„Vienuolika (...) vakcinų perkamos valstybės lėšomis, tad egoistiška dėl kokių nors įsitikinimų neleisti vaikų skiepyti“, – pabrėžia ji.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet Lietuvoje atliekama apie 800 tūkst. vakcinacijos dūrių. „Vakcina, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti tam tikras reakcijas, kurios skirstomas į vietines arba bendras (lengvo ir sunkesnio pobūdžio). Kasmet registruojama iki 100 nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Tam pačiam asmeniui gali pasireikšti ir vietinė (paraudimas, pakietėjimas dūrio vietoje, niežėjimas) ir bendra reakcija (temperatūra, silpnumas, galvos svaigimas)“, – sako D. Razmuvienė.
Anot jos, visa tai priklauso nuo vakcinos rūšies: ar tai gyva, ar inaktyvinta vakcina. Taip pat ji pastebi, kad žmogaus baimė ir nusistatymas taip gali sukelti tam tikrą psichologinę reakciją.
D. Razmuvienė primena, kad kiekvienas asmuo, sulaukęs nepageidaujamų reakcijų, gali užpildyti protokolą, kurį galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro svetainėje, – tokios tvarkos buvo laikomasi nuo tada, kai tik atsirado vakcina. Be to, jei tėvai pastebi, kad, paskiepijus vaiką, skiepo vietoje atsirado paraudimas, pakietėjimas, jie gali iš karto kreiptis į savo gydytoją, kuris užpildys nepageidaujamos reakcijos protokolą.
Jei reakcija atsiranda ir vėliau, pavyzdžiui, po savaitės ar dviejų, taip pat galima kreiptis.
„Nepageidaujamas reakcijas stebi visa Europa, tokia yra farmakologinio budrumo sistema. Vakcina – tai imunobiologinis preparatas, vaistas, kuris tam tikru dažniu gali sukelti kokią nors nepageidaujamą reakciją“, – aiškina D. Razmuvienė.
Anot imunologės, pagal vaikų profilaktikos skiepijamo kalendorių vaikai dažniau skiepijami negu suaugusieji.
„Iki 18 metų vaikai paskiepijami nuo 11 infekcijų. Įvairios reakcijos į skiepus nuo gripo, nuo erkinio encefalito nėra slepiamos – jos viešai deklaruodamos. Kiekviena vakcina turi aprašą, kuriame nurodytos tam tikros reakcijos“, – pastebi ji.
Pasak D. Razmuvienės, vakcinos skirstomos į dvi stambias grupes – jos yra gyvos arba inaktyvintos, o gyva vakcina nepageidaujamų reakcijų gali sukelti dažniau: „Pernai buvo užregistruota 71 reakcija, iš jų per 80 proc. nepageidaujamų reakcijų kilo naujagimiams, paskiepytiems nuo tuberkuliozės. Pirmą parą naujagimius skiepyti labai sudėtinga, ne visada pavyksta tinkamai atlikti dūrį į odą.“
Imunologė primena, kad skiepyti pasaulyje pradėta prieš 200 metų, kai Edwardas Jenneris atrado skiepus. Taip pat, pastebi ji, dabar žmonės dažniausiai neserga dėl aukšto imuniteto – visuomenėje yra labai daug paskiepytų žmonių, tad ligos sukėlėjui nebelieka terpės plėstis.
„ Lietuvoje, kol neatsitinka bėda, kol žmonės nepradeda mirti, tol nepradedama galvoti apie skiepus“, – atkreipia dėmesį D. Razmuvienė.
Paklausta, ar šiandien Lietuvoje skiepai privalomi, D. Razmuvienė pabrėžia, kad Lietuvoje jie nėra privalomi, tik rekomenduojami. Bet, anot jos, nesiskiepijančių žmonių skaičius nėra didelis, tiesiog kartais jie garsiai ir daug šneka.
„Viena vakcinos dozė kainuoja maždaug 10 eurų, o gydymas susirgus dažniausiai kainuoja daug daugiau. Vienuolika vakcinų perkamos valstybės lėšomis, tad egoistiška dėl kokių nors įsitikinimų neleisti vaikų skiepyti. XXI a. nebereikėtų kalbėti apie tai, ar skiepai apsaugo“, – tvirtina D. Razmuvienė.
