Tiems, kas mano, kad depresija – tai šalutinis Vakarų materializmo tuštybės poveikis, neseniai Kvinslando mokslininkų atliktas tyrimas gali sukelti šoką. Depresija paprasčiausiai nėra tokia pernelyg išranki, todėl, kalbant apie depresinius sutrikimus, šiaurinės Afrikos dalys ir Artimieji Rytai kenčia nuo jos daugiau nei Šiaurės Amerika ar Vakarų Europa.
Anot mokslininkų, surinkusių jau egzistuojančius duomenis dėl klinikinių diagnozių iki 2010 m., Alžyrui, Libijai, Sirijai ir Afganistanui teko prasčiausi rezultatai, rodantys žmonių, sergančių depresija, skaičių. Kalbant apie Artimuosius Rytus, verta prisiminti, kad duomenys surinkti iki to, kai „Arabų pavasaris“ apvertė žmonių gyvenimus aukštyn kojom.
Kaip rašo „The Guardian“, Japonijoje užfiksuoti geriausi rezultatai, po jos sekė Australija ir Naujoji Zelandija. Mokslininkai perspėjo dėl savo atlikto darbo, pripažindami, jog duomenys fragmentiški kai kuriose pasaulio dalyse. Verta pastebėti, kad Jungtinė Karalystė (JK) ir JAV – šalys, kuriose ataskaitų apie psichikos sutrikimus bei kultūrinius depresijos atspindžius sparčiai daugėja, - daug mažiau paveiktos šio psichikos sutrikimo nei kai kurios Afrikos dalys ir Rytų Europa.
Antrasis įdomus faktas dėl duomenų – amžius.
Lyčių pasiskirstymas pateikia mažiau siurprizų: moterys kenčia nuo depresijos apie du kartus dažniau nei vyrai, o tai atspindi didžiąją dalį atliktų tyrimų dėl depresijos atvejų dažnumo. Tačiau amžiaus analizė rodo, kad depresija tampa jaunų žmonių vargu. 20 – 24 m. amžiaus asmenys kančia labiausiai, po kurių seka iš karto po jų einanti karta. 50-mečių galvos užimtos egzistenciniais klausimais, todėl depresijos rodikliai krenta. Po 60 m. šie rodikliai krenta dar ženkliau. Tai reiškia, kad senėjimas vis dėlto gali būti komfortabilus.
Taigi ar depresijos rodikliai auga? Taip gali pasirodyti iš ataskaitų ir analizių dėl šio susirgimo atvejų daugėjimo. Mokslininkai nei paneigia, nei patvirtina: depresija – tai liga, antroji pagal dažnumą visuomenės našta, kankinanti 1 iš 20 žmonių. Tačiau prastėjantys rezultatai gali būti susiję su demografija.
„Kadangi šio susirgimo našta išaugo 37,5 proc. 1990 – 2010 m., tai susiję su žmonių skaičiaus didėjimu bei senėjimu“, - tvirtina mokslininkai. „Priešingai nei pastarojo meto literatūra, skirta šio klausimo gvildenimui, mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad laikui bėgant tiek pagrindinio depresinio sutrikimo, tiek ir distimijos (lengvesnės depresijos formos) rodikliai išliko palyginti stabilūs.