Alkoholis ir laisvalaikis daugeliui žmonių yra neatskiriami kaip džinas ir tonikas. Kai kurie sugeba net nuvažiuoti į kitą kraštą ir neišlipti iš autobuso ar viešbučio kambario, kuriame nuolat geria. Anot pajūrio gelbėtojų, nuo alkoholio poilsiautojų neatgraso net karščiai. Neretai išprašyti juos tenka su policijos pagalba.
© Corbis

Tuomet jie keliauja į laukinius paplūdimius, visiškai nesirūpindami, kad ten gelbėtojų rankos jų nepasieks. Šiemet jau nuskendo apie 150 žmonių. Išgelbėta, ko gera, dar daugiau. Dauguma skendusių – apsvaigę nuo alkoholio.

Išprašyti iš viešo paplūdimio eina į laukinį

Šiemet gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė apie 150 nuskendusių žmonių. Statistiškai šis skaičius jau gerokai perkopė praėjusių metų rezultatus. Pasitaikė savaitgalių, kai nuskęsdavo net keliolika nelaimėlių. Per 60 proc. skenduolių – vyrai. Beveik visus juos pasiglemžė ežerai ir upės – paprastai ten, kur nebudi gelbėtojai. Jūroje nuskendo vienas žmogus.

Anot Palangos gelbėjimo stoties vadovo Jono Pirožniko, dauguma skendusių žmonių, kuriuos šiemet teko gelbėti Palangos paplūdimiuose, o tokių buvo bent kelios dešimtys, buvo apsvaigę nuo alkoholio. Kol geriantys poilsiautojai nebūdavo išprašinėjami iš paplūdimio, tokius drąsuolius gelbėti tekdavo 2-3 kartus dažniau.

„Jau antrus metus girtus poilsiautojus išprašinėjame iš paplūdimio. Vieni paprašyti tiesiog išeina, o tiems, kurie rodo savo principus, kviečiame policiją. Jei savaitgalis, per dieną policiją tenka kviesti 3-4 kartus.

Kai pradėjome kviesti policiją ir bausti, prasižengusių poilsiautojų nuotraukas dėti į pirmus laikraščių puslapius, paplūdimiai apsitvarkė. Žmonės suprato, kad paplūdimiai prižiūrimi ir juose būtina laikytis tam tikros tvarkos. Kai kurie žmonės tiesiog ateina ir paklausia, kur jie galėtų pašvęsti. Mes sakome, kad tai daryti jie gali tik ten, kur nebudi gelbėtojai – laukiniuose pliažuose. Praėjusių metų patirtis parodė, kad daugiausia žmonių ir nuskendo laukiniuose pliažuose“, - teigė gelbėtojų vadas.

Alkoholizmas lietuviams nebuvo būdingas

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Vandos Pumputienės teigimu, vartojant alkoholį per karščius organizmo savijauta pablogėja net 15 kartų.

„Jau pats karštis bukina, nes slopina centrinės nervų sistemos veiklą, žmogus greičiau pavargsta, visiškai kitoks jo dėmesys, o kai žmogus dar ir išgeria, visai blogai. Daugiausiai nelaimių nutinka, kai susirenka išgėrusių žmonių kompanija. Vienas girtas žmogus greičiausiai nelips į vandenį, tačiau būryje baimės jausmas dvigubai mažesnis – vienas daro, ir kiti paskui“, - įsitikinusi medikė.

Anot jos, jau nuo 150 g stipraus alkoholio prasideda euforija, padidėja šnekumas, pasitikėjimas savimi, bet mažėja dėmesys ir savikontrolė. Jau nuo 0,9 promilės atsiranda susijaudinimas, nyksta stabilumas, prarandamas savikritiškumas, sulėtėja reakcija, suvokimas, sutrinka raumenų koordinacija. Maždaug nuo 2,5 promilės didėja konfliktiškumas. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kaip alkoholį toleruoja organizmas – vienas gali išgerti butelį ir dar paeina, o kitas paslikas guli ir nuo 100 g“, - sakė pašnekovė.

Anot V. Pumputienės, mūsų protėviams gerti nebuvo įprasta. „Atsimenu vaikystę – susirinkdavo giminė, pasistatydavo pusbonkį ir gurkšnodavo jį visą dieną pasišnekučiuodami, ūkį apeidami. Vakare koks ketvirtis jo dar likdavo. Pasigėręs, besivoliojantis žmogus būdavo retenybė. Tokius smerkdavo. O vėliau kaip prasidėjo... Argi kada gėrė moterys kaip dabar, kad greitajai pagalbai tenka jas surinkinėti?

Dirbu jau 38 metus. Iš pradžių girtą rasdavome tik vieną kitą. O dabar jų pilna. Būna, nuvažiuoji ir neturi su kuo kalbėti, nes girti visi. Stengiesi padėti, o tave dar kolioja, spjaudo ir priešinasi, kol dar turi truputį jėgos. Taip prasideda kova už žmogaus gyvybę, o jis ir nežino, kad tuoj gali užmerkti akis“, - pasakojo ilgametė greitosios pagalbos medikė.

Gydytojos manymu, alkoholis paplito prasidėjus vadinamajam kolektyviniam darbui. Sostinėje medikų darbą apkartina dar ir benamiai, kurie prisigėrę gatvėje voliojasi. Anot V. Pumputienės, anksčiau jų tiek nebuvę, o kai žmonės gerdavo namuose, jų taip nesimatė.

Vasarą greitosios pagalbos medikams – darbymetis, nes daugiau žmonių gamtoje laiką prie taurelės leidžia, pagaliau vasarą mažiau alkoholio reikia. Didžiausios apkrovos – penktadienio vakarą, o poilsis prasideda nuo sekmadienio pietų. Mat žmonės pradeda į darbą ruoštis.

Geria, nes tingi planuoti laisvalaikį

Anot psichologės Genovaitės Petronienės, alkoholis ir laisvalaikis daugeliui žmonių yra neatskiriami kaip džinas ir tonikas. Kai kurie žmonės sugeba net nuvažiuoti į kitą kraštą ir neišlipti iš autobuso, kuriame nuolat geria.

„Vieni geria, nes be alkoholio „nesiriša pokalbis“, kiti negali atsipalaiduoti ir atsikratyti minčių apie darbą ar kitus rūpesčius. Alkoholis sukelia transo būseną, kurioje mintys ima plaukti laisvai, darosi įdomu tiesiog būti, patiriamas savotiškas išlaisvėjimo ir „kaifo“ jausmas. Kai kuriems alkoholis atpalaiduoja nuslopintas emocijas – tokie žmonės išgėrę labai skiriasi nuo blaivių – pavyzdžiui, vieni tampa daug piktesni, kiti daug linksmesni, treti seksualesni, todėl nenuostabu, kad išsipagirioję jie jaučiasi išsilaisvinę nuo tam tikros sukauptų jausmų įtampos“, - pasakojo psichologė.

Anot pašnekovės, alkoholis sumažina nerimą, užapvalina aštrius gyvenimo kampus, padidina pasitikėjimą savimi ir kūrybiškumą. Kita vertus, žmogus tampa priklausomas ir visų šių dalykų nebegali pasiekti be alkoholio, alkoholiu vis labiau griaudamas fizinę sveikatą ir išderindamas nervų sistemą.

„Kyla klausimas – ar įmanoma visų šių naudų pasiekti kitais būdais? Be jokios abejonės, bet reikia kur kas daugiau padirbėti. Daugelis žmonių puikiausiai atsipalaiduoja žvejodami, sportuodami, dirbdami sode. Kad susirinkusi kompanija imtų nuoširdžiau bendrauti, gali užtekti bendros veiklos ar bent vieno kitus išjudinančio žmogaus. Jei norisi įdomesnio laisvalaikio, reikia jį organizuoti – keliauti gamtoje, nueiti į koncertą ir pan. Nauji įspūdžiai jį gali padaryti kur kas įdomesnį nei alkoholis“, - tikino G. Petronienė.

Neretai, anot psichologės, geriama tiesiog iš įpratimo, kadangi geriant jau buvo gerų emocijų ir siekiama jas pakartoti. „Įdomu, kad pats savaime alkoholis jokių emocijų nesukelia. Tiesiog jei vieną kartą per išgertuves buvo linksma, kitą kartą žmogus tikisi tokio pat gero patyrimo ir jo pasąmonė gali jį sukurti. Buvo darytas laboratorinis eksperimentas. Grupei žmonių, jiems nežinant, buvo suleista alkoholio, kitai grupei – fiziologinio tirpalo. Palyginus su pirmąja grupe, alkoholio gavę žmonės iš pradžių tapo truputį aktyvesni, o po to tiesiog apsnūdo“, - pasakojo G. Petronienė.

Sociologai teigia, kad, palyginus su sovietiniais laikais, žmonės laisvalaikiu geria daugiau. Psichologės manymu, taip yra todėl, kad tapome didesni vartotojai, o pagreitėjus gyvenimo tempui atsipalaiduoti bei bendrauti darosi sunkiau. Taip pat dažnai geriama tiesiog iš nuobodulio, nes nenorima suvokti, kad laisvalaikio problemas reikia spręsti – jis nesusiorganizuoja pats.

Beje, šiuo atveju, ko gera, nesame išskirtiniai. Pietų kraštų kurortuose, kaip bebūtų keista, lėbavimu baruose garsėja tvarkingieji vokiečiai. Čia jie taip nutrūksta nuo grandinės, kad, liudininkų teigimu, naktimis ima marširuoti viešbučių balkonais, gąsdindami taikiai miegančius poilsiautojus. Per dieną jie išsimiega, o vakare vėl viskas pasideda iš pradžių. Rusai ir lenkai mėgsta gerti viešbučio kambaryje, aplinkiniams neduodami ramybės savo emocingais pokalbiais. Tuo tarpu įkaušęs ispanų jaunimėlis pasistengia, kad visas viešbutis išgirstų, kaip jie mėgaujasi gyvenimu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Signalas išvykusiems: Lietuvoje verslas neranda 20–30 tūkst. darbuotojų (79)

„Mes turime dažniau klausyti jaunimo. Dažnai galvojame, kad vyresni – protingesni ir daugiau...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (32)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta tikrai keisti dalykai (130)

Lietuvos darbo biržoje vyksta keisti dalykai. Ši svarbi institucija, turinti rūpintis šalies...

Nors mirk iš juoko: lietuvė surinko absurdiškiausius darbo pasiūlymus (215)

Minimalus atlyginimas už pilną darbo dieną penkerių metų darbo patirtį turinčiam buhalteriui,...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ nauja O.Pikul-Jasaitienės reakcija (78)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Iš Norvegijos – perspėjimas apie parduodamas vogtas lašišas (14)

Europos Sąjungos Administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo sistema išplatintas Norvegijos...

D. Trumpas žengė pirmą žingsnį prekybos konflikto su Kinija link (21)

JAV administracija tiek įtikinėja, tiek spaudžia Kiniją bendradarbiauti dėl Šiaurės Korėjos,...

Į Vilnių grįžęs „Dinner in the Sky“ vilios estiškais patiekalais ir gražiausiomis savaitės asmenukėmis (1)

Trečiadienį prasidėjo šeštoji gurmaniška „Dinner in the Sky“ viešnagė Vilniuje....

Lankėsi koncerte ir negalėjo patikėti: taip kovojame su alkoholizmu (13)

Rugpjūčio mėnesio vakare Vilnius dūzgė nuo žmonių antplūdžio Vingio parke vykusiame koncerte....

Bet kuri infekcija gali komplikuotis sepsiu – kaip jo išvengti (1)

Sepsis yra gerai žinomas medikams, bet mažokai girdėtas ir suprantamas su sveikatos problemomis...