„Mes gyvename labai specifiniu laikotarpiu, kai technologijos palietė bene kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Sveikatos sritis – ne išimtis,“ – teigia neurologas, smegenų mokslininkas ir informacinių technologijų specialistas R. Barkan, praėjusią savaitę viešėjęs Kaune, rašoma pranešime spaudai.
Pasak mokslininko ir IT medicininių startuolių kūrėjo, mūsų gyvenimą paveikė dvi revoliucijos, kurių viena skaitmeninė, o kita – genominė. „Iš tiesų medicina buvo bene paskutinė industrija, kuri pradėjo įsisavinti naujas informacines technologijas. Ir tai vyksta lėčiau, lyginant su kitomis sritimis,“ – pastebi R. Barkan.
Kodėl? „Todėl, kad medicina – itin tradicinė. Jeigu mes pažvelgtume į medicinos specialybes ir iš ko sudarytos standartinės mokymo programos, tai pamatytume, kad labai daug mokomųjų dalykų tikriausiai nepasikeitė nuo XIX amžiaus! Fiziologijos, anatomijos pagrindai liko tie patys. Aišku, neatmestume mokslo pažangos biologijos, genetikos srityje – čia atradimų gausu, bet vis dėlto aš kalbu apie visos srities esmę,“ – teigia R. Barkan.
Mokslininkas kartu pabrėžia ir moralinį aspektą, akcentuodamas, kad daug kas priklauso nuo visuomeninių normų ir jų reguliavimo. „Medicinoje egzistuoja etinių, privatumo įsipareigojimų,“. Kaip pavyzdį jis pateikia „Google Health“ produkto atvejį. „Žmonės norėjo įkelti ten duomenis apie savo sveikatos būklę, kad jie būtų prieinami net ir globaliu mastu, bet kas iš to išėjo? „Microsoft“ darė panašiai – sukūrė produktą „Health World“. Ir kur jie dabar? Paprasčiausiai tyliai numirė. Netgi tokios milžiniškos korporacijos kol kas neįveikia tam tikrų problemų, nekalbant apie atskiras valstybes,“ – sako ir informacinių technologijų išsilavinimą turintis medikas.
Medicinos sistemoje veikia ir pacientai, ir gydytojai, ir medicinos organizacijos. Tada kyla daugybė klausimų, susijusių su privatumu ir etika. „Pavyzdžiui, kam priklauso duomenys apie sveikatos būklę? Jei aš esu pacientas, tai yra mano duomenys. Tai kas gi yra tikrasis duomenų savininkas? Pacientas? Medicinos organizacijos? O gal kažkas tarp jų?“ – klausia mokslininkas.
Kauno kolegijos konferencijoje pranešimą skaitęs R. Barkan įžvelgia, kad duomenų nuosavybės teisėmis naudojasi ne pacientai, o institucijos: „Realybėje duomenis valdo sveikatos priežiūros organizacijos, ir toli gražu ne visos jos noriai dalijasi turima informacija viena su kita, – atotrūkį tarp medicinos sistemos grandžių įžvelgia ekspertas, pabrėždamas, kad tai ženkliai paveikia visos sveikatos priežiūros sistemos kokybę.
Eksperto manymu, didžiausia bėda kuriant elektroninės sveikatos sistemą – duomenų fragmentacija, kadangi iš esmės informacija apie pacientą saugoma dviejuose lygmenyse.
Viename jų – medicininės priežiūros informacija, kuri yra pirminiame sveikatos priežiūros lygmenyje, bendruomenėje. Kiti informacijos šaltiniai sukaupiami ligoninėse, kai žmogus sunkiau suserga ir ten atsiduria. Atotrūkio tarp šių lygmenų mažinimas – ir būtų vienas pagrindinių uždavinių diegiant technologijas. „Jeigu norime paskatinti šių lygmenų sąlytį, mus reikalingos technologijos, kurios būtų tarsi tiltas,“ – vaizdingai kalba R. Barkan, besidžiaugiąs, jog Izraelis sparčiai žengia šiuo keliu ir rikiuojasi lyderių gretose.
Pasak mokslininko, informacinių technologijų taikymo medicinos komunikacijoje pirmūnėmis galima įvardinti Skandinavijos šalis, Škotiją. Iš dalies į eilę rikiuojasi Kanada. „Jeigu žmogus gali išmaniuoju telefonu prieiti prie duomenų apie savo pinigus, sąskaitą banke, tai kodėl to negalima padaryti kalbant apie sveikatos duomenis?“ – retoriškai klausia mokslininkas.
R. Barkan prognozuoja, kad vis dėlto ateityje situacija keisis ir būtent pacientai turės didžiausią įtaką visame procese. „Pacientai tampa sveikatos sistemos klientais, kuo toliau, tuo labiau jiems reikalingos išvystytos paslaugos. Kuo toliau, tuo labiau jie nebepriklauso nuo vieno sveikatos priežiūros užtikrintojo,“ – besikeičiantį paciento statusą ir kartu atsakomybę pastebi ekspertas.
„Informacinės technologijos atveria galimybę pacientui pačiam gauti medicininių žinių, internete gausiai tiražuojama medicininė literatūra, pacientai buriasi į virtualias bendruomenes, diskutuoja apie tai forumuose, todėl tampa labiau išprusę. Vis dėlto iškyla ir pseudomedicininių žinių problema, todėl kartais tai kertasi su medicinos profesionalų požiūriu. Ironiška, net ir „Google“ tampa daktaru,“ – juokauja R. Barkan.
Pasak eksperto, nors ir palengva, tačiau judama link modernaus bendravimo tarp gydytojo ir paciento. O čia vizitas pas gydytoją prilygintinas tam tikrai diskusijai ar netgi deryboms. „Situacija tokia, kad nebe vienas gydytojas tampa tuo, kuris priima sprendimus parenkant gydymą. Ypač šiuolaikinės medicinos kontekste, kuri reiškia daugiau nei tik vaistų skyrimą ir vartojimą. Vis svarbesnis tampa gyvenimo būdo keitimas vardan sveikatos išsaugojimo,“ – sako R. Barkan.
Nepaisant esamų problemų, R. Barkan mano, jog medicinos srities konservatyvumą pajėgus įveikti kitoks švietimas. „Dabar medicininės mokymo programos medicinoje keičiasi vangiai, technologijos iš esmės dar jų nepalietė. Studentai išmano biologiją, chemiją, fiziką, bet sistema ir toliau štampuoja tuos pačius technofobiškus gydytojus. Vis dėlto situacija koreguojama, keičiame ją ir Izraelyje. Jau yra sukurta skaitmeninės medicinos mokslų programa, kurios tikslas – parengti technologiškai orientuoti gydytojus. Būtent technologijų įdiegimas ir yra šiuolaikinės medicinos pasiekimų pagrindas,“ – įsitikinęs, kad iššūkiai kartu atveria naujas galimybes ir IT rinkos naujokėms, ir patyrusiems gigantams.
Potencialą medicinos skaitmenizavimo srityje įžvelgia ir Kauno kolegijos specialistai, kurių kvietimu į Lietuvą ir atvyko R. Barkan. Mokslininkas skaitė pranešimą tarptautinėje konferencijoje, kurio dėmesio centre –technologijų inovacijos, verslumas ir regionų plėtra.
