Ekspertai: Lietuva - girta ir socialiai degraduojanti

 (225)
Kokiais mastais Lietuvoje plinta alkoholizmas? Kiek dešimčių tūkstančių lietuvių miršta ir kiek išprotėja dėl alkoholio vartojimo? Kaip nutiko, jog sovietinėje Lietuvoje mažiau gerta nei europinėje?
Alkoholis, gėrimai, pienas, degtinė
© D.Tunkūno nuotr.

Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ apie tai diskutavo Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius Valentinas Mačiulis, Nacionalinės sveikatos tarybos nariai: Tarybos pirmininkas, Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius Juozas Pundzius bei Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ir sociologas, visuomenės nuomonės bei rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys. Kalbino žurnalistas Tomas Dapkus.

T. Dapkus: Kiek Lietuvoje per metus gyventojai suvartoja alkoholio?

V. Gaidys: Šiuo metu vienam gyventojui, įskaitant kūdikius, pagal oficialią statistiką per metus tenka 10 litrų gryno spirito, t. y. 20 puslitrių spirito, 50 butelių degtinės. Skaičiuojant nuo 15 metų vienam gyventojui per metus tenka 13 litrų gryno etilo alkoholio. Skaičius – gigantiškas. Jei atmestumėm vaikus, dalį moterų, tai per savaitę vienam gyventojui tenka 2 buteliai degtinės. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija perspėja, kad jų yra daug daugiau, nes dalis dar neapskaičiuota.

A. Veryga: Ši statistika atitinka oficialius pardavimus, tačiau reali padėtis, jei vertintume atsižvelgdami į alkoholinės psichozės skaičius, per beveik penkerius metus išaugo nuo 55 iki 90 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų, tad realiai tai paneigia oficialią statistiką dėl alkoholio suvartojimo šalyje. Nesisieja.

T. Dapkus: Jūsų vertinimais – kiek per metus vienas gyventojas suvartoja gryno spirito?

A. Veryga: Jei vertintume, kokiais mastais didėja alkoholinės psichozės atvejų, reali padėtis būtų daugiau nei 20 litrų gryno etilo alkoholio per metus. Mat alkoholinės priklausomybės diagnozę dar galima nuslėpti einant gydytis privačiai, tačiau alkoholinės psichozės nenuslėpsi. Didelę dalį alkoholio jau išgeria vaikai, kurie teoriškai net nusipirkti jo negalėtų.

T. Dapkus: Kokios, daktare, tokio milžiniško vartojimo pasekmės?

A. Veryga: Priskaičiuojama kelios dešimtys ligų: nuo visiems gerai žinomos kepenų cirozės iki tam tikrų organų vėžinių susirgimų. Tačiau tiesioginės medicininės pasekmės yra tik ledkalnio viršūnė. Visuomenė patiria žiaurių socialinių pasekmių: šeimų irimai, tarpusavio konfliktai, nuotaikų sutrikimai, karas keliuose, kriminalinės problemos. Alkoholio vartojimo pasekmės veikia grandinine reakcija.

V. Gaidys: Lietuva užima vieną pirmųjų vietų Europoje pagal alkoholio suvartojimą, taip pat pagal avaringumą, savižudybes ir žemiausią bendrąjį vidaus produktą. Tie dalykai siejasi tarpusavyje, o rimtų tarptautinių ekspertų vertinimu – jei alkoholio šalyje suvartojimas viršija 8 litrus gryno etilo alkoholio – padaroma 50 procentų žalos bendrajam vidaus produktui.

T. Dapkus: O mūsų šalyje – 20 litrų...

V. Gaidys: Deja...

T. Dapkus: Daktaras A. Veryga kalba apie sparčiai augantį alkoholinių psichozių skaičių. Policijos departamentas jau keleri metai skelbia, kad stipriai daugėja buitinių nužudymų, t. y. kai kažkas gėrė, begerdamas papjovė, užmušė.

V. Mačiulis: Visų pirma, bendras išgerto alkoholio kiekis per metus vienam gyventojui yra daug didesnis nei 20 litrų gryno etilo alkoholio. Nuo 1990 metų alkoholinės psichozės atvejų išaugo devynis kartus (1990 m. – 10 atvejų 100 tūkst. gyventojų, dabar – 90 atvejų).

T. Dapkus: Vadinasi, net lyginant su visuotiniu sovietiniu gėrimu – Sovietų Sąjungos „alkoholizmo kultūra“, dabar – europinėje Lietuvoje – psichinių sutrikimų išaugo apie 10 kartų?

V. Mačiulis: Gėrimo mastai yra nepalyginamai didesni. Tuo metu mes skaičiavome apie 12 litrų absoliutaus alkoholio.

T. Dapkus: Kokios gali būtų to priežastys?

V. Mačiulis: Visi varžtai atsukti, alkoholis tiesiog visiems brukamas. Reklamą žiūri vaikai, jauni žmonės – mato krepšininkus su alkoholio reklamos emblemomis. Visiška laisvė girtavimui! Alkoholis yra narkotikas, prie jo priprantama. Pvz. jauni žmonės gali priprasti per 6–8 mėnesius. Šiuo metu, tarkim, turim du vaikų alkoholinės psichozės atvejus. Baltoji vaikų karštligė buvo neregėti dalykai Lietuvoje... O dabar po Lietuvą laksto daugiau kaip 3000 nuo baltosios karštligės pamišusių žmonių, daugiau nei 600 serga lėtinėmis psichozėmis, pavydo kliedėjimu. Tai labai pavojinga, nes sutuoktiniai dažnai vienas kitą nužudo. Tokių lėtinių psichozių nuo 1990 m. padidėjo daugiau nei 20 kartų ir tarp bendrų alkoholinių psichozių sudaro 20 proc. – irgi neregėtas dalykas. Kitaip tariant – tai yra pasakyta ir Nacionalinėje sveikatos taryboje – nebėra kur daugiau eiti.

T. Dapkus: Kokia įtaka savižudybėms, ištuokoms (pusė susituokusių porų išsituokia ir gana greitai)?

V. Mačiulis: Be abejo, įtaka ir tarpusavio ryšys yra. Vyksta Lietuvos tautos socialinė degradacija. Pusė milijono mūsų šalies gyventojų kiekvieną dieną išgeria po pusę litro degtinės. Kitaip tariant, Lietuva vaikšto girta. O tai turi didelę įtaką visiems kitiems procesams – bendraujant pasireiškia agresija, kuri nėra tiesiogiai įvardijama kaip psichozė, bet tada, matom, žudant senelius, savo vaikus mėtant per balkonus... 80 procentų visų savižudybių įvykdoma esant girtos būsenos – tai tiesiogiai vienas su kitu susiję procesai. Ypač išorinės mirties priežastys.

T. Dapkus: Kodėl Lietuvai yra toks poreikis – vaikščioti girtai?

V. Mačiulis: Istorija mena, kad pvz. Vakarų Europoje prieš šimtą metų taip pat buvo sunkmetis: Anglijoje, Prūsijoje, Švedijoje, Suomijoje... Beje, Prūsijoje 1907 m. buvo išgeriama maždaug 27 litrai absoliutaus alkoholio vienam gyventojui per metus. Tad Europos istorijoje tokių skaičių yra pasitaikę. Mes artėjame prie tų skaičių, vadinasi, prie dugno, nes daugiau alkoholio pasisavinti jau nebeįmanoma.

T. Dapkus: Kokias alkoholio vartojimo tendencijas prognozuotumėte?

V. Mačiulis: Jei nebus imtasi rimtų priemonių – prarasime daug žmonių. Per penkerius metus dėl išorinių mirties priežasčių ir alkoholizmo mes netenkame 55 tūkstančių žmonių.

T. Dapkus: Bet Ministrų kabinetas nusprendė neriboti alkoholio reklamos per televizijos kanalus, radijo stotis.

V. Gaidys: Bent tiek tai jau galėjo padaryti, nes reklamos apribojimas tikrai niekam nepakenktų. Kainų kėlimas? Vargiai ką duotų, nes padidėtų kontrabandos apimtys, pilstukų ir samanių gamyba ir taip tą kainų kėlimą kompensuotų.

A. Veryga: Reikia būti visiškai kvailam, kad nesuprastum, kokia yra reklamos paskirtis. Pats reklamos apibrėžimas sako, kad jos paskirtis yra skatinti to produkto vartojimą. Dar daugiau – Lietuvoje, matyt, sąmoningai įstatymuose pridaryta spragų, pvz. Alkoholio kontrolės įstatyme – nelaikoma reklama alkoholio gamintojų pavadinimų, vardų demonstravimas – jie rodomi. Paplitę alaus bendrovių pavadinimų reklamos ant krepšinio marškinėlių, krepšinio aikštelėse. Tokia reklama pigiausia, prieinama nuo kūdikio iki pensininko. Net neturėtų būt tokios diskusijos, ar alkoholio reklama skatina vartojimą. Kam tada išleidžiamos dešimtys–šimtai milijonų per metus, jei iš to nebūtų gaunamas efektas?

J. Pundzius: 1999 m. Vyriausybė priėmė alkoholio mažinimo programą, kurią vykdant alkoholio vartojimas turėjo sumažėti 25 procentais, tačiau per tą laikotarpį vartojimas išaugo 12,5 procento. Jei taip bus ir toliau – liūdna ateitis laukia Lietuvos. Akcentuočiau socialines pasekmes, psichologines nuotaikas, iš to kylančius moralinius dalykus, nes dabartinė padėtis lemia tautos degradaciją. Tai turėtų kelti didelį nerimą institucijoms, kurioms buvo numatytos konkrečios užduotys, ką reikia padaryti. Deja, Nacionalinės sveikatos taryba, svarsčiusi šią programą, visose srityse pasigedo aktyvumo, darbo ir pakankamo programos priemonių vykdymo.

T. Dapkus: Vadinasi, profesoriau, galime konstatuoti, kad vykdomosios valdžios numatytos priemonės mažinti alkoholio vartojimą veda priešinga kryptimi – alkoholizmas plinta.

J. Pundzius: Taip, alkoholizmas didėja. Reikia politinės valios, kad būtų įvesti apribojimai. Oponentai teigia, kad apribojimais nieko nepasieksi – geriau mokyti žmones, tačiau mokslininkai įvairiose pasaulio šalyse įrodė, kad auklėjimas, ugdymas, deja, nėra labai veiksmingi. Pagrindinės priemonės yra draudimas. Todėl šalys, kurios įvedė draudimo priemones, pasiekė rezultatų. Visų pirma – pardavimo vietos, laiko, amžiaus apribojimas ir prieinamumas kainos požiūriu. Jei apribojus legalaus alkoholio platinimą nebus imtasi griežtų ir efektyvių priemonių, uždrausti nelegalų platinimą, žinoma, nebus veiksminga. Nacionalinėje sveikatos taryboje stebėjomės Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento atstovų bejėgiškumu: jie negali susitvarkyti ir likviduoti nelegalaus alkoholio platinimo tinklo ir visų „bobučių“, kurių yra daug, o bendruomenės jas puikiai žino.

V. Gaidys: Daugybė žmonių atsidūrė užribyje, ypač provincijoje, kaime, praradę tam tikras socialines galimybes. Jie nemokėjimas išeiti iš tos situacijos, nori užsimiršti... ir žmonės paniro į tuos dalykus.

A. Veryga: Dabar jau reikia drastiškų priemonių, nes kol nieko nebuvo daroma, prisigyvenome iki tragiškos padėties. Jau esame dugne. Beje, beveik visa alkoholio reklama Lietuvoje orientuota į vaikus, nes suaugę jau pasiekė tokį prisisotinimo laipsnį, kad daugiau išgerti nebegali. Tiesioginė pasekmė – mirtis. Todėl dabar siekiama paveikti vaikus. Reklamos žinutės konstruojamos taip, kad parodytų įvairią sėkmę, kurios siekia vaikai, jos konstruojamos su seksualiniu atspalviu. Nežinau, ar yra tokia politinė jėga, kuri galėtų įvesti ribojimus.

T. Dapkus: Geri pinigai iš alkoholio pramonės?

A. Veryga: Be abejo, apyvartoje sukasi milijardai litų. Tokiais pinigais galima pirkti ir politikus. Bėda ta, kad su alkoholio pramone yra susisaistę be galo daug žmonių, yra ir akcininkų, kurie siekia, kad pardavimai didėtų, tada didėja dividendai.

T. Dapkus: Kodėl parlamente nėra politinės valios imtis kokių nors priemonių, stabdyti tą procesą ir mažinti dešimčių tūkstančių mirštančiųjų ir tūkstančių pamišusių žmonių skaičius?

A. Matulas: Dažniausiai susitikimuose su gyventojais dabar girdime priekaištus ne dėl mažų pensijų, algų, kitų ekonominių problemų, o raginimus Seimą atsibusti ir atsisukti į moralines problemas. Gyventojai siūlo riboti ir alkoholio reklamą, pardavimus degalinėse, laiką, branginti alkoholį, ragina kovoti su kontrabanda. Kai kurie parlamento nariai, ypač susiję su šiuo verslu, dar priešinasi, tačiau Seimas pavasario sesijoje, manau, kad ryšis ir pataisys įstatymus, kuriuos sugadino buvęs Seimas. O kad Vyriausybės prioritetas yra pinigai – labai blogai. Aš to nesitikėjau.

Lietuvos radijas
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Sveikatos naujienos

Po vizito iškrito dantis, teks šalinti dar tris (18)

Kasmet poliklinikoje profilaktiškai tikrinausi dantis, kaip nurodyta, užsirašydavau higieniniam dantų valymui, tačiau po paskutinės patikros iškrito sveikas dantis, dar tris teks rauti.

Lietuvoje pirmąkart bus persodinami organai, paimti iš donoro neplakančia širdimi (22)

Lietuvoje penktadienį pirmąkart bus persodinami organai, Kauno klinikose paimti iš donoro neplakančia širdimi.

Krūties vėžio požymis gali būti labai netikėtas (15)

Moteris nufotografavo ant krūties pastebėtą duobutę ir pasidalijo nuotrauka, norėdama ir kitas paraginti atkreipti dėmesį į galimus krūties vėžio požymius, rašoma „The Independent“.

Įstatymuose – spąstai: gali tekti pakloti nemenką sumą už gydymąsi (128)

Ligoninėje nemokamai išoperuoti, poliklinikoje už ačiū ištirti, iš gydytojo gavę kompensuojamųjų vaistų receptą kai kurie pacientai vėliau turi už viską susimokėti, nors tuo metu, kai gavo paslaugas, jų sveikatos draudimas galiojo.

Mokslininkai teigia, kad gali „išgydyti“ menopauzę (37)

Menopauzę patyrusios moterys gali būti „išgydytos“ – teigia viena mokslininkų grupė.