Ant nuodingos gyvatės užlipusi mergina nugabenta į ligoninę

 (181)
Netyčia ant nuodingos gyvatės užlipusiai dvidešimtmetei merginai pasivaikščiojimas baigėsi ligoninėje. Kaip DELFI sakė klinikinis toksikologas Robertas Badaras, mergina gydoma Respublikinės Vilniaus klinikinės ligoninės ūmių apsinuodijimų skyriuje.
Angis / V. Laučiaus nuotr.
Angis / V. Laučiaus nuotr.
© GRYNAS

„Netyčia užlipo ant gyvatės ir ji įkando į koją. Paskui žmonės tą gyvatę užmušė, tik neaišku, kodėl: patys užpuolė, patys gyvybę atėmė“, - stebėjosi daktaras.
 
R. Badaro teigimu, gyvatės bijoti nereikia, „svarbu nelipti jai ant galvos, o į mišką eiti ne su basutėmis, o rimčiau apsiavus“.
 
Nuo gyvačių nukentėję žmonės gali skambinti ir konsultuotis visą parą veikiančiu Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro telefonu Vilniuje 23362052 ar mobiliuoju telefonu 8 687 53378.
 
 
Klausiantiems, ką daryti, jei netoli namų apsigyveno gyvatė ir kaip tokiu atveju elgtis, biuro vedėja Laima Gruzdytė tokiais atvejais pataria saugotis, kiek įmanoma aplink sodybą šienauti žolę, vietose, kur gali būti gyvačių nevaikščioti basomis, avėti apavą, apsaugantį nuo gyvatės įkandimo.
 
„Daugiau receptų kaip miškingose vietovėse apsisaugoti nuo gyvačių nėra - reikia bandyti taikiai su jomis sugyventi“, - sakė DELFI pašnekovė.
 
Paprašyta išvardyti, ko negalima daryti įkirtus gyvatei, L. Gruzdytė minėjo populiariausius mitus: kad sužeistą vietą reikia prapjauti, prideginti, galūnę - užveržti.
 
„Jeigu jau įkando gyvatė, pirma pagalba - galūnės (dažniausiai gyvatės įkerta į kojas ir rankas) įmobilizavimas. Kai galūnė nejuda, yra mažesnė kraujotaka, todėl pažeidimas mažiau išplinta. Jeigu turime, ant įkandimo vietos galima uždėti į audeklą įvynioto ledo ar šaltą daiktą ir kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą“, - patarė Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vadovė.
 
Dėl nuodų iščiulpimo iš žaizdos yra kelios nuomonės. „Gal būt tai ir gali pagerintų nukentėjusiojo būklę, bet jei gelbėtojo burnoje yra kad ir nedidelis pažeidimas ir nuodas pateks į kraujotaką, burnos gleivinę, gelbėtojas nukentės greičiau ir labiau už auką, nes kuo arčiau galvos patenka nuodai, tuo didesnį pavojų kelia. Todėl nuodų čiulpimas ir nerekomenduojamas, nes gelbėtojas gali labiau nukentėti už tą žmogų, kuriam įkando gyvatė“, - atkreipė dėmesį DELFI pašnekovė.
 

Pasak specialistės, vienintelės nuodingos gyvatės Lietuvoje angies įkandimai nėra mirtini, paprastai jie sukelia vietinę uždegiminę reakciją, kraujo kūnelių irimą, pakankamai platų ir skausmingą uždegimą su limfagyslių pakenkimu, bet nukentėjusiojo būklė nebūna grėsminga gyvybei: ligoninėje kelias dienas ar savaitę simptomiškai gydomas pacientas pasveiksta.
 
„Tačiau kai kurių žmonių organizmas į gyvatės įkandimą reaguoja audringai: krinta kraujospūdis, būklė tampa nestabili, žmogus gali greitai prarasti sąmonę. Pasitaiko tikrai gyvybei grėsmingų būklių. Tuomet reikalingi priešnuodžiai, kurie turi būti suleidžiami per šešias valandas“, - sakė L. Gruzdytė.
 
Specialistės teigimu, tikrai ne visos ambulatorijos ir net ligoninės turi priešnuodžių nuo gyvatės įkandimo: priešnuodžiai prieš angies įkandimą nėra įtraukti į būtinųjų priešnuodžių sąrašą. Jie naudojami pakankamai retai ir prireikus ligoniai skubiai gabenami į tas įstaigas, kuriose minėto priešnuodžio yra.
 
„Tai brangus priešnuodis, jo galiojimas trumpas, prireikia gana retai, todėl galima ant abiejų rankų pirštų suskaičiuoti, kiek gydymo įstaigų jį turi“, - sakė specialistė, pabrėždama, jog tai nėra didelė problema, nes įstaigos gerai koordinuoja darbą, o bereikalingai suleistas priešnuodis gali pridaryti daugiau žalos negu naudos.
 
Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės biuro duomenimis, mirčių nuo angies įkandimo nėra buvę per daugiau nei dešimt pastarųjų metų.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Sveikatos naujienos

Nerimas dėl retos ligos proveržių: perspėja dėl sūdytos žuvies (36)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Europoje vyksta botulizmo protrūkio tyrimas. Informacija išplatinta Europos Komisijos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF). Lietuvoje, įvertinus galimą riziką, taip pat inicijuotas skubus tyrimas, žuvininkystės gamybos įmonėse atrenkami mėginiai E tipo botulino toksinui nustatyti.

Verslas iš po prekystalio: neaiškių preparatų nusipirko per 7 minutes (138)

7 minutės. Tiek truko išsiaiškinti, kur sostinės Halės turgavietėje pardavinėjami nelegalios prekės ir jų nusipirkti.

Ligoninių priimamuosius užplūdo pėstieji: situacija beveik ekstremali (153)

Naktį prasidėjus lijundrai kelių ir šaligatvių dangos tapo slidžios. Vilniuje ir Kaune anksti ryte dėl apledijusių laidų dviem valandoms buvo sutrikęs troleibusų eismas.

Jei šiandien paslydote, jūs ne vieni: pasakoja apie itin skausmingas traumas (54)

Šaligatviams pasidengus ledu gydytojai kaskart pastebi smarkiai išaugusį pacientų, patyrusių traumas paslydus, skaičių. Tokios nelaimės kaip raiščių ar raumenų patempimai, įvairių kaulų lūžiai ir smegenų sutrenkimai sudaro daugiau nei pusę visų patiriamų traumų žiemą.

Gydytojas paaiškino, ką išduoda potraukis tam tikram maistui (19)

Ar kada susimąstėte, kodėl jūs užsinorite šokolado vidury nakties ar visą dieną jus traukia prie sūraus maisto? Ar kada pasijutote visiškai bejėgiai prieš savo potraukį vienam ar kitam maistui?