Dėl ko atsiranda pigmentinės dėmės? pagrindinės odos pigmentacijos sutrikimų formos

 (30)
Kodėl kai kurių žmonių veidus išmargina išdykusios strazdanos ar apgamai? Kodėl senatvėje odą nuspalvina pigmentinės dėmės?
© Shutterstock nuotr.

Apie pokyčius odoje rašo delfi.ee.

Strazdanos (efelidai)

Nuo saulės spindulių šviesiaodžiams žmonėms, taip pat raudonplaukiams ir šviesiaplaukiams, ant odos atsiranda rusvų dėmelių, kurios medicininėje literatūroje vadinamos efelidais, o liaudiškai – strazdanomis. Šios smulkios, nelygios pigmentinės dėmelės gali pasirodyti ant veido, taip pat kitose atvirose kūno vietose. Efelidai atsiranda sutrikus odos pigmentacijos procesams, kurių metu amino rūgštis tirozinas virsta pigmentu melaninu.

Chloazmos

Chloazmos, dar vadinamos rudmėmis, yra gelsvai rudos arba tamsiai rudos pigmentinės veido dėmės. Šio pigmentacijos sutrikimo priežastys dažniausiai siejamos su ultravioletiniais spinduliais ir nėštumu.

Daug būnant saulėje ar padidėjus hormonų kiekiui organizme, suaktyvėja melanino gamyba. Jis pradeda kauptis veide, virsdamas palyginus didelėmis dėmėmis, turinčiomis nelygius, „apkramtytus“ kraštus. Chloazmos, dažniausiai atsirandančios kaktos srityje, aplink burną, ant skruostų ar smilkiniuose, gali liudyti ir kiaušidžių funkcijos sutrikimus, kirmėlinę infekciją, taip pat kur kas rimtesnes ligas – vėžį, kepenų cirozę, maliariją ir kt.

Šlakai (Lentigo dėmės)

Paprastieji šlakai – tai tamsios spalvos dėmės, kurios, skirtingai negu chloazmos, turi aiškius, apvalius kontūrus. Tai gerybinis odos pigmentacijos sutrikimas. Jis nepriklauso nuo saulės spindulių, hormonų lygio pokyčių ir gali atsirasti bet kokiame amžiuje, bet kuriuo metų laiku. Žmogaus sveikatai jis nepavojingas. Šio tipo dėmių spalva nekinta, o jų skaičius nuo saulės spindulių nedidėja.

Apgamai (nevusai)

Apgamai – tai įvairūs apvalios formos odos dariniai, šiek tiek iškilę virš odos ir galintys būti plačios spalvinės gamos – nuo šviesiai rudų iki juodų. Nevusus įprasta priskirti su odos pigmentacija susijusiems dariniams. Juos sudaro ne kas kita kaip melanoblastai – ląstelės, kuriose gaminasi pigmentas melaninas.

Nevusai gali būti įgimti arba atsiradę vėliau. Manoma, kad pirmieji nevusai ant vaikų kūno pasirodo 1 – 2 metų amžiuje. Iš pradžių jie būna nepastebimi. Kai organizme prasideda hormoniniai pokyčiai (lytinis brendimas, nėštumas, senėjimas), apgamai išryškėja, jų atsiranda daugiau. Nevusus reikėtų atidžiai stebėti. Kai kurie iš jų gali būti piktybiniai.

Senatvinės dėmės

Galima pastebėti, kad moterims virš 45 metų ant veido ir rankų atsiranda pigmentinių dėmelių. Tai senatvinės dėmės. Jų pavadinimas išduoda jų atsiradimo priežastį. Šio tipo dėmės susijusios su amžiumi. Jeigu jaunystėje atvirų kūno vietų nesaugojote nuo ultravioletinių spindulių ir dosniai atidengdavote jas saulei, tai su amžiumi (kartais net nuo 30 – 35 metų) ant veido, rankų, pečių ir iškirptės srityje gali atsirasti senatvinių dėmių.

Taigi odos pigmentacijos sutrikimai dažniausiai būna susiję su ultravioletinių spindulių poveikiu ir hormonų veikla. Dažniausiai pigmentinės dėmės atsiranda ant veido, nes jis gauna daugiausia saulės spindulių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Sveikatos naujienos

Lietuvos periferijoje – ne visiems patinkantys pokyčiai (81)

Smilgiečiai susirūpino, kad jų miestelį palieka civilizacija. Nuo gruodžio ambulatorijoje šeimos gydytoja dirba trumpiau, odontologo vizitai taip pat tapo retesni. Kodėl nyksta kaimo medicinos įstaigos?

Mėgstamiausiai lietuvių daržovei – baisūs įtarimai kuo tamsesnė spalva - tuo blogiau (52)

Duona, bulvių traškučiai ir bulvės turėtų būti gelsvos spalvos, o ne suskrudinti iki rudumo – taip sumažintume vartojimą chemikalo, kuris gali sukelti vėžį, įspėja mokslininkai.

29-erių moters košmaras: gali valgyti tik du patiekalus ir negali priartėti prie savo vyro (28)

29 m. Johanna Watkins iš Minesotos negali ne tik bučiuoti savo vyro Scotto, bet net ir su juo būti tame pačiame kambaryje. Šią moterį vargina retas imuninės sistemos sutrikimas – padidėjęs putliųjų ląstelių aktyvumo sindromas. J. Watkins alergiška beveik viskam, įskaitant ir jos pačios sutuoktinio skleidžiamam kvapui.

Kaip atpažinti, ar manikiūro metu jus galėtų užkrėsti (7)

Net 65 proc. manikiūro bei pedikiūro paslaugomis besinaudojančių gyventojų abejoja, ar jiems šios paslaugos teikiamos tinkamai dezinfekuotais ir sterilizuotais instrumentais.

Politikai: vaistinių nuosavybės reguliavimas Lietuvoje neįmanomas (9)

Lietuvos politikai abejoja, ar vaistinių nuosavybės reguliavimas padėtų atpiginti vaistus, todėl jie nesiūlo sekti Estijos pavyzdžiu, kur iki 2020 metų pusė vaistinių akcijų turės priklausyti vaistininkams.