neišnešioti, mažo svorio, šiek tiek dažniau pasitaiko gimdymo komplikacijų, kurios siejamos su fiziniu organizmo nebrandumu. Tačiau pagrindinė jų problema, pašnekovės manymu, – socialinė nebranda. Pastebėta, kad jaunų mamų vaikai turi mažiau galimybių mokytis, šiek tiek žemesnį intelekto koeficientą, prastesnius kalbinius gebėjimus. Užaugę berniukai turi didesnę riziką nusikalsti, o mergaitės – pačios tapti mamomis ankstyvame amžiuje. Taigi šie vaikai ypač nukenčia socialiai.

Praeitą mėnesį Kauno klinikų medikams teko priimti ir 15-metės gimdymą, jau trečią kartą gimdė 17-metė. Pasak M. Minkauskienės, liūdniausia, kad, statistikos duomenimis, pagimdžiusios kas ketvirta nepilnametė po metų-dviejų vėl sugrįžta gimdyti.

Paklausta, su kuriomis moterimis gimdymo metu dirbti medikams lengviau, akušerė ginekologė teigė negalinti atsakyti vienareikšmiškai.

„Konkrečios moters elgesys, jos skausmo slenkstis, psichologinis nusiteikimas ir brandumas ne visada priklauso nuo amžiaus. Nors atrodytų, vyresnė moteris psichologiškai turėtų būti labiau pasiruošusi gimdymui, būna visaip. Praeito budėjimo metu teko priimti 17-metės gimdymą – mes visi žavėjomės, kaip ji kantriai ir susikaupusi pagimdė vaikelį ir nuoširdžiai juo džiaugėsi. Vyresnio amžiaus gimdyvė moteris kartais turi labai daug baimių, įnoringumo, griežtų nuostatų, kurių nusiteikusi laikytis, ir jos gimdymas nebūtinai būna sklandesnis“, - teigė pašnekovė.

Vyriausiai gimdyvei, kurios gimdymą medikei teko priimti, buvo 49 metų. Kūdikis buvo „netyčiukas“, tačiau jau trečias vaikas šeimoje. Pasak M. Minkauskienės, tokiame amžiuje nėštumas labai retai planuojamas sąmoningai, nors pasitaiko moterų, tikinčių, jog turi pakankamai sveikatos, jėgų ir meilės, kad pagimdyti ir išauginti dar vieną vaiką.

„Aš pati esu trijų vaikų mama. Pirmą pagimdžiau dar būdama studentė, o jauniausiasis gimė, kai man buvo 38-eri. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad jaunesnei mamai išnešioti ir pagimdyti vaiką tikrai lengviau. Kad ir kiek daug žinotum, kad ir kokia brandi būtum, jaunystėje viskas vyksta daug natūraliau ir savaime. O bėgant metams organizmas, deja, nejaunėja: tenka labiau save saugoti. Kita vertus, kai dabar šalia bėgioja ir krykštauja ketverių metų vaikinas, tai kasdienybei suteikia labai daug džiaugsmo. Taigi mano asmeninė patirtis rodo, kad jaunesnei moteriai pagimdyti ir užauginti vaiką yra paprasčiau, tačiau mėgautis motinyste lengviau vyresniame amžiuje“, - atviravo pašnekovė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Sveikatos naujienos

Tėvo netekusi vilnietė pasidalino šiurpiais liudijimais (31)

„Tėtis prarado dvi gydymo paras, kurios galėjo būti labai reikšmingos“, - sako vilnietė Rūta, DELFI pasidalinusi asmenine istorija apie šių metų rugpjūtį Vilniaus ligoninėje (redakcijai įstaiga žinoma) gydytą tėvą. Kaip teigia moteris, jos tėvui nebuvo suteiktos tinkamos gydymo ir priežiūros sąlygos, kas galimai lėmė, jog rugpjūčio 17 d., po savaitės, praleistos reanimacijoje, tėvo gyvybė užgeso.

Praėjus metams po abiejų rankų persodinimo operacijos, berniukas jau sviedžia kamuolį

Devynerių Zionas Harvey yra pirmasis tokio amžiaus pacientas, kuriam buvo sėkmingai atlikta abiejų rankų persodinimo operacija. Antradienį suėjo lygiai metai po šios operacijos Filadelfijos vaikų ligoninėje.

Prieš rugsėjo 1-ąją – pavojaus signalas iš gydytojų (23)

Iki rugsėjo vidurio moksleiviai į mokyklą privalo atnešti sveikatos pažymą, tad prie gydytojų kabinetų nusidriekia nemažos eilės. Gydytojai stveriasi už galvų – vaikų sveikata kasmet prastėja: vis daugiau blogai matančiųjų, dažnas turi antsvorio, širdies, stuburo ar kvėpavimo organų ligų.

Įtariant salmoneliozę, sustabdyta restorano „Akropolyje“ veikla papildyta prekybos centro komentaru (38)

Tiriant ūmios žarnyno infekcijos protrūkį, sustabdyta restorano „Soya“ veikla.

Kaip atitolinti diagnozę, kuri nusineša kas antrą lietuvį (57)

Dėl didelio sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų Europos kardiologų draugija Lietuvą priskiria prie didelės kardiovaskulinės rizikos šalių.