Skalbimo priemonės gali sukelti alergijas, dirginti odą. Valiklių cheminė sudėtis ir toksinės savybės labai įvairios. Juos sudaro veikliosios ir pagalbinės medžiagos. Veikliosios medžiagos valo, o pagalbinės medžiagos suteikia valikliui kvapą, spalvą, konsistenciją.
Mažai pavojingos – universalūs valikliai, indų plovikliai, baldų, kilimų valikliai, tačiau ir jų sudėtyje taip pat yra tam tikrų pavojingų cheminių medžiagų: amonio hidroksido – medžiagos, dirginančios odą, kvėpavimo takus, akis; perchloretileno, žinomas kaip kancerogenas.
Kai kurių priemonių sudėtyje yra natrio silikato, natrio trifosfato, kartais natrio hidroksido ir kitų. Orkaičių, grilių valikliuose esančios veikliosios medžiagos turi ardomąjį poveikį. Jų sudėtyje yra stiprių bazinių medžiagų. Audinių minkštiklių sudėtyje yra labiausiai toksiškų medžiagų: chloroformo, benzilacetato, pentano.
Daugumoje buitinės chemijos preparatų yra antibakterinių komponentų. Jų dėka nuvalomi ar nuplaunami patys įvairiausi paviršiai. Šios priemonės veikia nespecifiškai – naikina visus mikroorganizmus. Jos ardo ir šalina riebalus, purvą ir mikrobus ne tik nuo kietų paviršių, bet taip pat ir nuo odos. Antibakteriniai preparatai lieka paviršiuje, sudarydami sąlygas atsirasti naujoms, šioms priemonėms atsparioms bakterijoms. Jei valote virtuvę antibakteriniu plovikliu, jo dalelės lieka ir po valymo bei toliau naikina bakterijas.
Tačiau ne visi mikrobai žūsta. Kai kurios bakterijos, turinčios tam tikrą apsaugos mechanizmą, išgyvena ir dauginasi. Kartu su atsparumu antibakteriniams preparatams gali vystytis ir atsparumas antibiotikams. Šis poveikis buvo pastebėtas tiriant triklozano – vieno populiariausių antibakterinių preparatų, dedamų į muilą bei indų ploviklius – poveikį. Bakterijos, ilgai veiktos triklozanu, mutuoja ir tampa atsparios izoniazidui – antibiotikui, kuriuo gydoma tuberkuliozė.
Ploviklių gerai nenuplovus nuo maistui naudojamų indų paviršių dalis antibakterinių medžiagų gali patekti į žmonių žarnyną ir neigiamai paveikti naudingos žarnyno mikrofloros vystimąsi. Teigiama, kad norint pašalinti indų ploviklio „Fairy“ likučius nuo lėkščių paviršiaus jas reikia skalauti net 10 kartų. Ilgai naudojant indų ploviklį, kurio paskirtis pašalinti riebalų likučius ir nešvarumus nuo indų, pašalinami ir apsauginį mūsų odos sluoksnį sudarantys riebalai. Rankos gali išsausėti, pasidaryti šiurkščios, pradėti skilinėti ir lūžinėti nagai.
Norėdami pateikti geresnį produktą, perdirbėjai imasi įvairių priemonių, diegia naujas technologijas. Kai kurios pieno perdirbimo įmonės teigia, kad naudoja „Bactocach“ technologiją, kuri „išgaudo“ iš pieno bakterijas. Tačiau iš antibiotikais ir kitais inhibitoriais užteršto pieno nepagaminsi nieko. Neretai pieno tiekėjai, užuot pirkę brangius reglamentuose leidžiamus taros plovimo preparatus arba gerai karštu vandeniu išplovę tarą, naudoja „Fairy“, kuris pasižymi geromis antibakterinėmis savybėmis.
Dauguma gyventojų rinkdamiesi ploviklius nesidomi jų chemine sudėtimi. Pagrindinis prioritetas renkantis ploviklius yra jų efektyvumas ir kaina, o ne poveikis aplinkai ir sveikatai. Dauguma gyventojų ploviklius dozuoja „iš akies“.
Dabartiniai plovikliai veiklūs net mažais kiekiais, todėl galima teigti, kad visada panaudojama daugiau ploviklio nei jo reikėtų, todėl jais stipriai teršiama aplinka.
