Grįžę namo dažnas apsižiūri ir randa ne tik ne vieną uodo įkandimą, bet ir erkę. Žmonės piktinasi, jog tokioje lankytinoje vietoje reikia kęsti ne tik uodus, tačiau kaskart dar tenka tikrintis, ar neįsisiurbusi erkė.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, iki šių metų birželio pirmos dienos erkiniu encefalitu (EE) užsikrėtė jau 21 žmogus (praeitais metais tokiu laiku buvo užfiksuoti 25 atvejai), o Laimo liga (LL) – 297 (tai yra 5,2 proc. daugiau nei praeitais metais tokiu pat metu). Jei erkinio encefalito skaičiai, regis, mažėja, turėtume prisiminti, jog praeitais metais jie išaugo net 90 proc. Kyla klausimas, galbūt reikia su šia problema pradėti tvarkytis cheminiu būdu?
Vilniaus savivaldybė cheminių priemonių naudoti neketina
Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vadovas Jonas Bartlingas sako, jog cheminių priemonių naudoti neplanuojama. Pasak jo, Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyrius tokias priemones taikyti tiesiog nerekomenduoja.
„Šios medžiagos nėra natūralios, todėl patekusios į aplinką tampa teršalais. Cheminės priemonės ir jų preparatai yra nuodingi ir gali pakenkti žmogaus sveikatai ir aplinkai. Kai kuriems žmonėms gali turėti ūminį poveikį, t.y. būti nuodingos, sukelti alergiją ar dirginti odą. Daugkartinis cheminių medžiagų naudojimas gali sunaikinti ir naudingus vabzdžius bei kelti grėsmę kitiems miško gyventojams: dvisparniams, drugiams, vabalams, plėviasparniams, todėl reikia atidžiai įvertinti situaciją bei šios priemonės naudojimo efektyvumą“, – sako J. Bartlingas.
Paklaustas, kokių priemonių šiuo metu Vilniaus savivaldybė imasi, jog naikintų erkes, Laisvūnas Budėnas, „Vilniaus miesto parkai“ direktorius, atsako, jog septyniuose mieste esančiuose parkuose du - tris kartus per mėnesį pjaunama veja.
Jis taip pat priduria, jog Vingio parke yra įrengti stendai, kuriuose galima rasti informaciją, kaip žmogui apsisaugoti nuo erkių.
Entomologė erkių cheminiu būdu nenaikintų
ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja, entomologė Milda Žygutienė sako, jog erkių šalinimas cheminiu būdu yra brangus ir negarantuoja norimo efekto visų pirma todėl, jog tokia priemonė paveiks ne tik erkę, bet ir viską, kas aplinkui yra gyva.
Šiaulių botanikos sodo direktorė prof. dr. Asta Klimienė pažymi, jog mažose teritorijose erkes galima būtų naikinti panaudojus cheminius preparatus, tačiau reikia suprasti, jog šie preparatai taip pat veikia ir kitus aplinkoje esančius organizmus, gali juos sunaikinti. Be to erkės greičiausiai prisitaiko prie šių preparatų, todėl ilgalaikis naudojimas tiesiog nėra efektyvus.
Danilas Kuznecovas, įmonės, kuri atlieka cheminį erkių naikinimą, vadovas, pripažįsta, jog visos cheminės medžiagos yra dozuojamos ir skirtos vabzdžių dydžiams, o ne rūšiai, todėl yra tikimybė, jog priemonė paveiks visus vabzdžius, kurie yra erkės dydžio. Jei gamintojo nurodytas koncentracijos dydis neviršijamas, didesni vabzdžiai žūti neturėtų, nors tokie vabzdžiai kaip skruzdėlės, bitės, kai kurie drugeliai labai jautrūs chemijai ir jiems kenkia net mažo vabzdžio chemijos koncentracija.
Entomologė Milda Žygutienė mano, jog cheminių priemonių galima imtis tam tikro renginio metu, kuomet trumpam laikotarpiui reikia apsaugoti nedidelę teritoriją, tačiau net ir tokiu atveju, visų pirma reikia visoje teritorijoje nupjauti žolę, nes ant aukštos žolės panaudoti cheminį preparatą yra sudėtinga. Be to, dalis erkių, kurios neriasi į kitą vystymosi stadiją, po trijų dienų, kai jau panaudota cheminė medžiaga nebebus veiksminga, išsiners, taps aktyvios ir ieškos aukų, todėl rezultatas vėl nebus pasiektas.
Pasak M. Žygutienės, net apdorojus aplinką chemine priemone, negalime būti garantuoti, jog neatskris paukščiai, neatbėgs žvėrys, smulkūs graužikai, kurie savo kailiu nešioja besimaitinančias erkes.
Pati pigiausia ir efektyviausia priemonė, pasak entomologės, yra pjauti žolę. Daugelis tai žino, tačiau mažai atkreipia dėmesį į tai, jog tą daryti jau reikia pradėti nuo ankstyvo pavasario ir neleisti žolei užaugti aukštesnei nei dešimt centimetrų. „O kada mes pradedame pjauti žolę? Tik birželį, kai ji būna iki juosmens, o tada, jei joje jau buvo erkių, jos ir liks. Tuomet mūsų gyvūnai jas pergabens į kitas vietas, kuriose, jei bus tinkamos sąlygos, aukšta žolė, kurioje kaupiasi drėgmė, jos toliau veisis ir maitinsis“, – tikina ji.
Būtent trumpos žolė palaikymas daro didžiausią įtaką erkių išnykimui, nes vėjas ir saulė išdžiovina viršutinį žemės sluoksnį ir erkei ši aplinka tampa nepalanki, kurioje jai gresia išdžiūvimas ir žūtis.
Biologinis uodų naikinimas efektyvus ir jau išbandytas
Visai kitaip entomologė žiūri į uodų naikinimą biologinėmis priemonėmis. Pasak jos, tai yra kur kas efektyvesnis ir aplinkai nekenkiantis būdas, padedantis atsikratyti uodų. Visų pirma todėl, jog jų veisimosi vietos yra aiškios ir lokalizuotos – tai yra vandens telkiniai, todėl norint juos kontroliuoti tai galima padaryti nekenkiant aplinkai.
Specialistas, kuris organizuoja uodų naikinimą biologinėmis priemonėmis, įvertina ne tik teritoriją, bet ir veisyklas. Priemonė veikia būtent upinių mašalų ir uodų lervų organizmą, nes priemonė pasisavinama per žarnyną, štai todėl preparatas yra toks veiksmingas.
„Tokia priemonė Lietuvoje jau išbandyta. Šitaip per daugelį metų, vykdant Nemuno vandens apdorojimus, buvo sukontroliuota ir išnaikinta upinių mašalų populiacija“, – sako M. Žygutienė.
Ir priduria, nors šiemet iš tiesų drėgmės daugiau (tai daro įtaką uodų atsiradimui), tačiau dažnai žmonės patys sukuria palankias sąlygas atsirasti vietinėms veisykloms. Pavyzdžiui, kaupdami vandenį statinėse arba aplinkui išmėtę stiklainius ar indus, kuriuose kaupiasi lietaus vanduo. Tam tikroms uodų rūšims to užtenka, jog patelės pradėtų ten dėti kiaušinius ir veistis.
Taigi, nors lietinga vasara yra tinkama veistis uodams, M. Žygutienė sako, jog tai nėra labai baisu, nes uodai repelentais atbaidomi lengviau nei erkės. Geriausios natūralios apsaugos priemonės yra eteriniai gvazdikėlių, levandų ar citrusų aliejai, kurių pasitepus ant pulsuojančių vietų, galime uodus atbaidyti. O uždarius visas angas, pro kurias gali papulti uodai, ir į citriną įsmeigus gvazdikėlių, galime būti ramūs, jog uodai vengs namų.
