Jau gavo pasą su vyrišku vardu
Moterimi gimęs Peteris jau vaikystėje jautėsi esąs kitoks nei bendraamžiai. Išoriškai jis buvo mergaitė, tačiau viduje jautėsi lyg berniukas. Tai prasidėjo sulaukus septynerių-aštuonerių metų. Peteris, tuomet turėjęs moterišką vardą, stengėsi gyventi taip, kaip „dera“ moteriškai lyčiai, net susilaukė sūnaus, kuris dabar studijuoja universitete, ir niekada negalvojo tapti vyru.
Baigęs mokyklą jaunuolis išvyko į užsienį. Prieš aštuonetą metų jis gavo pasiūlymą įgyvendinti Lietuvoje vieną Europos Sąjungos projektą socialinės apsaugos srityje. Nuo to laiko Peteris gyvena mūsų šalyje, pramoko lietuvių kalbą (skundą Seimo kontrolieriui jis taip pat surašė lietuviškai), nors dabar projektus įgyvendina kitose valstybėse, pavyzdžiui, Gruzijoje.
Būtent Lietuvoje jis išgirdo diagnozę, kad turi lyties identiškumo problemą. Į medikus britas kreipėsi visai dėl kitų priežasčių, bet netrukus buvo nukreiptas pas psichiatrus. Peteris prisimena, kad jo šeimos gydytoja buvo šokiruota tokios žinios, bet, anot pašnekovo, netrukus apsiprato.
Aplankęs ne vieną gydytoją britas galiausiai gavo psichiatro pažymą, patvirtinančią jo diagnozę – transseksualumą – ir rekomenduojančią keisti lytį. Tačiau paaiškėjo, kad Lietuvos gydytojai Peterio negalės operuoti. Mat nors Civilinis kodeksas numato, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pasikeisti lytį, nėra įstatymo, kuris reglamentuotų lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką. Tokių operacijų neapmoka nei Valstybinė ligonių kasa, nei draudimas.
Nesulaukdamas pagalbos Lietuvoje, Peteris kreipėsi į vokiečių gydytojus. „Jie pašalino krūtis – matomiausią moteriškos lyties požymį. Operacija man kainavo 3 tūkst. eurų. Tai – dar ne pabaiga, reikės dar bent poros operacijų. Dėl jų taip pat turėsiu važiuoti į užsienį. Jei gyvenčiau Didžiojoje Britanijoje, man ne tik atliktų operacijas, bet ir padengtų išlaidas“, - pasakojo pašnekovas.
Vyro bičiuliai žino, kad Peteris anksčiau buvo moteris, o kaimynai – ne. Tačiau britas džiaugėsi jau galintis dėvėti marškinėlius ar išeiti į balkoną pusnuogis. Be to, praėjusią savaitę jis atsiėmė pasą su vyrišku vardu. Lietuvoje pildydamas mokesčių deklaracijas Peteris taip pat nurodydavo šį, o ne ankstesnį moterišką vardą. Tiesa, lėktuvu iki šiol keliaudavo kaip moteris – kadangi bilietuose būdavo nurodytas buvęs vardas, pasieniečiai į jį kreipdavosi „ponia“.
Paklaustas, ar nepuoselėja minčių kraustytis į draugiškesnę valstybę, Peteris patikino: „Tikrai ne. Man čia patinka. Turiu nuolatinį leidimą gyventi ir myliu Lietuvą – tai yra mano namai. Bet kodėl negaliu gauti tinkamo gydymo? Juk dirbu, moku mokesčius…“
Brito galvoje sukasi mintys apie teismą, nors jis tikino nenorintis veltis į teisminius procesus. Anot Peterio, tai jis darytų ne dėl savęs, o dėl kitų, kurie susiduria su panašiomis problemomis.
Kūnas turi vieną lytį, psichikos procesai – kitą
Praėjusių metų pabaigoje britas kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą, skųsdamasis, kad negali Lietuvoje pasikeisti lyties, nors turi medikų išvadą su patvirtinta diagnoze ir rekomendacija operuotis. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pareigūnai jam nurodė, kad „lyties keitimas Lietuvoje neįteisintas ir lyties keitimo operacijos neatliekamos“, - tai, anot Peterio, šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises.
Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Algį Čapliką paaiškinimo.
SAM valstybės sekretorė Janina Kumpienė lakoniškai nurodė, kad į elektroniniu paštu gautą brito paklausimą dėl informacijos apie lyties keitimo operacijas Lietuvoje buvo atsakyta tą pačią dieną. Ji priminė, kad 2003 m. buvo parengtas Lyties pakeitimo įstatymo projektas, kuris buvo įregistruotas Seime, bet taip ir nepriimtas.
Kaip teigiama R. Valentukevičiaus pažymoje, lyties identiškumo problemos egzistuoja jau seniai – esą visose kultūrose buvo žmonių su kita seksualine tapatybe. Transseksualumas yra psichinis lyties tapatumo sutrikimas, savęs priskyrimas priešingai lyčiai. Pagal 10-ąją tarptautinę ligų klasifikaciją jis priskiriamas pilnamečių asmenybės brandos ir elgesio sutrikimų grupei. Tokiam vyrui ar moteriai savas kūnas atrodo svetimas, lyties požymiai – neatitinkantys jų lyties.
Moksliniai tyrimai rodo, kad šis sutrikimas beveik trigubai dažniau pasitaiko vyrams – vienas iš 12 tūkst. vyrų ir viena iš 34 tūkst. moterų yra transseksualai. „Tai – gamtos lemtas žmogaus ypatumas ir labai didelė psichologinė asmens problema, - teigiama pažymoje. – Pasak Vilniaus universiteto docento Vaiko raidos centro klinikos vadovo Dainiaus Pūro, lytis yra užprogramuota genetiškai. Tik transseksualumo atveju dėl tam tikros gamtos padarytos klaidos kūnas užprogramuotas vienai lyčiai, o psichikos procesai – kitai lyčiai.“
2001 m. priimtame Civiliniame kodekse numatyta, kad Seimas per dvejus metus turi priimti Lyties pakeitimo įstatymą. Parengtas projektas buvo įregistruotas, bet vėliau dingo. „Šitoks posūkis šokiravo ir gydymą pradėjusius transseksualus, įstrigusius hormoninių preparatų vartojimo stadijoje, ir jų gydytojus. Medikų nuomone, šie žmonės neša dvigubą naštą: jie turi ne tik rimtą tapatybės problemą, bet juos supa ir šios problemos netoleruojanti visuomenė“, - rašoma pažymoje.
Spėjama, kad Lietuvoje gali būtų kiek daugiau nei pusantro šimto transseksualų. Kaip pabrėžė R. Valentukevičius, turėtų būti priimtas politinis sprendimas, sudarant teisines galimybes tokiems žmonėms užtikrinti teisę į gydymą ir integravimąsi.
Pasiūlė operuotis užsienyje
Vakarų Europos valstybėse esą kalbama net apie galimybę pakeisti transseksualaus žmogaus asmens dokumentus neatlikus chirurginės operacijos, vien turint diagnozę – taip galėtų būti užkirstas kelias tolesniems piliečių teisių pažeidimams.
Tiesa, 1966 m. Baltimorėje (JAV) buvo atidaryta speciali klinika, kur buvo keičiama lytis. Po trylikos metų klinika paskelbė stabdanti tokias operacijas, nes tai esąs moksliškai nepagrįstas metodas, o toks gydymas nepasiteisino.
Lytį pasikeitę žmonės kartais susiduria su neigiamomis pasekmėmis: sulaukia chirurginių komplikacijų, nori susigrąžinti pirminę lytį ar net nusižudo.
„Iš pirmo žvilgsnio tai (lyties pakeitimą reglamentuojantis įstatymas – DELFI) atrodo tik žmogaus teisių ir medicininės technikos klausimas, tačiau sprendžiant įstatymų bazės Lietuvoje kūrimo klausimus svarbu įsiklausyti į specialistų išvadas: juk medicininė etika remiasi vienu svarbiausių – asmens vientisumo ir integralumo principu, kurio pažeisti negalima, nebent tai būtų daroma norint išgelbėti žmogaus gyvybę“, - rašoma pažymoje.
R. Valentukevičiaus žodžiais, jau laikas spręsti šią problemą. Jis priminė 2007 m. rugsėjį Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) paskelbtą sprendimą, kad Lietuva pažeidė vyru siekiančios tapti L. teises į privatumą ir įpareigojo priimti Lyties pakeitimo įstatymą. EŽTT skirtas terminas baigėsi pernai birželį, tačiau įstatymas iki šiol nėra priimtas.
Strasbūro teismas įpareigojo Lietuvą iš karto sumokėti 5 tūkst. eurų kompensaciją L., o nepriėmus įstatymo – dar 40 tūkst. eurų (138 tūkst. Lt) materialinei žalai atlyginti. Tačiau Lietuva, suteikusi vilties, kad ateityje ir mūsų šalyje bus galima keisti lytį, nusprendė verčiau sumokėti kompensaciją.
„Išlieka reali grėsmė, kad ir kiti asmenys, kurių teisėti lūkesčiai yra pažeidžiami, gali skųsti Lietuvą ir prisiteisti dideles pinigų sumas“, - įspėjo Seimo kontrolierius.
Civilinis kodeksas numato, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pasikeisti lytį, jei tai mediciniškai įmanoma. Bet transseksualai to padaryti negali, nes nėra įstatymo, apibrėžiančio šią procedūrą. Lytį pasikeitus kurioje nors užsienio valstybėje, Lietuvoje neįmanoma gauti naujų dokumentų, kuriuose būtų nurodyta nauja lytis.
Seimo nariai Antanas Matulas ir narė Dangutė Mikutienė pernai pasiūlė išbraukti minėtą Civilinio kodekso nuostatą ir Lietuvos piliečiams lytį keistis nebent užsienyje. Anot jų, šalies visuomenė tokioms naujovėms nėra pasirengusi.
„Šitaip pažeidžiami piliečių teisėti lūkesčiai, kurie virsta nepagrįstais, o valstybė sulaukia vis daugiau pretenzijų dėl transseksualių žmonių teisių į privatų gyvenimą, kokybišką gydymą, judėjimo laisvę ar pripažinimą“, - teigiama pažymoje.
Todėl R. Valentukevičius skundą pripažino pagrįstu. Jis rekomendavo sveikatos apsaugos ministrui dar kartą išanalizuoti šią problemą ir pateikti pasiūlymus bei galimus sprendimus, kad ateityje būtų užtikrintos žmogaus teisės.
