Šiandien dėl infarkto ligoninėje atsidūrę 40-mečiai vyrai medikams jau norma, vis mažiau stebina 30-mečiai. Tuo tarpu moterys suserga vėliau, dažniausiai po menopauzės, todėl Lietuva pasaulyje dažnai vadinama našlių šalimi.
Kodėl lietuviai nuo širdies ligų miršta 2 kartus dažniau nei europiečiai
„Egzistuoja teorija, kad mūsų protėviai nežinojo, kas yra širdies infarktas. Aišku, jie trumpiau gyveno, išmirdavo nuo infekcijų, nes nebuvo antibiotikų, visgi genetinė evoliucija nesuspėja su mūsų gyvensena. Prieš 20 tūkst. metų mūsų protėvių genotipas buvo pritaikytas fiziniam aktyvumui, lakstymui, valgymui negausiai ir nereguliariai, o tik tada, kai sugauni grobį ar kažko susirandi. Per tuos 20 tūkst. metų mūsų genotipas pasikeitė labai ne daug, o gyvensena tapo priešinga buvusiai – sumažėjo natūralių, neperdirbtų maisto produktų iš gamtos, todėl mažiau gauname skaidulų, maistas tapo riebus, be to, vyrauja termiškai apdorotas maistas. Dėl to, kaip aiškinama, ir kyla visos problemos – mus užgriuvo sotaus gyvenimo ligos“, - teigė Lietuvos širdies asociacijos prezidentė.
Pasak medikės, šiuo metu vyrauja nuostata, kad kiekvienoje populiacijoje yra tam tikras procentas didelės rizikos asmenų, kurie per artimiausius 10 metų turi tikimybę susirgti širdies liga, o Lietuvoje kardiovaskulinis mirtingumas Europos Sąjungos vidurkį viršija daugiau nei du kartus.
„Tai mes nuolat girdime mokslinėse konferencijose ir visi sukame galvas – kodėl. Kasmet mirčių struktūroje širdies ir kraujotakos ligos stabiliai sudaro per 50 proc. Mirtys nuo vėžio sudaro iki 20 proc. Pavyzdžiui, 2010 m. duomenimis, Lietuvoje mirė 42 120 gyventojų, iš jų 23 627 gyventojai – dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Taigi jei neišsiaiškinsime priežasčių, daugelis šiandieninių naujagimių turi labai didelę tikimybę mirti nuo infarkto arba insulto. Beje, moterys nuo šių ligų miršta dažniau nei vyrai (atitinkamai 65 ir 46 proc.). Jos pradeda sirgti 10 metų vėliau, bet gyvena ilgiau, tad liga pasireiškia labiau. Taip pat jau atsiranda mirčių ir amžiaus grupėje iki 44 metų – tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų, darbingo amžiaus grupėje nuo 45 iki 64 metų mirčių jau labai daug, tuo iš vyresnių nei 64 metų moterų dėl šios priežasties miršta net 70 proc.“, - sakė Ž. Petrulionienė.
Medikė priminė, kad lietuvių tikėtina gyvenimo trukmė viena trumpiausių Europoje. Vyrai gyvena 67,98 metų ir užima paskutinę vietą, moterys – 78,78 metų (nėra paskutinės, bet vis tiek uodegoje). Be to, Lietuvoje didžiausias skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės, todėl Lietuva dažnai vadinama našlių šalimi. Ilgiausia gyvenimo trukmė yra tokiose šalyse, kaip Šveicarija, Islandija, Prancūzija, Suomija, Švedija.
„ Teoriškai mes žinome visus rizikos veiksnius ir ką daryti, tačiau, kitaip nei daugelyje šalių, pas mus situacija nesikeičia. Pavyzdžiui, Suomijoje buvo vykdomas projektas Šiaurės Karelijoje – jo metu pavyko per gana ilgą laikotarpį sumažinti mirčių nuo širdies ligų skaičių net 75 proc. Tai vadinama Suomijos fenomenu. Iš tiesų suomiai veikė pačius paprasčiausius rizikos veiksnius – cholesterolio mažinimas, rūkymo paplitimo mažinimas, kraujospūdžio mažinimas, bet programa vienijo tiek medikus, tiek žiniasklaidą, tiek mitybos specialistus, tiek maisto pramonę. Tai buvo įvairių sričių specialistų programa“, - pasakojo pranešėja.
Aterosklerotiniai pokyčiai kraujagyslėse prasideda jau nuo 20 metų
Pagrindinė infarkto arba insulto priežastis – aterosklerozė. Tai mūsų kraujagyslių siaurėjimo procesas.
„Mes visi gimstame su švariomis kraujagyslėmis, tačiau nuo antro-trečio gyvenimo dešimtmečio ant jų sienelių ima kauptis įvairios medžiagos, pirmiausiai cholesterolis. Ilgai mes nieko nejaučiame, bet vieną gražią dieną, plyšus plokštelei, krešulys užkemša kraujagyslę ir įvyksta infarktas arba insultas, priklausomai nuo to, kokią kraujagyslę jis užkemša. Šios plokštelės šerdis – riebalai. Kuo ji riebesnė, kuo daugiau joje cholesterolio, tuo ji judresnė ir labiau pažeidžiama, todėl lengviau plyšta. Didžiausia bėda, kad iki 75 proc. vyrų iki pirmo infarkto ar staigios mirties manė, kad yra sveiki. Tokių moterų iki 53 proc. Taigi liga dažnai pasireiškia staiga, netikėtai, be jokių perspėjimo ženklų. Būtent todėl reikalinga prevencija.
Nuo 2006 m. Lietuvoje inicijuota profilaktinė programa, kurios metu tikrinami sveiki 40-55 metų vyrai ir 50-65 metų moterys. Bandoma išaiškinti, ar jie turi kraujotakos ligų rizikos veiksnių. Šioje grupėje padidėjęs kraujospūdis atrandamas 60 proc. žmonių, cholesterolis – 88 proc., diabetas – 10 proc., metabolinis sindromas – 43 proc. pilvinis nutukimas – 45 proc. Daugelis šių rizikos veiksnių siejasi su valgymo įpročiais. Eksperimentais su gyvūnais įrodyta, kad aterosklerotinių plokštelių formavimąsi ir kraujagyslių siaurėjimą labai lengvai galima sukelti sviesto dieta. Šalyse, kur mityba yra labai riebi, vyrauja gyvulinės kilmės riebalai, aterosklerozės progresavimas daug greitesnis. Kartais pacientų kraują tenka net plauti nuo cholesterolio – kai nusėda kraujas, viršuje vietoj skaidraus skysčio matome riebalus“, - pasakojo medikė.
Pasak Ž. Petrulionienės, metabolinis sindromas, kurį sudaro 4 veiksniai (padidėjęs kraujospūdis, kraujo riebalų padidėjimas, pilvinis nutukimas, gliukozės apykaitos sutrikimas), riziką nuo infarkto arba insulto padidina net iki 5 kartų, nes tai mechanizmas, paleidžiantis daugybę organizmo sutrikimų.
Ne mažiau pavojingas – pilvinis nutukimas. Normalia vyrų liemens apimtimi laikoma 94 cm, moterų – iki 80 cm. Pilvinis nutukimas įvardijamas, kai vyrų liemens apimtis siekia daugiau nei 102 cm, moterų – per 88 cm. Žmogus turi antsvorio, jeigu jo kūno masės indeksas (KMI) siekia 25-30, jeigu jis persirita per 30, tai jau nutukimas.
„Štai šiandien vieną pacientę nukreipiau skrandžio žiedo operacijai, nes daugybę metų jos svoris – 145 kg, taigi kūno masės indeksas – per 50. Kitokio būdo, kaip jai numesti svorį, jau nėra. Tačiau noriu pabrėžti, kad kardiologijoje svarbūs kūno masės nukrypimai į bet kurią pusę. Per maža kūno masė taip pat rizikos veiksnys“, - pabrėžė kardiologė.
Kokie širdžiai sveikos mitybos principai
Dar reikia sumažinti barstomos druskos kiekį, kadangi jos mes labai daug gauname jau su pagamintais produktais, valgyti kuo daugiau skaidulinių medžiagų, kurių gauname iš vaisių, daržovių, grūdinių produktų, bent 2 kartus per savaitę – žuvies, geriausiai šaltųjų jūrų riebios, o alkoholį riboti iki 20 g grynojo alkoholio (2 nedideli bokalai alaus, 2 nedidelės taurės vyno arba taurelė stipraus gėrimo) per dieną vyrams iki 10 g moterims.
Suomijos sėkmė – atsisakyti sviesto
Beje, būtent šie mitybos principai ir buvo pritaikyti neįtikėtinų rezultatų sveikatos srityje pasiekusioje Suomijoje. 1960 m. Suomijoje buvo didžiausias pasaulyje mirčių nuo širdies ligų skaičius, todėl 1972 m. imtasi projekto Šiaurės Karelijoje, kur mirtingumas buvo dar didesnis nei kitose šalies dalyse. Šiaurės Karelijos gyventojai tuo metu gausiai vartojo druskos, sočiųjų pieno riebalų bei mėsos, tačiau mažai valgė daržovių ir kitų augalinių produktų, daug rūkė.
Aktyvios švietėjiškos kampanijos dėka jau po 5 metų buvo pastebėti akivaizdūs pokyčiai Šiaurės Karelijos žmonių gyvensenoje, dėl to pradėjo mažėti širdies ir kraujagyslių ligų skaičius. Per pastaruosius 30 metų suomiams pavyko pasiekti teigiamų pokyčių visoje šalies visuomenėje. Pavyzdžiui, projekto pradžioje beveik visi žmonės naudojo sviestą tepdami jį ant duonos ir maisto ruošimui. Buvo paskaičiuota, kad vienas suomis per metus suvartoja iki 16 kg sviesto. Šiomis dienomis mažiau nei 5 proc. žmonių tepa sviestą ant duonos, apie 60 proc. namų ūkių maisto ruošimui naudoja daugiausiai augalinį aliejų. Bendras druskos vartojimas gerokai sumažėjo. 1970-ųjų pradžioje, daugiau nei pusė vyrų rūkė, dabar rūko tik apie 20 proc. vyrų. Bendras vidutinis cholesterolio kiekis kraujyje Šiaurės Karelijoje sumažėjo daugiau kaip 20 proc. dėl visų šių pokyčių sumažėjo ne tik sergamumas širdies ligomis, bet ir visomis kitomis. Mirtingumas nuo visų kitų priežasčių sumažėjo 50 proc. Taigi pagerėjo bendra gyventojų sveikata.
Šio projekto vadovas – dabartinis Suomijos Nacionalinio sveikatos ir gerovės instituto direktorius, Pasaulinės širdies federacijos prezidentas prof. Pekka Puska, kuris Vilniuje savo patirtimi dalinosi su Lietuvos sveikatos specialistais.
Jis pabrėžė, kad kovai su šiomis ligomis reikalingos jungtinės pajėgos – būtina nuo darželių vaikus pratinti prie sveiko maisto, sudaryti jiems sąlygas sportuoti – tuomet visi šie įgūdžiai išliks ir suaugus.
„Pradžioje mes buvome 6 išprotėję entuziastingi daktarai radikalai ir labai norėjome pasiekti teigiamų rezultatų. Buvo labai daug trukdžių ir pasipriešinimo. Nelengvai, bet pasiekėme, tai galite ir padaryti ir jūs“, - tikino P. Puska.
