LSMU Endokrinologijos klinikos ir instituto vadovė, Vaikų endokrinologų asociacijos prezidentė prof. Rasa Verkauskienė sako, jog jai gėda dėl tokių valdininkų sprendimų. „Nemanau, kad esame tokia skurdi šalis, jog vaikams negalime nupirkti insulino pompų“, - sako prof. R.Verkauskienė.

Gąsdinančios tendencijos

Prof. R.Verkauskienė, kalbėdama apie vaikų diabetą, pabrėžia, kad sergamumas tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje auga. Maža to, daugėja ne tik antro, bet ir pirmo tipo diabeto atvejų. Taigi, tendencijos gąsdina. Juolab pastarųjų metų duomenis vertinant procentine išraiška sergamumas diabetu Lietuvoje auga labiausiai, palyginti su kitomis šalimis. Maža to, sergamumas didėja tarp vaikų 0-4 ir 5-9 metų amžiaus grupėse.

„Gydymo prasme tarp Europos šalių esame maždaug per vidurį. Tačiau vos keturiasdešimt procentų vaikų, sergančių pirmo tipo diabetu, turi insulino pompas. Jos mūsų šalyje, nepaisant sveikatos apsaugos ministrų premjero pažadų, nekompensuojamos. Turėjome viltį. Deja, spalio pabaigoje Kompensuojamųjų vaistų ir medicinos priemonių komisija nusprendė, jog insulino pompos vaikams ir kitąmet nebus kompensuojamos. Apmaudu ir gėda.

Pacientams galimybė įsigyti pompas ir toliau bus paremta tik labdaros būdu. Kad pacientai šias pompas gautų, ne vienerius metus rūpinasi Edita Mildažytė, už ką norėčiau nuoširdžiai padėkoti, bei JAV „Rotary“ klubas. Nemanau, kad esame tokia skurdi šalis, kuri negalėtų nupirkti sergantiems vaikams insulino pompų“, - sako prof. Rasa Verkauskienė.

Na, tikrai nesinori tikėti, kad pagal finansines galimybes esame žemiau „plintuso“. Juk iš valstybės biudžeto randame lėšų kopyčių statyboms ligoninėse, tarptautinėms konferencijoms remti, e.sveikatos sistemai tobulinti, kuriai jau išleidome apie 30 mln. eurų, bet ji vis neveikia.

Šios investicijos, tiksliau, jų grąža taip pat svarbi vienokiu ar kitokiu pavidalu. Tik kur tuomet prioritetai? Tarp Europos Sąjungos šalių insulino pompos vaikams nekompensuojamos tik trijose šalyse – Bulgarijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Ką gi, vėl gale, o juk taip norėtųsi nors kartą būti lyderiais.

1 procentas mažina komplikacijas

Galima sutikti, kad sveikatos politikai, priimdami sprendimus, negali visų lėšų skirti vienai ligai, kitas paliekant ant ledo. Svarbus, kaip dabar mėgstama sakyti, ir ekonominis efektyvumas. Tiesa, jis kartais kažkodėl prasilenkia su elementariausia matematika. Medikai ne vienerius metus akcentuoja, kad diabeto komplikacijos valstybei kainuoja velniškai brangiai – kelias dešimtis milijonų eurų. Kad jų būtų galima išvengti, svarbu ligą diagnozuoti anksti ir skirti efektyvų gydymą. Ligos kontrolei svarbus aspektas - glikemijos kontrolė.

„Į klausimą, ar verta vaikus gydyti insulino pompomis, atsakymas vienareikšmiškas – taip. Kaip rodo tyrimai, ilgiau sergantiems diabetu pacientams, gydomiems insulino pompomis, gliukuotas hemoglobinas yra ryškiai mažesnis, nei renkantis injekcijas.

Kitas labai svarbus momentas, kad geresnė glikemijos kontrolė pasiekiama mažesnių hipoglikemijų sąskaita. Ką tai reiškia? Mažesnę komplikacijų riziką ateityje. Tyrimų įrodyta, kad gliukuoto hemoglobino kiekį sumažinus vos vienu procentu, ženkliai sumažėja komplikacijų riziką“, - remdamasi moksliniais tyrimais sako prof. R.Verkauskienė.

Dar viena galimybė

Sveikatos politikai bei valdininkai – tie, kurie priima sprendimus, kam ir kiek skirti lėšų, - dažnai akcentuoja, jog insulino pompų kompensavimas būtų labai brangus. Tam reikėtų nemažai papildomų lėšų. Na, su tuo galima sutikti, bet čia ir vėl grįžtame prie prioritetų ir to, kaip efektyviai skirstome dabar turimas lėšas.

Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 357 diabetus sergantys vaikai, kurie neturi insulino pompų. Jų kainos svyruoja nuo 1400- 3000 eurų ir net daugiau. Per 400 vaikų insulino pompas gavo labdaros būdu, kitų tėvai patys rinko lėšas savo darbovietėse, vaikų mokyklose. Kaip kartais sako medikai, ėjo ištiesta ranka prašydami paremti.

Tiesa, reikia paminėti, jog diabetu sergančių vaikų tėvai neprašo kompensuoti visą ir maksimalią insulino pompos kainą. Tik bazinę, tiksliau, tiek, kokia šiuo metu yra pigiausia rinkoje kainuojanti pompa - apie 1400 eurų. Tam prireiktų maždaug pusės milijono eurų. Tėvai sako, kad taip jie turėtų galimybes rinktis, kokios modernesnės ar paprastesnė pompos jie norėtų.

Klausimas - tai daug ar mažai? Priklauso, kaip skaičiuosime. Jei trumparegiškai, tai yra kiek išleisime šiandien, tada - daug. Jei žvelgiant į ateitį – nedaug. Juk tie patys vaikai, kuriems, tarkim, šiandien penkeri ar šešeri, po kelių dešimtmečių bus suaugę. Jų liga niekur nepasitrauks, o jei nepavyks užtikrinti geros glikemijos, valstybė šiems žmonėms, tiksliau, jų ligos komplikacijoms gydyti paklos ne pusę milijono eurų, o dešimt kartų daugiau. Štai jums ir ekonominis efektyvumas.

Nereikėtų pamiršti dar ir tokio fakto, kad dažniausiai sergančių vaikų vienas tėvų nelabai turi galimybės dirbti. Vargu ar įmanoma susitarti su dvimečiu vaiku, kad jis laiku pasimatavęs cukraus kiekį susileistų dar ir injekciją.

Žvelgiant globaliau, kyla klausimas, ar dėl to valstybė nieko nepraranda? Kiek toks žmogus, kuris iš principo yra darbingas, tačiau nedirba ir nekuria jokios pridėtinės vertės, kainuoja?

Žinoma, vien aprūpinus vaikus insulino pompomis be jų pačių ir tėvų pastangų suvaldyti ligos nepavyks, bet tai, kaip sako medikai, yra dar viena geresnės ligos kontrolės galimybė.

Laikas antram žingsniui

„Vaikai yra pažeidžiamiausia mūsų visuomenės dalis, jiems turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Diabetas vaikų amžiuje gali turėti labai grėsmingų komplikacijų, kurios gali baigtis negalia ir net mirtimi. Todėl privalome suteikti visas įmanomas galimybes vaikams kontroliuoti ligą, kad kasdieniame gyvenime būtų išvengta ligos simptomų, nešlubuotų vaiko fizinė raida, vyktų psichosocialinė adaptacija, būtų išvengta lėtinių komplikacijų. Tai įmanoma pasiekti tik kontroliuojant ligą“, - sako prof. R.Verkauskienė.

Vaikų diabetas, kaip žinia, gydomas insulinu. Reikia 4 ir daugiau injekcijų per dieną. Taip pat galima naudotis insulino pompa, kuri užtikrina pastovų insulino tiekimas po oda. Anot medikų, gydymas insulino pompa pagerina ligos kontrolę, atitolina arba leidžia išvengti komplikacijų. Tarp sergančiųjų pirmo tipo diabetu dėl hipoglikemijos formuojasi mikrokraujagysliniai akių, inkstų, nervų pažeidimai, kurie yra susiję su glikemijos kontrole.

Sergančių diabetu vaikų tėvai turbūt puikiai pamena, kad prieš metus, minit Pasaulinę diabeto dieną, politikai, įskaitant ir tuometinę sveikatos apsaugos ministrę Rimantę Šalaševičiūtę, žadėjo, jog jau kitąmet vaikams insulino pompos bus valstybės kompensuojamos. Deja, pažadai, dažnai ir lieka pažadais.

Gera žinia bent ta, kad pernai politikams pavyko pratęsti insulino pompų pakaitinių dalių kompensavimą. Jei anksčiau jos buvo kompensuojamos tik iki pilnametystės, dabar šios dalys kompensuojamos jaunuoliams iki dvidešimt ketverių metų.

Tai - žingsnis pirmyn, gal laikas žengti ir antrą? Ar ir toliau apsimesime, kad problema kaip ir išspręsta - vaikai tas pompas anksčiau ar vėliau gauna labdaros būdu. Jei taip, tuomet nereikėtų garsiai akcentuoti, jog vaikų sveikata yra valstybės prioritetas.

Komentaras: Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento vadovas Zdislavas Skvarciany

- Dėl insulino pompų diskusijos vyksta nuolat. Tiesa, reikia nepamiršti, kad šiuo metu kai kurie gamintojai šias pompas duoda panaudai, nemokamai. Be to, ir ne visi sergantieji jas naudoja. Tačiau sutinku, kad tai - labai svarbus dalykas ir prie jo reikės vėl grįžti. Ypač, kalbant apie vaikus, kurių liga sudėtinga. Jiems insulino pompos yra labai svarbios.

Ši problema sprendžiama, ir diskutuojame apie ją nuolat. Tiesa, vieningos nuomonės dėl insulino pompų nėra. Vieni teigia, kad jos padeda išspręsti daug problemų, kiti sako priešingai. Nors tikrai neabejoju, kad tam tikrais atvejais jos iš tikrųjų labai reikalingos. Gera žinia ta, kad šiuo metu yra kompensuojamos visų rūšių pompų pakaitinės dalys.