DELFI kalbintas viename Dzūkijos kaime gyvenantis Paulius pasakoja, kad šiomis dienomis naminės degtinės gauti yra vis sunkiau – vieni gamintojai numirė, kiti neberizikuoja užsiimti šia veikla.

„Kodėl geriu? Skanu, pigu ir gerai. Argi ruginukė prilygs valstybinei degtinei? Neprilygs. Tai ir geriam, kai tik turim, bėdos nematom“, – sako Paulius.

Paklaustas, ar nemato problemos, kad vartodamas naminę degtinę prisideda prie nelegalios veiklos, pašnekovas tik nusijuokia: „Valdžia gaudo, bet man tai čia atrodo neturi būt nelegalu.“

Nuvažiavus į kaimą neretai ant stalo pamatysime ir plastikinį butelį užpildytą skaidriu skysčiu. Neteko girdėti, kad kažkas tuo pasipiktintų. „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys aiškina, kad tolerancija nelegaliam alkoholiui mūsų šalyje dar labai plačiai paplitusi ir taip yra ne tik dėl noro sutaupyti.

„Daliai visuomenės naminės gėrimas yra savotiška protesto prieš valdžią forma. Jie sako, kad valdžia nori juos apiplėšti, surenka mokesčius, kuriuos neaišku, kur išleidžia. Ir tada jie vartodami naminę jaučiasi tą valdžią apgavę, jie jaučiasi laimėtojais, nes jie išsaugojo kelis eurus nesumokėtų mokesčių savo kišenėje. Jie neva padarė gerą darbą kažkokiam savo kaimynui, kuris tą birzgalą išvirė“, – sako K. Kupšys.
Kęstutis Kupšys

Pasak pašnekovo, prie tolerancijos prisideda ir menamas kokybės veiksnys, paplitusi nuomonė, kad šis gėrimas labai švarus ir skanus, tačiau taip anaiptol nėra.

„Dažnai tai būna surogatiniai gėrimai, gaminami naudojant medžiagas, kurios yra kenksmingos žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, nelegalaus alkoholio sudėtyje randama izopropanolio, kuris buityje naudojamas kaip tirpiklis. Buvo atvejų, kai tokiame alkoholyje buvo aptikta net skalbimo miltelių ar gaišenų pėdsakų. Be to, gaminant šį produktą visiškai nesilaikoma švaros“, – sako K. Kupšys.

Lietuviams būdinga ieškoti priešų

„Grand partners“ vyr. konsultantas ir psichologijos mokslų daktaras Arvydas Būta sako, kad lietuviams būdinga ieškoti priešų, o toks archetipas susiklostė per daugybę šimtmečių.

„Lietuva yra kryžkelės tauta, iš vienos pusės eina vokiečiai, prūsai, iš kitos rusai, iš šiaurės visokie vikingai, iš apačios mongolai. Ir kryžkelės tautai reikia kažkaip apsisaugoti. Nepaisant to, kad kadaise Lietuva geografiškai buvo didelė ir galinga šalis, istoriškai taip susiklostė, kad susitraukėm, sumažėjom ir reikėjo kažkaip save apsisaugoti. Ir kai buvo realūs, konkretūs priešai, mes kovojom. Iš vienos pusės tas toks lietuviškas karingumas buvo reikalingas išlikti. Bet karingumas buvo nukreiptas į išorę, į kovą su išoriniais priešais“, – pasakoja A. Būta.
Arvydas Būta

Pasak specialisto, ši kova su priešais suformavo bičiuliškus santykius tarp šalies gyventojų, todėl neišduodame šalia esančių žmonių, net kai jie užsiima nelegalia veikla.

Tačiau nebelikus išorinių priešų, lietuviams vis tiek reikėjo kovoti su kažkuo, o tam palankus taikinys tapo šalies valdžia. Dar iki šių dienų išliko sovietmečiu suformuotas įvaizdis, kad valdžia stengiasi pakenkti žmonėms.

„Mes į valstybę žiūrim daugiau ne kaip į savo žmonių valdžią, kuri mums padeda gyventi, bet žiūrime kaip į represinį prievartos aparatą. Ir tada aišku, kad smagu apgauti valstybę. Mes lietuviai, bet Lietuva kaip valstybė yra daugiau prievartinis aparatas“, – nemažos dalies gyventojų požiūrį aiškina A. Būta.
Riaušės prie Seimo

Vis dėl to pašnekovas neskuba kaltės dėl esamos situacijos versti vien piliečiams. Anot jo, nemažiau kalta ir valdžia, kuri pati sukuria visas prielaidas tapti priešu, nes pakankamai nesirūpina žmonėmis, politikai valdo šalį neišmanėliškai ir neūkiškai, dažnai siekia naudos sau, o ne tarnauja tautai.

„Tada eilinis pilietis sako, kodėl aš turėčiau rūpintis valstybe? Žmogui kyla natūralus supratimas, kad reikia truputį ir savimi pasirūpinti, nes valstybė nesirūpins. Ir tada kyla noras paimti vokelį, išsivirti naminukę. Taip mes netiesiogiai, bet realiai kovojam su valdžia“, – sako A. Būta.

Toleranciją sumažintų šokas visuomenėje

K. Kupšio nuomone, Lietuvoje tolerancija legaliam alkoholiui yra tokia didelė, nes visuomenė dar nepatyrė sukrėtimo, kurie buvo kaimyninėse šalyse.

„Kitose šalyse tolerancija yra sumenkusi vien dėl garsiai nuskambėjusių įvykių. Rytų Europos šalyse išgirstame masinių nusinuodijimo atvejų ir tada žinome, kad su šituo daiktu nereikia žaisti“, – K. Kupšys.

Toks sukrėtimas, pašnekovo nuomone, lietuviams padėtų realiau vertinti naminės degtinės keliamas grėsmes.

„Gal tai nuskambės šiek tiek ciniškai, bet jei mūsuose atsitiktų kokia baisi nelaimė, nusinešusi daug žmonių aukų, su nelegaliu alkoholiu pagamintu kažkur miške, tada motyvacija vartoti kristų. Tai būtų smūgis. Bet kol kas kažkokiu būdu jie praslysta, Lietuvoje tokių baisių įvykių neužfiksuota ir tai mus ramina.

Bet iš tikro raminti neturėtų. Tai yra tik laiko klausimas. Statistiškai tai bet kada gali įvykti. Nusinuodijimas, po kurio gausybė šeimų neteks savo vyrų, tėvų, brolių, o gal ir vaikų, ši grėsmė galbūt tyko jau už kampo. Jei žmonės pamatys, kad tai bus nuodas, jei tai bus parodyta, kad tai yra nuodas per, neduok dieve, tikrai to nelinkiu, bet kažkokį įrodymą masinio apsinuodijimo, tada žmonės atsitokėtų. Lietuva dar nepatyrė šito šoko, kuris kitose šalyse jau yra įvykęs. Galbūt mums nereiks to šoko“, – svarsto K. Kupšys.

Išnyks paveldas?

Vis dėl to Kulinarijos paveldo fondo vadovė Birutė Imbrasienė sako, kad diskutuodami apie naminę degtinę dažnai suplakame du vienas su kitu nesusijusius dalykus.

„Mes kalbame apie tradicinę technologiją, kur yra visai kitas produktas, o ne tas, kurį daro dabar pakrūmėse. Čia visiškai skirtingi dalykai, o tai sujungiama į vieną ir pateikiama kaip blogis. Naminė turi tikrą vertę. Taigi ir svečius ja vaišinam, ir nebijom nei protokolinių svečių vaišinti, bet ją pripažinti bijome“, – sako B. Imbrasienė.
Naminė degtinė

Pašnekovė pasakoja, kad jau yra išnykę maždaug 500 tradicinių lietuviškų produktų ir jų gamybos technologijų, o jei nebus imtasi kažkokių veiksmų, šį sąrašą netrukus papildys ir naminė degtinė, o vietoje jos liks tik neaiškių žmonių iš neaiškių medžiagų išvirtas gėralas.

„Faktiškai ta technologija jau baigia išnykti, tie, kurie sąžiningai tą daro jau pasitraukia, išeina. O tie, kurie daro, dabar daro verslą, nešvarų ir negražų verslą ir vadina savo pagamintą dalyką namine, nors tai tikrai nėra naminė degtinė“, – teigia B. Imbrasienė.

K. Kupšys tokias kalbas vertina skeptiškai, anot jo, legalizavus naminės degtinės gamybą jos kokybė tikrai nepagerės, o susikurs papildomų problemų.

„Bet koks leidimas tą daryti, net neva prisidengus kažkokiu ūkininkų kulinariniu paveldu ar liaudies tradicijomis, tai prives prie nekontroliuojamo darymo. Bet koks bandymas atlaisvinti privestų prie staigaus norinčių gaminti augimo, įsisteigimo legalių gamintojų, kurių iš tiesų pagrindinis tikslas gaminti nelegaliai ir gaminti daug“, – teigia K. Kupšys.
Raugalas naminukei gaminti

Pašnekovo teigimu, būtų labai sudėtinga sukontroliuoti didelį kiekį smulkių gamintojų, o papildomai surinkti mokesčiai neatsvertų padarytos žalos.

„Klausimas, kokiu būdu mes norime surinkti valstybėje mokesčius. Mes labai norime skatinti vartojimą, prieinamumą ir tokiu būdu rinkti mokesčius? Tai yra amoralus siūlymas, neatitinkantis dabartinių visuomenės lūkesčių ir aktualijų. Didelė dalis pasisako už prieinamumo mažinimą, o ne už didinimą. Eurų į biudžetą surinktume, bet bendrai valstybei ir visuomenei darysime žalą per grėsmę sveikatai ir grėsmę saugumui“, – teigia „Lietuva be šešėlio“ vadovas.

Geriame per daug

Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja Laima Gruzdytė sako, kad naminės degtinės pavojai priklauso nuo to, kaip ji yra gaminama.

„Daug kas priklauso nuo to, iš ko ji yra varoma ir kaip ji yra varoma. Visi žinome, kad naminė degtinė yra sau, draugams ir pardavimui. Nuo to priklauso jos kokybė. Esmė yra tokia, kad, naminėje degtinėje gali be etilo alkoholio būti didesnis kiekis kitų alkoholių: metanolio, fuzelio, kai kurios iš šių medžiagų labai nuodingos, degtinės kokybė priklauso nuo to, kaip vyksta procesas“, – aiškina L. Gruzdytė.
gydytoja toksikologė Laima Gruzdytė

Gydytojos teigimu, ji neturi nieko prieš kokybiškai ir gerai padarytą naminę degtinę ir jos neišskiria iš kitų alkoholinių gėrimų, tačiau tikina, kad pagrindinė problema yra lietuvių suvartojami kiekiai.

„Tie kiekiai, kuriuos suvartoja lietuviai, yra žalingi nepriklausomai nuo to, koks tai būtų gėrimas. Ar tai būtų brangus vynas, ar tai būtų naminė degtinė iš pačių natūraliausių rugių, ar tai būtų kažkoks sidras, ar dar kažkas. Tai gali būti truputėli mažiau ar daugiau kenksminga, bet viskas priklauso nuo suvartoto alkoholio kiekio ir jie visi yra žalingi, ypatingai lietuvių geriamais kiekiais“, – sako gydytoja.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (312)