Kaip DELFI patvirtino alergologė klinikinė imunologė Rūta Dubakienė, vos pražydus lazdyno pumpurams, pilna pacientų. Paklausta, kokia pirmoji pagalba pradėjus sloguoti, perštėti ir ašaroti akims, akademikė visų pirma patarė jas prasiplauti vandeniu.
„Jei žmogus žino, kad yra alergiškas, išgers jam skirtą vaistą. O jei nežino, reikia kreiptis į gydytoją. Svarbiausia sergant alergija – šalinti iš aplinkos alergeną“, – sakė Vilniaus universiteto profesorė.
Ramybės metas baigėsi
Vos pradėjus skleistis pirmiesiems pumpurams, žiedadulkėms jautrūs žmonės uždarinėja langus, o kai kurie – nebesiskiria su vaistais. Kaip pastebi medikai, kamuojamiems alergijos oru plintančioms žiedadulkėms, ramybės metas baigėsi.
Dalį pacientų kamuoja žiedadulkių sukeliama šienligė, sergantiems astma pavasarį taip pat paūmėja ligos simptomai.
Teigiama, jog efektyviausiai augalų žiedadulkių koncentraciją aplinkoje mažina mechaninės priemonės – dulkių siurbliai, oro filtrai bei apsauginiai žiedadulkių tinkleliai. Buityje šiam tikslui vis plačiau naudojami ir specialūs antialergiškai veikiantys oro filtrai bei dulkių siurbliai, kuriuose naudojami filtrai neleidžia į išmetamą orą prasiskverbti net 0.2 mikrono skersmens dalelėms.
Alergiškų žmonių kambariuose reikėtų vengti kilimų bei kiliminių dangų, vietoje gobelenu aptrauktų baldų siūloma rinktis medinius ar odinius, lentynose laikyti kuo mažiau dulkes bei žiedadulkes renkančių smulkmenų. Išvengti didelės žiedadulkių koncentracijos padeda ir tokios paprastos priemonės, kaip kassavaitinis patalynės keitimas, skalbinių džiovinimas namuose.
Pataria mokytis iš jogų
Alergiškiems žmonėms pavasarį patariama sekti jogų pavyzdžiu – pasirūpinti nosies plovimu. Jala Neti vadinamos procedūros metu drungnu, kūno temperatūros, lengvai padruskintu vandeniu nuo nešvarumų ir bakterijų išplaunama nosies ertmė. Plovimui naudojamas specialus arba paprastas indas, panašus į arbatinuką. Vienos pusės nosies plovimui reikia maždaug puodelio drungno vandens, kuriame ištirpinta pusė arbatinio šaukštelio druskos.
Galva pasukama horizontaliai į kairę pusę, o pro dešinę šnervę pilamas paruoštas vanduo, kuris išbėga per kairiąją šnervę. Po to nosis lengvai išpučiama ir procedūra kartojama kitai pusei.
Vis dėlto, alergologės klinikinės imunologės R. Dubakienės teigimu, tai padeda toli gražu ne visiems.
Krinta kraujospūdis
Alergija pasireiškia čiauduliu, sloga, akių ašarojimu ar paraudimu, bėrimais, kosuliu, dusulio priepuoliais, pilvo ir galvos skausmais, svaigimu, net visišku kraujospūdžio nukritimu.
Neįprastą reakciją į natūralias aplinkoje esančias medžiagas sukelia vadinamieji alergenai. Vaikystėje tai dažniausiai maisto produktai: pienas kiaušiniai, kviečiai, žuvis, sojos pupelės, riešutai. Atopiniams alergenams priskiriamos žemuogės, braškės, citrusai, šokoladas, vėžiagyviai.
Vis dėlto, vieni dažniausių alergenų – medžių, pievų žolių, piktžolių žiedadulkės. Buitiniams alergenams priskiriamos namų dulkių erkės, kačių, šunų bei kitų gyvūnų kailis, pagalvių plunksnos. Nenatūralias organizmo reakcijas gali sukelti ir vaistai.
Sergantieji bronchine astma sudaro apie ketvirtadalį visų sergančiųjų alerginėmis ligomis, kenčiantys nuo sezoninio ir nesezoninio alerginio rinito – apie penktadalį.
Akademikė akcentavo glaudų ryšį tarp alerginių susirgimų: kenčiantiems nuo šienligės neretai išsivysto ir bronchinė astma, o sergantiems astma žiedadulkių sezono metu regimai paūmėja ligos simptomai.
Alergija kamuoja gana didelę visuomenės dalį, tačiau į alergologus kreipiasi ne visi. Dažniausia tai žmonės, kenčiantys nuo sunkių ligos formų. Tuo tarpu patiriantys sezoniškus šienligės sukeliamus nemalonius pojūčius (niežulį, akių ašarojimą bei paraudimą, slogą, čiaudulį, kosulį, galvos skausmą) dažniau patys ieško būdų, kurie palengvintų šiuos simptomus.
