Sunki vaiko liga, ypač nepagydoma, – didžiausia tragedija tėvams. Nenorėdami taikstytis su mylimos atžalos negalia, tėveliai išbando visus žinomus tradicinius ir alternatyvius gydymo metodus, tikėdamiesi, kad jie padės bent kiek pagerinti vaiko sveikatos būklę. Autizmu sergančių vaikučių gimdytojai pastaruoju metu vis daugiau vilčių sieja su delfinų terapija.

© Scanpix
Moksliškai neįrodyta

Nuo spalio pradžios Klaipėdos delfinariume jau trečiąjį sezoną vyksta delfinų terapijos seansai ir edukaciniai-relaksaciniai užsiėmimai. Beveik dviem savaitėms septyni delfinariumo augintiniai tampa ne tik gerais autizmo ir kitomis sunkiomis ligomis sergančių vaikų iš Lietuvos ir užsienio šalių draugais, bet ir “gydytojais”.

Anot nemažo populiarumo sulaukusio projekto koordinatorės, Lietuvos jūrų muziejaus ryšių su visuomene specialistės Nikos Puteikienės, nors šimtaprocentinių mokslinių įrodymų nėra, ir trečius metus su dešimtimis vaikų dirbantys psichologai, psichiatrai, socialiniai pedagogai, ir projekte dalyvaujančių mažamečių tėveliai pastebi teigiamus vaiko elgesio, bendravimo pokyčius. “Žinoma, vaikas stebuklingai neišgyja, tačiau jis tampa savarankiškesnis, draugiškesnis, ilgiau sutelkia dėmesį, geriau orientuojasi aplinkoje, pagerėja jo socialiniai įgūdžiai,” – sakė N. Puteikienė. Šiuos pokyčius mato ne tik tėvai, kuriems delfinų terapija – bene “paskutinis šiaudas”, bet ir vaikų smegenų veiklą fiksuojantys aparatai – elektroencefalogramoje atsiranda pozityvių pakitimų.

Gydo žaidimais

Iki kitų metų gegužės mėnesio delfinų terapijos seansuose nemokamai gali dalyvauti 5-10 metų vaikai (Lietuvos piliečiai), kuriems nustatyta autizmo diagnozė. Projekte numatyta, kad dešimt dienų iš eilės po pusvalandį vaikas žais, bendraus, plaukios su delfinais, prižiūrimas ir padedamas psichologės, kuri fiksuoja menkiausius vaiko elgesio, psichologinės būsenos pokyčius.

Pirmosiomis delfinų terapijos kurso dienomis seansai vyksta prie 5,5 metro gylio baseino, kuriame plaukioja septyni delfinai. Gyvūnų nereikia specialiai skatinti žaisti su vaikais – pačioje pradžioje jie buvo “papirkinėjami” žuvimi, tačiau greitai darbuotojai pastebėjo, kad žinduoliai bendrauja su vaikais ne dėl papildomo maisto, bet dėl to, kad jiems tai patinka.

Vos tik mažylis pasirodo prie bortelio, delfinai, linksmai krykštaudami, priplaukia prie specialios platformos, pradeda taškytis, vartytis, “kalbinti” savame pasaulėlyje užsisklendusį autizmu sergantį vaiką. Ligoniukas su delfinais žaidžia kamuoliu, glosto juos, kartais net bando pamėgdžioti gyvūnų skleidžiamus garsus. Vėliau vaikui leidžiama paplaukioti su delfinais baseine. Taip tarp delfino ir vaiko užsimezga dar artimesnė draugystė.

Moko bendrauti

Autizmas – vienas sunkiausių sutrikimų, su kuriais susiduria vaikų psichiatrai. Šią negalią sukelia organiniai centrinės nervų sistemos pažeidimai. Jie lemia nepakankamą socialinių įgūdžių, kalbos, elgesio išsivystymą. Ligoniukas tarsi gyvena savo uždarame pasaulėlyje, į kurį nieko neįsileidžia, nejausdamas poreikio bendrauti. Tiesa, kiekvienam vaikui liga pasireiškia skirtingai: kai kurie vaikai nori bendrauti su bendraamžiais, tačiau nemoka tinkamai išreikšti šio noro ir dėmesį į save bando atkreipti neadekvačiu elgesiu, pavyzdžiui, agresyvumu. Vieni sunkiai kalba, kiti nekalba visai.

Autizmas neišgydomas, tačiau įvairiomis psichologinėmis, pedagoginėmis priemonėmis galima pagerinti vaiko būklę, padėti jam prisitaikyti prie aplinkos.

Delfinų terapija, pasak N. Puteikienės, yra tik viena iš priemonių, galinčių padėti vaikui atsiverti jį supančiam pasauliui. Žaisdami su neįgaliaisiais delfinai moko juos bendrauti, sutelkti dėmesį, išreikšti besikaupiančias emocijas, pakoreguoja elgesį – vaikas tampa draugiškesnis, švelnesnis, siekia glaudesnio kontakto su aplinkiniais.

Amerikiečių mokslininkai įtaria, kad teigiamą delfinų poveikį žmogui lemia ne tik šių gyvūnų draugiškumas, žaismingumas, bet ir jų skleidžiamos ultragarso bangos, kurios padeda gyvūnui tyrinėti aplinką. Šios bangos sukelia tam tikrus pokyčius smegenyse, suaktyvina ląstelių atsinaujinimą, skatina hormonų ir kitų medžiagų apykaitą. Manoma, kad, bendraujant su delfinais, žmogaus organizmas išskiria daugiau endorfinų – vadinamųjų laimės hormonų.

Ne stebukladariai

Tačiau, anot N. Puteikienės, daug vilčių su delfinų terapija siejančius tėvelius neretai tenka nuliūdinti – tai nėra panacėja, stebuklingas metodas, galintis išvaduoti jų sūnelį ar dukrelę iš sunkios negalios. O nemažai sunkiomis protinio atsilikimo formomis, šizofrenija, vėžiu, cukralige sergančių ar net kurčių vaikų gimdytojai būtent taip ir mano. Projekto koordinatorė kasdien sulaukia daugybės skambučių iš visos Lietuvos, Lenkijos, Austrijos, Latvijos, Airijos ir net Armėnijos. Delfinų terapijos seansams jau yra užsirašę apie 300 vaikų, nors per sezoną juose gali dalyvauti daugiausiai trisdešimt ligoniukų.

Projekto reikalavimų neatitinkantys vaikai lanko edukacinius-relaksacinius užsiėmimus, kuriuos veda muziejaus specialistė pedagogė. Jie kainuoja nuo 50 iki 200 litų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (39)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

Gyvai / Lietuvos įtakingiausieji 2017: DELFI TV tiesiogiai su vienu įtakingiausių Lietuvos ekonomistų G. Nausėda (7)

Tęsdamas išskirtinį projektą „Lietuvos įtakingiausieji 2017“, DELFI pristato įtakingiausių...

N. Vasiliauskaitė. Terorizmas pasaulį jau pakeitė (26)

„Net jeigu islamistai sugebėtų surengti Europoje po teroristinį aktą kiekvieną dieną, tai...

Barselonos teroristo medžioklė: jis gali būti bet kur Europoje (7)

Ispanijos policija pirmadienį paskelbė nustačius asmens, praeitą ketvirtadienį nukreipusio...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: milijonai plūsta jo stebėti (4)

Į Jungtinių Valstijų miestus, įskaitant Čarlstoną Pietų Karolinoje, suplūdo milijonai...

D. Kuprys paliko NŽT vadovo pareigas (5)

Daugiau nei metus Nacionalinei žemės tarnybai ( NŽT ) vadovavęs Danielius Kuprys paliko tarnybą....

G. Žiemelis investuoja į tūkstančio vietų bendrabutį (70)

Gediminas Žiemelis investuoja į daugiau kaip tūkstančio vietų bendrabutį darbininkams.

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1735)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (141)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...