Išankstiniai pasaulinio maisto alergijos tyrimo „Europrevall“, kuriame dalyvauja ir Lietuva, rezultatai rodo, kad alergijos paplitimas gali priklausyti nuo šalies išsivystymo lygio. Kuo geriau išvystyta šalies ekonomika, tuo daugiau gyventojų kenčia nuo alergijos.
Alergija
© Corbis/Scanpix
Anot specialistų, Lietuva pagal alergijos mastus dar atsilieka, tačiau visai įmanoma, kad ne tik pavysime ES senbuves, bet ir pralenksime.

Tyrimo rezultatai neramina

Lietuvos mokslininkų grupė, dalyvaujanti pasauliniame maisto alergijos tyrime „Europrevall“, jau dvejus metus nuo gimimo stebi 1558 vaikus bei jų šeimas. Anot grupei vadovaujančios Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorės Rūtos Dubakienės, išankstiniais duomenimis, alergija nustatyta tik 80, arba 5 proc., vaikų.

Toks geras rezultatas iš tyrime dalyvaujančių šalių gautas tik Lenkijoje. Išsivysčiusiose šalyse alergiški trys iš dešimties vaikų.

Išankstiniai 2005 m. pradėto tyrimo, kuriame dalyvauja 64 šalys, rezultatai rodo, kad alerginiu rinitu (alerginiu nosies gleivinės uždegimu) gali sirgti apie 8 proc. Lietuvos gyventojų, bronchine astma – 4 proc., alergija gyvūnams – 4 proc., atopiniu dermatitu (lėtine uždegimine odos liga) – 8 proc., alergija maistui – 11 proc. Pastebėta, kad alergija labiau kamuoja jaunesnius nei vyresnius žmones.

Tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse šie skaičiai kur kas didesni. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje alerginis rinitas kamuoja 61 proc. gyventojų, bronchinė astma – 42 proc., alergija gyvūnams – 36 proc., atopinis dermatitas – 46 proc., alergija maistui 38 proc. Išvedus vidurkį, ES alerginis rinitas diagnozuotas 38 proc. gyventojų, bronchinė astma – 19 proc., alergija gyvūnams – 20 proc., atopinis dermatitas – 21 proc. alergija maistui – 28 proc.

Galutiniai rezultatai bus gauti 2009 m., kuomet tyrimą ketinama baigti.

Ne aplinkos, bet žmogaus problema

Anot R. Dubakienės, kalbą apie alergiją pirmiausiai reikėtų pradėti nuo to, kas tai yra.

„Apie alergiją prikurta begalė mitų. Iš tiesų tai labai konkreti, iškreipta žmogaus organizmo reakcija į įprastas aplinkos medžiagas. Taigi alergija yra žmogaus, jo imuninės sistemos, o ne aplinkos problema. Savaime kokios nors cheminės, maisto medžiagos, žiedadulkės, dūmai, saulė ar šaltis nėra alergenai“, - teigė medikė.

Tačiau R. Dubakienė pripažįsta, kad kai kurios medžiagos alergines reakcijas sukelia visgi dažniau arba didesnei žmonių grupei. Pavyzdžiui, įrodyta, kad kūdikiams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, žemės riešutai ir netgi soja, nors anksčiau buvo manoma, kad tai kaip tik tinkamas maistas alergiškiems žmonėms.

Alergiško žmogaus organizmas dėl tam tikrų priežasčių pradeda gaminti antikūnus, kuriems jungiantis su alergenais atsipalaiduoja įvairios medžiagos. Jos ir sukelia nemalonius simptomus – slogą, dusulį, bėrimą, niežulį, kraujospūdžio pokyčius.

„Dėl alergijos įsijautrinęs būna visas organizmas. Pavyzdžiui, žmogus nuolat duso. Vieną dieną dusulys išnyksta, tačiau atsiranda odos bėrimas ar šlapiavimas“, - pasakojo alergologė.

Anot R. Dubakienės, alergija yra ne tik medicininė, bet ir ekonominė, socialinė problema. „Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad didelių problemų alergija nekelia. Esą jei vienas kitas, įgeltas bitės, miršta, tai dar nedidelė bėda. Tačiau žmonių gyvenimo kokybė labai nukenčia. Jei pastoviai tau niežti, kiaurą naktį draskaisi, ar be perstojo šnypštiesi, malonumas menkas“, - įsitikinusi medikė.

Bene labiausiai profesorė apgailestauja, kad valstybė visiškai neskiria dėmesio visuomenės švietimui. „Ši problema tokia svarbi, kad jei žmonės negaus tikrų žinių apie alergiją, pažūsime. Kai įvyks proveržis, gal valstybė ir susirūpins, bet tuomet jau bus vėlu. Manau, mes ne tik pavysime europiečius, bet ir juos pralenksime“, - svarstė pašnekovė.

Anot jos, pirmiausia žmonės turėtų būti mokomi atskirti alergijos požymius. Dabar alergologams neretai tenka aiškinti, kad į juos kreipęsis žmogus neserga alergija. Tuo tarpu žmonės, kuriems iš tiesų reikia pagalbos, nesikreipia ar neatsiunčiami šeimos gydytojų. Mat alergijos simptomai panašūs į daugelio kitų ligų.

Genų ir aplinkos sąveika

Alergijos plitimo priežastys, anot R. Dubakienės, iki šiol nežinomos. Ji neigia gandus, kad alergijos mastus didina vis dažniau maisto pramonėje naudojami įvairūs priedai, vadinamieji E. „Tokių mokslinių įrodymų nėra ir, ko gera, niekada nebus. Šiuo metu nustatyta, kad nedidelei grupei žmonių alergines reakcijas gali sukelti pavyzdžiui raudonas maistinis dažiklis eritrozinas (E127)“, - teigė alergologė.

Tikrai žinoma, kad alergiją net iki 85 proc. lemia genetiniai veiksniai. „Jeigu žmogus paveldi genus, jų „neišgrauši“. Galima taikyti genų terapiją, keisti juos, bet tai dar ateities dalykas. Alerginės ligos turi banguojantį pobūdį, todėl kartais sakoma, kad vaikai iš alergijos išauga. Iš tiesų taip nėra. Šie genai gali būti užslopinti, pasireikšti tik antroje kartoje arba niekada nepasireikšti“, - pasakojo medikė.

Šiuo metu intensyviai tiriama, kiek svarbi aplinkos veiksnių įtaka alergijos genus turintiems žmonėms, kaip dažnai jie gali išprovokuoti ligą. Pavyzdžiui, pastebėta, kad alergiją gali išprovokuoti netgi gyvenamosios vietos pakeitimas. Kaime užaugęs žmogus, kuri vėliau persikėlė į miestą, gali tapti alergiškas augalams, prie kurių jis tarsi ir buvo įpratęs nuo vaikystės.

Didėjantys alergijos mastai siejami su gerėjančia mityba, sočiu daug baltymų turinčiu maistu, šiandieniniu komfortu, pavyzdžiui, vis labiau sandaresnėmis patalpomis, bei didėjančiu aplinkos užterštumu.

Alergijai palanki ir ilgėjanti gyvenimo trukmė. Dėl medicinos pasiekimų dabar išgyvena ir silpnos sveikatos žmonės, kurie anksčiau mirdavo, todėl giminėje kaupiasi visi „blogieji“ genai. Beje, net ir neturint alergijos genų, galima įgyti alergiją cheminėms medžiagoms ir vaistams, jeigu juos ilgai vartojame. Tačiau vėlgi tokia alergija išsivysto ne kiekvienam.

Alergiją gali išprovokuoti ir neįprastas maistas. „Sezamas dabar barstomas ant ko papuola, o jis gali alergizuoti. Taip pat anksčiau nevartojome tokių produktų, kaip žemės riešutai, salierai, kiviai, bei kitų egzotiškų vaisių. Genetiškai jie mums svetimi, todėl Lietuvoje jiems yra didžiulis įsijautrinimas. Beje, alergijos simptomai kartais gali būti minimalūs. Pavyzdžiui, pavalgius tam tikro vaisiaus peršti burną“, - įspėjo alergologė.

Būtent todėl, anot pašnekovės, labai svarbu žinoti pirmuosius alergijos požymius. Mat veiksmingiausias alergijos gydymas – vengti alergeno. Kai tai neįmanoma, taikomi kiti gydymo būdai.

Kokia alergijos tikroji situacija Lietuvoje, kol kas nežinoma. Paskutiniai rimti tyrimai daryti praėjusio amžiaus 7-tame dešimtmetyje. Tačiau situacija keičiasi tikrai ne į gerąją pusę. Manoma, kad nuo šios ligos Lietuvoje kenčia nuo 5 iki 10 proc., Europoje – apie 40 proc. gyventojų.

Pasaulinė alergologų ir astmos asociacija prognozuoja, kad 2015 m. alergiškas bus kas antras Europos gyventojas.

Alergijos požymiai

Anot medikų, alergiją žmogui galima įtarti, jei kiekvieną kartą, suvalgius tam tikrą maisto produktą, atsiranda staigus viduriavimas arba išberia dilgėliniu bėrimu, ima tinti lūpos, ausys, akių vokai.

Apie alergiją byloja tam tikrose vietose atsirandanti staigi, priepuolinė, vandeninga sloga, čiaudulys, nosies niežėjimas ar užburkimas. Taip pat minėti simptomai gali varginti tam tikru metų laiku (pavasarį ir vasarą) – be vandeningos slogos ir čiaudulio, gali atsirasti sausas kosulys, pradeda niežtėti akis, jos parausta.

Apie alergiją gali byloti ir pasunkėjęs kvėpavimas – „švilpia“ krūtinėje, sunku iškvėpti orą, sausas priepuolinis kosulys.

Bene lengviausia alerginę reakciją pastebėti po sąlyčio su kokia nors medžiaga. Toje vietoje oda parausta, patinsta, išberiama vandeningomis pūslelėmis. Panašiai oda gali reaguoti įgėlus bitei ar vapsvai. Tačiau reikia nepamiršti, kad vabzdžių įgėlimas gali sukelti gyvybei pavojingą anafilaksinį šoką, kai staigiai krinta kraujospūdis.

Pasaulinės sveikatos organizacijos teigimu, alergija yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių tarp suaugusiųjų daugelyje šalių. Prognozuojama, kad mirtingumas nuo jos per ateinančius 10 metų išaugs 17 proc.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų (160)

Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu...

Po rekonstrukcijos atidarytą „Maximą“ sekmadienio vakarą užliejo vanduo gedimas parduotuvėje likviduotas (193)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1575)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (80)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...

Dvi didžiausios teroro atakos Ispanijoje: asmuo, kuris sieja Barselonos ir Madrido atakas

Aiškėja, kad musulmonų dvasininkas, vadovavęs Barselonoje teroristinį išpuolį surengusiems...

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (20)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant,...

Tragiška avarija Kaune – BMW kaktomuša susidūrė su vilkiku, žuvo mergina (45)

Sekmadienį Kaune, netoli IX forto įvyko tragiška nelaimė. Vos 20 metų turinti mergina žuvo eismo...

Jay-Z pagerbė savo bičiulį Ch. Benningtoną atlikdamas jo garsųjį hitą

Garsusis reperis Jay-Z ne kartą koncertavo kartu su neseniai iš gyvenimo pasitraukusiu Chesteriu...

Persigalvojo: su slaptažodžiais nebereikia tiek vargti (19)

Tikriausiai jūsų slaptažodis – paini raidžių, skaičių ir punktuacijos kombinacija. Pasirodo,...