Tačiau naujausi duomenys rodo, kad dantų nepriežiūra gali prisidėti prie diabeto, širdies ligų ir net vėžio, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
Dantų valymas yra mūsų kasdienio ritualo dalis. Ir nesvarbu, ar dantis valotės siekdami išvengti skylių, blogo burnos kvapo ar baltos šypsenos, tai yra socialinė būtinybė. Tačiau neseniai atliktas tyrimas parodė, kad ketvirtadalis britų nesivalo dantų rekomenduojamus du kartus per dieną, o kas dešimtas visai pamiršta išsivalyti dantis. Skausmingos kelionės pas odontologą ir dantų praradimas yra tik dalis to pasekmių. O kaipgi su širdies ligomis, diabetu ir vėžiu?
Mintis yra ta, kad bakterijos arba dantenose esančių imuninių ląstelių išleidžiamos uždegiminės medžiagos gali patekti į kraujotaką ir paveikti kitus audinius ar organus. „Burna nėra atsieta nuo likusio kūno“, – pabrėžia Londone veikiančio „Eastman“ odontologijos instituto dėstytojas Francesco D’Aiuto.
Nors dar anksti užtikrintai teigti, kad dantenų ligos tiesiogiai sukelia kitas rimtas ligas, „žmonės neturėtų nuvertinti kūno pojūčių, kurie atsiranda suprastėjus burnos priežiūrai“, sakė F. D’Aiuto.
Burnos ir kūno ryšys nėra nauja idėja. Iš tiesų dar Hipokratas teigė išgydęs artritą ištraukdamas dantį. 1900 metais britų gydytojas Williamas Hunteris teigė, kad „židininės infekcijos“ dantyse ir dantenose sukelia ligas kitose kūno vietose. W. Hunterio teorija buvo pagrindinė priežastis, kodėl daugeliui žmonių dantys buvo raunami. Todėl 1968 metais, kai Britanijoje buvo atliktas tyrimas dėl šalies suaugusių žmonių dantų būklės, buvo nustatyta, kad beveik trys ketvirtadaliai vyresnių nei 55 metų žmonių neturėjo nė vieno savo nuosavo danties.
Pastarąjį dešimtmetį buvo atlikta daugybė tyrimų, susijusių su burnos ertmės sveikata ir tokiomis ligomis, kaip antrojo tipo diabetas, vėžys ir širdies ligos. Ir pagrindinis kaltininkas yra uždegimas. Tai tas pats karščiavimas, patinimas ir skausmas, kuri įprastai jaučiame infekcijos atveju, tačiau šiuo atveju jis nėra „išjungiamas“. Toks chroniškas uždegimas burnos ertmėje gali pakenkti ląstelėms ir jose esančiai DNR.
„Uždegimas yra siejamas su gerokai daugiau ligų nei mes iki šiol manėme“, – sakė Londono „King's“ koledžo periodontologijos profesorius Francisas Hughesas.
Taigi, iš kur atsiranda tas uždegimas? Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl mes valomės dantis, yra tikslas pašalinti apnašas, kurias sudaro lipni bakterijų ir jų paliekamų medžiagų masė. Apnašos yra blogai dėl kelių priežasčių: kai kurios bakterijos gamina rūgštį, kuri naikina dantų emalį ir sukelia kariesą. Tačiau apnašose veši ir kitos bakterijos, kurios sukelia uždegimą aplink dantis esančiuose audiniuose.
„Bakterijos, sukeliančios dantenų ligas, mėgsta gyventi giliose vietose, kur nėra deguonies. Todėl jeigu apnašos yra storos, bakterijoms tai labai patinka“, – aiškino F. Hughesas.
Ankstyvoje stadijoje dantenų problemos pasireiškia gingivitu, arba dantenų kraujavimu, kuomet valomės dantis. Vėliau gali išsivystyti periodontitas, kuomet dantenos traukiasi, ir tarp dantų ir dantenų susidaro vadinamosios kišenės, kuriose toliau veši bakterijos.
„Kai išsivysto dantenų liga, iš esmės iš vidaus dantenose yra žaizdelių, todėl dantenos nepriglunda prie dantų. Kaskart valgant ar valantis dantis, bakterijos stumiamos gilyn ir sukelia uždegimą“, – sakė F. Hughesas.
Veikiausiai ryškiausias iki šiol nustatytas burnos-kūno ryšys yra tarp dantenų būklės ir širdies bei kraujagyslių ligų. 2007 metais F. D’Aiuto žurnale „The New England Journal of Medicine“ išspausdintame darbe teigė, kad po giluminio dantų ir dantenų valymo su vietine nejautra žmogaus arterijos po šešių mėnesių buvo gerokai elastingesnės.
2012 metais Amerikos širdies asociacija išplatino pranešimą, kuriame patvirtinama, kad periodonto ligos yra susijusios su ateroskleroze – kraujagyslių būkle, kuomet kraujagyslės užsikemša riebiomis medžiagomis, net atsižvelgus į dažnas priežastis, kaip socialiniai-ekonominiai rodikliai ir rūkymas.
Nepaisant šių įrodymų, vis dar gali būti, kad dantenų ligos nėra tiesiogiai susijusios su širdies ligomis. Kita priežastis gali būti mityba, teigia Londono universitetinio koledžo atstovas Richardas Wattas. „Jeigu jums skauda ir yra uždegimas, jūs negalite normaliai kramtyti, todėl valgote mažiau vaisių, daržovių ir grūdinių produktų“, – sakė jis.
Taip pat gaunama vis daugiau įrodymų, kad yra tiesioginis ryšys su diabetu. Šių metų gegužę F. D’Aiuto moksliniame žurnale PLOS ONE išspausdino dar vieną darbą, kuriame analizavo dantenų ligų įtaką antrojo tipo diabetui.
Buvo prieita prie išvados, kad gydant dantenų ligas organizme sumažėja uždegimo lygis ir atitinkamai pagerėja organizmo galimybės kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Kiti nedidelės apimties moksliniai tyrimai taip pat parodė, kad periodonto terapija iš tiesų leidžia sumažinti cukraus kiekį antrojo tipo diabetu sergančio žmonių organizme.
Apie dantenų ligų ir vėžio ryšį kalbama kiek atsargiau. „Tai tikėtina, bet nevisiškai aišku, kaip tiksliai šis mechanizmas veikia“, – sakė F. Hughesas. Gali būti, kad chroniškas uždegimas skatina vėžį sukeliančias mutacijas. Šiais metais žurnale „Immunity“ išspausdintame straipsnyje taip pat teigiama, kad su dantenų ligomis susijusi bakterija fusobacterium nucleatum gali sumažinti žmogaus imuninės sistemos gebėjimą atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles.
Taigi, kokias išvadas galime padaryti iš šių tyrimų? Dauguma ekspertų sutinka, kad geriausias būdas turėti sveikus dantis ir dantenas yra valytis dantis du kartus dienoje su fluorido turinčia dantų pasta, o taip pat reguliariai lankytis pas dantų gydytoją. Jie taip pat rekomenduoja naudoti elektrinius dantų šepetėlius.
