Besaikis 3 produktų troškimas gali byloti apie rimtas sveikatos problemas

 (37)
Visi esame tai patyrę – šią akimirką nori mėsainio (arba pieno kokteilio, o gal pakelio bulvių traškučių) ir nieko kito. Tačiau kodėl taip yra? Kaip galima paaiškinti tokį sunkiai pažabojamą troškimą ir ką jis reiškia, aiškinasi foxnews.com.
3 norimi produktai
© DELFI koliažas (shutterstock nuotr.)

Pirma, išsklaidykime stipriai įsigalėjusį mitą – vyrauja įsitikinimas, kad stiprus kokio nors maisto troškimas yra mitybos trūkumų rezultatas. Pavyzdžiui, jeigu labai norisi šokolado, esame linkę dėl to kaltinti žemą magnio kiekį. Vis dėlto, dauguma ekspertų mano, kad neužtenka mokslinių tyrimų, kurie galėtų pagrįsti šią mintį.

„Labai trūksta mokslu pagrįstų įrodymų, kad potraukis maistui susijęs su mitybos trūkumais“, – įsitikinusi dietologė Sharon Palmer, parašiusi knygą „The Plant-Powered Life“. – Ir jeigu potraukis kokiam nors maistui būtų susijęs su tuo, ko jums reikia, tuomet ar netrokštume kopūstų ir obuolių, bet ne ledų ir gruzdintų bulvyčių? Vietoj to, žmonės trokšta maisto produktų, kuriuose gausu riebalų, angliavandenių ir cukraus“.

Net populiarioji šokolado teorija nepasiteisina sužinojus, kad džiovintos moliūgų sėklos turi du kartus daugiau magnio nei šokoladas. Tik kažin ar daugelis tokiu atveju pirmenybę teiks moliūgo sėkloms. Be to, vienas tyrimas nustatė, kad netgi maistiniu požiūriu visavertė dieta neapsaugo žmonių nuo tam tikrų produktų troškimo.

Tai nereiškia, kad toks potraukis nėra realus. Tik greičiausiai picos norėjimas yra susijęs su emociniais poreikiais – siekiame raminančio maisto, kuris smegenyse išlaisvina gerai jaustis verčiančias chemines medžiagas, pavyzdžiui, streso metu – bet ne mitybiniais poreikiais. Kiti moksliniai tyrimai parodė, kad noras suvalgyti kažką konkretaus gali atsirasti ir dėl to, kad laikotės monotoniškos ar labai ribojančios dietos ir tiesiog norite to, ko negalite valgyti.
Turint visa tai omenyje, čia aptarsime kelis atvejus, kurie gali byloti apie tam tikras sveikatos problemas.

Vanduo

Gali būti: diabetas

Labai stiprus troškulys yra ankstyvas diabeto požymis, tačiau tai nėra tas pats, kas norėti vandens po sunkios treniruotės. Tai kur kas labiau išreikštas troškulys, kurį paprastai lydi dažnas ir gausus šlapinimasis. Jeigu sergate diabetu, papildomas cukrus kaupiasi kraujyje, o jūsų inkstai turi papildomai intensyviai dirbti, kad perfiltruotų ir įsisavintų tą cukrų. Tačiau kartais inkstai nesuspėja, todėl tai nukreipiama į šlapimą. Tai reiškia dažną šlapinimąsi, savo ruožtu, skatina troškulį ir verčia gerti daugiau vandens.

Druska

Gali būti: Adisono liga

Mes netrokštame druskos todėl, kad jos mums reikia daugiau. Iš tikrųjų, dauguma žmonių kartu su maistu gauna daugiau nei pakankamai druskos. Vienintelė išimtis yra ištvermės sportininkai, kurie gali dėl stipraus prakaitavimo netekti daug druskų. Visiems likusiesiems stiprus druskos troškimas gali byloti apie Adisono ligą, kuria sergant antinksčiai negamina pakankamo kiekio hormonų. O šie hormonai yra labai svarbūs: tai kortizolis, kuris padeda organizmui reaguoti į stresą, aldosteronas, kuris išsaugo kraujo spaudimo pusiausvyrą.

Jeigu Adisono liga negydoma, kraujospūdis gali nukristi pavojingai žemai. Taigi, jeigu netikėtai pradėjote stipriai norėti sūraus maisto, būtinai kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Ypač, jeigu pastebite ir kitus Adisono ligai būdingus simptomus.

Ledas

Gali būti: geležies trūkumas

Jeigu norisi to, kame nėra jokios maistinės vertės – ledo, popieriaus, molio ar purvo – kalba eina apie alotriofagija vadinamą reiškinį. Ir nors mokslininkai noro valgyti nevalgomus dalykus iki galo paaiškinti negali, kai kurie moksliniai tyrimai tai sieja su nepakankamu gaunamos geležies kiekiu.

Štai vienas nesenas tyrimas, pristatytas „Medical Hypotheses“, teigia, kad kompulsinis ledo kramtymas skatina kraujo tekėjimą į smegenis ir kovoja su vangumu, kurį sukelia geležies trūkumas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Sveikatos naujienos

Keičiasi Santariškių klinikų pavadinimas (65)

Nuo 2017 m. gegužės 1 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos keičia pavadinimą. Nuo šiol tai – Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.

Gydytojai nustebo ištyrę, kaip žmogaus organizmą veikia geoterminis vanduo (62)

Mokslininkai įrodė, kad Lietuvoje iš 2 kilometrų gylio išgaunamas geoterminis vanduo gerina širdies-kraujagyslių, nervų, kaulų-raumenų sistemų būklę ir bendrą savijautą.

Mokslininkai žada esminę permainą, po kurios senatvė nebebus tokia baisi (33)

Mokslininkai viliasi, kad pavyko išrasti vaistą, galintį sustabdyti visų įmanomų neurodegeneracinių ligų, įskaitant ir demenciją, vystymąsi, rašo BBC.

Meningokokinė infekcija ar meningitas: klaida gali kainuoti gyvybę (5)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje daugėja susirgimų meningokokine infekcija. Medikai, minėdami Europos imunizacijos savaitę, pasiruošę atsakyti į klausimus apie apie šios infekcijos profilaktiką ir primena, kad nuo šios infekcijos jau galima pasiskiepyti.

Aktualu norintiems sulieknėti: ar duona tukina (18)

Duona – vienas seniausias tradicijas turinčių maisto produktų, kuriuos gamina žmonija. Vis dėlto ji iki šiol kelia daugybę ginčų. Ji įtraukiama į tukinančių produktų sąrašą, tai vėl iš naujo reabilituojama.