Peršalimą gydė medumi, o simptomai tik blogėjo
Pasak Kauno Klinikų Pulmonologijos ir Imunologijos klinikos gydytojos alergologės-klinikinės imunologės prof. Brigitos Šitkauskienės, paprastai žiedadulkėms alergiškų žmonių problemos Lietuvoje prasideda kovo pabaigoje, tačiau šiemet nepaprastai šiltas vasaris lėmė, kad alergijos sezonas prasidėjo anksčiau, nes anksčiau sprogsta medžiai: lazdynai, alksniai, beržai.
„Tai jaučiame pagal besikreipiančių pacientų skundų pobūdį. Nors žiedų dar nematome, o pumpurai gausesni tik saulės atokaitoje, pojūčiai nemeluoja – alergijos simptomai atsirado anksčiau negu įprastai“, - teigė B. Šitkauskienė.
Dažnai klaidingai manoma, kad suaugusiam žmogui, neturėjusiam problemų dėl alergijos vaikystėje, pastaroji negresia. Tačiau iš tiesų žmogaus organizmas gali įsijautrinti bet kuriame amžiuje. Tai priklauso tiek nuo genetinių veiksnių (paveldėjimo), įgimto polinkio sirgti vienomis ar kitomis ligomis, gretutinių ligų, tiek nuo kitokių aplinkoje esančių veiksnių, kurie didina organizmo įsijautrinimą.
Šie „peršalimo“ simptomai visada kartojasi tipiniu laikotarpiu – vieniems pavasarį, kitiems – vasarą ar kitu metu. Pavyzdžiui, viena pacientė vis „peršaldavo“ vėlyvą rudenį, kai žydi piktžolės. Jai nustatytas įsijautrinimas pelynams, kurie kaip tik tuo metu žydi. Sezoninė alerginė sloga vidutiniškai trunka apie mėnesį, kol gamtoje neišnyksta alergenas, į kurį organizmas reaguoja. Simptomų sunkumas priklauso nuo sezono. Šiuo metu saulėti, sausi orai, todėl žiedadulkių koncentracija aplinkoje didėja greičiau. Jei sezonas lietingesnis, alergiškas žmogus jaučiasi geriau, kadangi lietus sumažina žiedadulkių koncentraciją ore“, - pasakojo medikė.
Kas gali išgelbėti nuo alergijos
Pirmoji pagalba alergijos atveju – vengti kontakto su alergenu, tačiau tai padaryti, aišku, labai sudėtinga – gamtai neįsakysi nežydėti, todėl žmogus turėtų stengtis negauti alergenų papildomai: vengti augalinių produktų, kuriuose yra jam aktualių alergenų, žydėjimu laikotarpiu nevykti į vietas, kur daug žydinčių medžių ar kitų augalų, grįžęs iš lauko iškart pasikeisti drabužius, kad žiedadulkės nuo jų nesklistų po namus, vėdinant kambarius langą uždengti sudrėkintu žiedadulkes sulaikančiu audeklu, lauke dėvėti akinius, kurie nuo žiedadulkių apsaugo akių gleivinę. Užsienyje žydėjimo metu alergiški žmonės neretai dėvi netgi kaukes, daug kur skelbiamas žiedadulkių indeksas, kad jie galėtų planuoti savo dienotvarkę. Mat tai pakankami rimta problema. Europinė statistika rodo, kad nuo šienligės kenčia apie 15-25 proc. žmonių, o didžiausias jos paplitimas – tarp jaunų 15-33 metų amžiaus žmonių.
„Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad intensyviausias augalų žydėjimas, lemiantis žiedadulkių piką, sutampa su abiturientų egzaminų laikotarpiu, todėl pradėta svarstyti, kad ar nereikėtų juos perkelti į kitą laiką, nes tuo metu moksleiviams labiausiai pasireiškia šienligės simptomai. Statistiškai įrodyta, kad šienligę turinčių moksleivių egzaminų rezultatai yra prastesni. Juk tai nėra tik „nosies problema“, šienligė kenkia gyvenimo kokybei, trukdo susikaupti mokslams, darbui, išderina psichologinę būseną, gali būti net depresijos priežastimi. Įdomu tai, kad nors yra susiklosčiusi nuostata, kad astma gyvenimo kokybę veikia labiau nei alerginis rinitas, nauji tyrimai įrodė, kad negydoma šienligė sukelia daug daugiau neigiamų padarinių. Progresuojant alerginiam rinitui ir tinkamai jo negydant gali atsirasti astma, sinusitas, polipai nosyje, ausų uždegimas, nes sutrinka normalūs procesai nosies ertmėje. Taigi gali būti rimtos komplikacijos, kurias vėliau sunku koreguoti“, - teigė B. Šitkauskienė.
Alergijos sezono metu žmonėms tenka vartoti alerginę reakciją mažinančius ir simptomus slopinančius vaistus, kurie šiandien leidžia adekvačiai kontroliuoti ligą. Tačiau vienas efektyviausių gydymo būdų – specifinė imunoterapija, kurios metu sukeliama imuninė tolerancija alergenams. Beveik 90 proc. atvejų simptomai reikšmingai sumažėja ar išnyksta ir sezono metu nebereikia kitų vaistų. Tiesa, tokiu būdu pradėti gydytis reikia ne sezono metu, o pats gydymas trunka ilgai – apie trejus metus. Vis dėlto pavargti verta – po šio gydymo 10 ar net daugiau metų žmogus pamirfšta apie alergijos keliamas problemas.
Paklausta, kodėl daugėja žmonių, sergančių alerginėmis ligomis, medikė paaiškino, kad mūsų organizmas tampa jautresnis todėl, kad aplinkoje daugėja „naujadarų“ - naujų cheminių junginių, kombinuoto ir genetiškai modifikuoto maisto bei pan., kurie svetimi mūsų organizmui, todėl mūsų imuninė sistema ima stipriau jiems priešintis įsijautrindama. Kalti ir kiti veiksniai, kaip pavyzdžiui stresas. Taigi alergija – mūsų civilizacijos padarinys.
„Kita vertus, taip pat klaidingas manymas, kad organizmą reikia valyti ir tuomet alergijos nebeliks. Alergija – tai ne organizmo tarša, o jo reakcija į aplinką, t. y. į alergenus. Pacientai dažnai klausia, kaip jiems sustiprinti imunitetą esant alergijai, tačiau problema – ne ta. Imuninė reakcija, kylantis alergijos metu, kaip tik per daug aktyvi ir vaistais ją reikia sumažinti“, - sakė pašnekovė.
Alergija gali tęstis nuo savaitės iki 4-6 mėnesių ar visą šiltąjį sezoną
Anot Santariškių klinikų gydytojos alergologės Anželikos Chomičienės, skirtingi žmonės alergiški skirtingoms žiedadulkėms. Vieni – beržų, alksnių, kiti – pušų, treti – topolių ir pan. Žmonės taip pat gali būti jautrūs lazdynams, drebulėms, klevams, uosiams. Visi šie medžiai žydi šiek tiek skirtingu metu, be to, skirtingą laiko tarpą, todėl šienlige sergantiems žmonėms periodas, kai paūmėja liga, gali skirtis.
Medikės taip pat nestebina faktas, kad žmonės pradeda skųstis šienlige jau brandžiame amžiuje, nors iki tol jokių alergijos simptomų nepatyrė. Liga gali vystytis tiek palaipsniui, tiek atsirasti staiga. Pavyzdžiui, vaikai iš pradžių serga atopiniu dermatitu – atsiranda bėrimas, oda parausta, šlapiuoja, vėliau, kai vaikui sueina 5-6 metai, prasideda alerginės slogos požymiai, dar vėliau gali išsivystyti astma.
„Tačiau visos šios ligos gali prasidėti bet kuriame amžiuje. Visiškai nebūtina sąlyga, kad žmogus alergija sirgtų nuo vaikystės. Juk dažniausiai žmogus ir suserga ne nuo vaikystės – dauguma lėtinių ligų atsiranda vėliau. Yra studijų, kurios šią tendenciją aiškina aplinkos įtaka žmogaus organizmui. Tyrimai rodo, kad kaimo žmonės alergija serga rečiau, nes oras ten ne toks užterštas, ne tokia sterili aplinka, kitoks maistas. Be abejo, įtakos turi ir genetika, kiti veiksniai, tačiau egzistuoja higienos hipotizė, kad kuo švariau, steriliau gyvena žmogus, tuo jis turi didesnę tikimybę sirgti alergija. Kaimo žmogui, kuris turi kontaktų su gyvūnais, su infekcija, tikimybė susirgti yra mažesnė, nes organizmas kovoja su tikrais pavojais, o ne su tariamais“, - pasakojo pašnekovė.
Pasak A. Chomičienės, kai žmogų šienligė užklumpa pirmą kartą, jis greičiau pagalvos apie peršalimą nei apie alergiją, nebent su šia liga susidūręs šeimoje. Kartais ir šeimos gydytojui sunku atskirti pagal ligos išraišką, tačiau diagnozę galima patikslinti kraujo tyrimais. Anot jos, diagnozę patvirtina gydytojas alergologas atlikdamas odos alerginius mėginius arba kraujo imunologinius tyrimus. Mėginius patariama daryti ligos atoslūgio metu, o ne tada kai liga paūmėja.
Negydoma šienligė tęsiasi tol, kol yra žiedadulkių, kurioms žmogus jautrus. Tai gali trukti nuo savaitės iki šešių mėnesių, kadangi yra žmonių, kurie alergiški ir medžių, ir žolių, ir piktžolių žiedadulkėms. Taigi kai kuriems alergijos sezonas prasideda dar kovą ir tęsiasi iki rugsėjo.
„Tie žmonės, kurie alergiški tik medžiams ar tik tam tikrai jų rūšiai gali turėti alergijos simptomus tik savaitę, mėnesį ar du. Vieniems simptomai būna sunkesni, kitiems – labai lengvi. Pastarieji tik pačiaudi, būdami lauke, ir net nesusieja savo būsenos su šienlige. Ligą randame atsitiktinai.
Žinoma, pas mus dažniausiai patenka tie, kuriems šienligė tęsiasi ne mažiau kaip mėnesį. Sergantieji lengva forma, net ir žinodami apie ligą, turbūt pas specialistus net nepatenka. Jie nusiperka vaistinėje tablečių, išgeria vieną kitą ir to jiems pakanka, kad gerai jaustųsi“, - pasakojo alergologė.
