„Visos diagnozės baisios, bet daugiausia visi bijo to vėžio, nes negavęs gydymo gali greitai numirti. Dabar yra gerų kompensuojamų vaistų, bet ne visiems užtenka, o kai ateina eilė juos gauti, pasirodo, kad per vėlu. Žmonės vėžio bijo netik dėl ilgo ir sunkaus gydymo, bet ir dėl to, kad sirgdami praras darbą, taps našta artimiesiems", – DELFI sakė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Žmonės, su kuriais ji bendrauja, baisiausioms ligoms priskiria inkstų ir kitų organų nepakankamumą, nenorėtų būti laukiančių organų persodinimo vietoje, taip pat bijo neįgalumo.
„Baisios ir visos retos genetinės ligos - man plukai šiaušiasi, kai Sveikatos apsaugos ministerija svarsto, ar apsimoka kelis milijonus litų per metus skirti trims žmonėms ar geriau juos padalyti didesniam skaičiui ligonių", – komentavo V.Augustinienė, pridurdama, jog žmogus nesirenka ligos, kurios gydymas daug kainuoja. O juk visi nori gyventi.
Populiaru tirtis dėl ŽIV
Šeimos gydytoja Viktorija Andrejevaitė pastebi, kad jaunesni žmonės labai jautriai reaguoja į infekcinius procesus. „Jei padidėja limfmazgiai, išgyvena, kad gal tai onkologinės ligos pradžia. Taip pat jaunimas labai bijo lytiniu keliu plintančių infekcinių ligų. Populiaru tirtis dėl ŽIV, hepatitų. Tačiau pacientai iki 40 metų amžiaus vis dėlto labiausiai bijo vėžinių susirgimų", – akcentavo Vilniaus Centro poliklinikos šeimos gydytoja.
Tarp vyresnių pacientų dominuoja rūpestis širdies ir kraujagyslių ligomis. „Perkopę pusamžį nerimauja, kad neįvyktų infarktas, insultas, labai bijo trombų", – DELFI vardijo V.Andrejevaitė, pridurdama, jog žmones ypač veikia sunkios artimųjų ligos, todėl jie patys ateina išsitirt, ar jomis neserga.
Gydytoja pastebi, kad neretai perdėtą ligų grėsmę išgyvenantiems žmonėms galima įtarti nerimo sutrikimus. „Juos irgi reikia mokėti diagnozuoti, nes jei žmogus vis eina ir eina tirtis, jaučia įvairių ligų simptomus, jam galima įtarti jei ne depresiją, tai nerimą", – sakė gydytoja, pabrėždama, jog kartais geriau ne ieškoti ligų, o skirti daugiau dėmesio sveikai gyvensenai.
„Šioje srityje pastebiu vieną gerą tendenciją – vis daugiau jaunesnių nei 30 metų amžiaus žmonių meta rūkyti", - pasidžiaugė V. Andrejevaitė. Jos nuomone, žmonėms jų sveikata – labai svarbi. Gydytojos apylinkėje 1500 pacientų ir vidutiniškai vienam tenka vienas apsilankymas per mėnesį.
„Žmonės tiriasi, tikrinasi, mėgsta profilaktiškai atlikti kraujo tyrimus. Apie vyresnius net nekalbu, o jaunimas – tikrai dažnai apsilanko", – sakė sostinės Centro poliklinikos gydytoja, kurios apylinkėje daug jaunimo.
Daugiausiai žmonių išguldė maras
Tarp ligų, padariusių didžiausią žalą žmonijai visų pirma minimas Maras. Juodąja mirtimi vadinta Maro pandemija apie 1300 metus Europos populiaciją sumažino per puse. Marą paprastai sukeldavo infekuotos blusos įkandimas, tačiau dabar nuo šios ligos saugo skiepai, užsikrėtę žmonės gydomi ir išgydomi.
Antroje visų laikų pavojingiausių ligų vietoje – poliomielitas. Ši užkrečiama liga paveikia nervų sistemą ir stuburo smegenis. 1952 metais poliomielito proveržis JAV paliko paralyžiuotus 20 tūkst. vaikų, 3 tūkst. mirė. Panašiu metu išrasti skiepai, tad dabar dauguma vaikų nuo poliomielito apsaugoti.
Trečioje baisiausių ligų vietoje – tuberkuliozė, dar vadinama džiova. Visai neseniai, 20 a. nuo šios mirtinos plaučių ligos mirė apie 100 mln. žmonių.
O štai Geltonoji karštinė dar nepažabota. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, nuo jos pasaulyje kasmet miršta apie 30 tūkst. nepasiskiepijusių žmonių.
Penktoje didžiausią žalą žmonijai padariusių ligų vietoje – ispaniškas gripas, kurio pandemija kilo 1918 metų kovą ir iki 1920 metų birželio išplito po visą pasaulį. Manoma, ispaniškas gripas nusinešė nuo 20 mln. iki 100 mln. gyvybių.
Šeštoje daugiausiai žmonių pražudžiusių ligų vietoje – 1979 metais skiepais pažaboti raupai. Iki šių dienų tai vienintelė visiškai išnaikinta liga.
Didžiausią žalą žmonijai padariusių ligų dešimtuko gale - cholera, maliarija, Elobos hemoraginė karštligė ir dėmėtoji šiltinė, kurios epidemija Europą siaubė 16-19 amžiuje, o didžiausi protrūkiai fiksuoti per Anglijos pilietinį, Napoleono ir Trisdešimtmečio karus.
