Didžiausias akių priešas – ne kompiuteris

 (85)
Neretai juokaujama, kad trumparegystė – jau ne liga, o šiuolaikinės žmonijos išskirtinė ypatybė. Egzistuoja daugybė mitų, kas gadina mūsų akis ir kas jas gali apsaugoti. Anot oftalmologų, tikrai įrodyta, kad mūsų regėjimą apsaugo grynas oras ir dienos šviesa. Tuo tarpu didžiausias trumparegystės paplitimo šuolis, įvykęs su naujųjų technologijų paplitimu, labiau siejamas ne tiek su pačiomis technologijomis, kiek su būtinybe prisitaikyti prie darbo, kai nuolat tenka žiūrėti į arti.
Moksliukas
Moksliukas
© Corbis

Neigiama kompiuterio ir televizoriaus įtaka neįrodyta

„Paskaičiuota, kad Lietuvoje per paskutinius 20 metų trumparegių vaikų padaugėjo dvigubai – nuo 13,5 iki 27 proc. Pirmiausiai tai susiję su padidėjusia akių apkrova žiūrėti į arti – skaitymu, kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais. Tačiau teigti, kad žmonių regėjimas masiškai blogėja, negalėčiau“, - tikino VUL Santariškių klinikų Akių ligų centro vyr. ordinatorius Andrius Cimbalas.

Pastebėta, kad labai daug trumparegių yra tarp Azijos šalių gyventojų – jie sudaro iki 80 proc. rytiečių populiacijos. Manoma, kad jie genetiškai buvo mažiau prisitaikę darbui iš artimo nuotolio. Tyrimai, atlikti tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos valstybėse, taip pat rodo, kad trumparegių daugiau tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Tai siejama su sėdėjimu prie knygų ar kompiuterio.

Kita vertus, pašnekovo manymu, tai, kas galėjo įvykti blogiausia, jau įvyko: vargu ar begalime dirbti dar daugiau. Tikėtina, kad apkrovos akims išliks panašios, vadinasi, ir regos sutrikimų tendencijos nesikeis. Dažniausiai trumparegystė pasireiškia paskutinėse mokyklos klasėse ir pirmais studijų metais, kai tenka ypač daug sėdėti prie knygų ar kompiuterio, o jos progresavimas paprastai sustoja su branda.

Medikas paneigė mitą, kad vienas didžiausių akių priešų – kompiuteris. Anot oftalmologo, jei žmogus laikosi medikų nurodymų kas 45-50 min. pailsinti akis 5-10 min. žiūrėdamas pro langą ar tiesiog į tolį, pats kompiuteris regėjimo nesilpnina, tik nuvargina akis: sukelia krumplyno raumens spazmą, atsiranda sausų akių sindromas. Todėl subjektyviai mums atrodo, kad matome prasčiau, tačiau iš tiesų regėjimo aštrumas dažniausiai išlieka nepakitęs.

Panašų akių nuovargį sukelia ir televizorius. Nuovargis atsiranda dėl vaizdo mirgėjimo ekrane, todėl, norint šio negalavimo išvengti, labai svarbu pasirinkti kokybišką prietaisą. Tuo tarpu neigiamas televizoriaus poveikis regėjimui neįrodytas.

Visgi medikas pabrėžė, kad tai nereiškia, jog galime drąsiai sėdėti prie kompiuterio ar stebėti kitų naujųjų technologijų prietaisų ekranus, kiek širdis įsigeidžia. Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio susijęs su regėjimo krūviu, kai nuolat žiūrima į arti, o tai savo ruožtu turi įtakos trumparegystės vystymuisi.

„Tikrai įrodyta, kad trumparegystės riziką sumažina buvimas gryname ore šviesiu paros metu. Australai atliko didžiulę studiją – kelis metus stebėjo per 8 tūkst. vaikų ir nustatė, kad tarp tų, kurie kasdien lauke praleisdavo daugiau nei 2 valandas, trumparegių buvo mažiau nei tarp tų, kurie daugiau būdavo patalpoje. Manoma, kad tai susiję su geresniu aprūpinimu deguonimi bei teigiama šviesos įtaka akies tinklainei. Tuo tarpu fizinio aktyvumo patalpose įtaka trumparegystei nepastebėta“, - pasakojo A. Cimbalas.

Savo nuožiūra vartoti akių lašus ir papildus akims nėra prasmės

Deja, jokių stebuklingų trumparegystės gydymo būdų iki šiol neatrasta. Nuo seno progresuojančią trumparegystę bandyta stabdyti įvairiais akių pratimais. Tačiau atliktos studijos neįrodė, kad jie iš tiesų padeda atstatyti regėjimą ar sustabdyti trumparegystės progresavimą.

„Pratimai padeda ir yra labai naudingi, kai yra konvergencijos nepakankamumas, kitaip tariant, silpnesnis akių suvedimas, o šiaip jie labiau susiję su akių poilsiu. Trumparegiams taip pat siūloma pusvalandžiui užsidėti pliusinius akinius, kad akys prisitaikytų matyti kitaip. Tačiau vėlgi vienos studijos įrodo, kad tai padeda, o kitos – ne. Taigi ir šiuo klausimu vieningos nuomonės nėra.

Vis dėlto aš esu už pratimus. Net jei jų nauda neįrodyta, jie tikrai nepakenks. Paprastai pratimai, kai keičiamas akių žvilgsnio atstumas – reikia žiūrėti tai į tolį, tai į arti – lavina akomodacinį raumenį. Akių pasukiojimas aukštyn, žemyn, į šonus, ratu gerina akies kraujotaką. Taip pat siūlau griežtai laikytis darbo ir poilsio režimo – daryti pertraukas dirbant prie kompiuterio, per pietų pertrauką būtinai išeiti pavalgyti kitur ir tuo pačiu pasivaikščioti“, - patarė medikas.

Lašai ar maisto papildai akims, anot A. Cimbalo, reikalingi ir iš tiesų gali padėti tik tiems, kuriems gydytojas nustato ligų simptomus su aiškiu tam tikrų medžiagų nepakankamumu. Jauniems žmonėms šių vitaminų tikrai nereikia, kadangi jie veikia kaip antioksidantai, kovojantys su laisvaisiais radikalais, o jauname organizme šios sistemos ir taip funkcionuoja gerai. Vyresniems žmonėms, kol akyse nėra konkrečių pakitimų, profilaktiškai vartoti šiuos papildus taip pat nėra prasmės, nes jie nesustabdo akių ligos atsiradimo.

Akinių dėvėjimas ar nedėvėjimas trumparegystei įtakos neturi

Pašnekovas paneigė nuo senų laikų sklandantį mitą, kad trumparegis, kuris nedėvi akinių, jas dar labiau gadina. Toks pasirinkimas turi įtakos tik gyvenimo kokybei. Tačiau verta žinoti, kad trumparegiai ypač prastai mato tamsesniu paros metu, todėl net ir turintiems nedidelį regėjimo sutrikimą naktį reikėtų vairuoti su akiniais.

Anot oftalmologo, taip pat mitas, kuris atsirado jau šiais laikais, kad visą laiką nešiojant akinius akys pradeda tinginiauti ir regėjimas dar labiau pablogėja.

„Tiesa, įrodyta, kad nenešiojantys akinių prisitaiko ir mato ryškiau nei tokį patį regėjimo sutrikimą turintys ir nešiojantys akinius. Mano manymu, visgi žmogus turi matyti ryškiai, o šį ryškumą reikėtų išgauti įmanomais silpniausiais akiniais. Tačiau tai nereiškia, kad reikėtų skirti silpnesnius akinius, taip apsunkinant žmogui galimybę gerai matyti. Šiaip ar taip nei vieni, nei kiti akiniai skaitinei trumparegystės išraiškai įtakos neturės, tik silpnesnius akinius nešiojantys žmonės bus prisitaikę matyti prasčiau ir jiems rečiau reikės keisti bei stiprinti akinius nei tiems, kurie nešioja stipresnius akinius“, - aiškino A. Cimbalas.

Paklaustas, ar mūsų akims nekenkia šiais laikais labai populiarūs kontaktiniai lęšiai, oftalmologas tikino skiriantis juos netgi vaikams, jei pastarieji kompleksuoja dėl akinių. Šiuolaikiniai lęšiai yra pralaidūs deguoniui, visoms maitinamosioms medžiagoms, kurios turi pereiti per lęšį ir pamaitinti mūsų rageną. Yra linzių, kurias dėvėti galima kelias dienas ar net mėnesį neišimant.

Anot jo, kontaktiniai lęšiai padidina akių uždegimų dažnį tik tuomet, kai yra blogai prižiūrimi arba nešiojami netinkamoje aplinkoje – ten, kur yra labai daug dulkių, chemikalų, pirtyje, baseine ir pan.

DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Sveikatos naujienos

Lietuviams nusibodo dažyti ir gazuoti gėrimai

Lietuvos pirkėjai konservatyviai renkasi, kokiu vandeniu gaivintis. Šalyje auga tik sveikatingumo tendencijas atitinkančio negazuoto ir be pridėtų skonių mineralinio vandens pardavimai, o skoninis ir angliarūgšte prisotintas vanduo praranda vartotojų susidomėjimą.

17 dalykų, kurie gali jums išgelbėti gyvybę (7)

Puikiai žinome, kad negalima vairuojant rašyti žinutės mobiliuoju telefonu ir kad užsidegus drabužiams reikia sustoti, parkristi ant žemės ir voliotis.

Gydytojas traumatologas įvertino moterų pomėgį avėti aukštakulnius (4)

Šiuolaikinis greitas gyvenimo tempas mus dažnai verčia skubėti, todėl net nepagalvodami atliekame neatsargius judesius. Netikėtas čiurnos ar kelio kryptelėjimas, peties patempimas, pargriuvimas lemia tai, kad priprantame nuolat jausti skausmą.

Virusas, dėl kurio klystame: ką pakeis 90-90-90 strategija (3)

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) – tai socialinė problema, galinti paliesti kiekvieną mūsų. Šią žinią pasauliui pasiuntė Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) vykusios tarptautinės AIDS konferencijos dalyviai.

Kasmetė vaikų sveikatos patikra: kodėl ją atlikti būtina? (1)

Artėjant mokslo metams bent jau dalis tėvų prisimena, kad reikia atlikti vaiko sveikatos patikrą ir gauti sveikatos pažymą. Gydytojai pabrėžia, kad į tai tikrai nereikėtų žiūrėti pro pirštus – neatlikę patikrinimo galbūt nesužinosime apie rimtus lėtinių ligų požymius.