„Šie simptomai tęsėsi kelis mėnesius, bet jie man nekėlė jokių įtarimų: viskas buvo taip pat, kaip ir ankstesniais metais, kai prasidėdavo šienligė“, - sakė 53 metų Karen iš Dorseto grafystės Stadlando miesto. Tačiau pačiai Karen nežinant, jai jau reiškėsi ankstyvieji plaučių vėžio ženklai, rašo dailymail.co.uk.
Nors Didžiojoje Britanijoje plaučių vėžys pagal sergamumą užima antrąją vietą, daugybė žmonių neatpažįsta jo simptomų, todėl liga diagnozuojama per vėlai, sako onkologė Rohit Lal iš Nacionalinės sveikatos tarnybos Gajaus ir Šv. Tomo fondo.
Rezultatas: vos 9 proc. pacientų po plaučių vėžio diagnozės išgyvena penkerius ar daugiau metų. Didžiojoje Britanijoje tai daugiausia gyvybių nusinešanti vėžio rūšis tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų.
R. Lal pripažįsta, kad ši liga sunkiai pastebima. Ankstyvieji simptomai gali būti neišskirtini arba priskirti kitai ligai, todėl daugybė žmonių juos nurašo alergijai, peršalimui ar gripui.
Tačiau plaučių vėžį nuo peršalimo ar šienligės galima atskirti pagal simptomų trukmę, pažymi medikė.
„Šienligė sukelia priepuolius, jos aktyvumas kiekvieną dieną gali skirtis ir paprastai atslūgsta, pavartojus antihistamininių vaistų. Tačiau plaučių vėžio simptomai per pora savaičių neišnyksta ir progresuoja blogyn“, - aiškino ji.
Dažniausi plaučių vėžio simptomai yra kosulys, trunkantis tris savaites ir ilgiau, apetito stoka, svorio kritimas, nuovargis, dusinimas ir skausmas krūtinėje. Tačiau žmonės pernelyg dažnai nenori varginti gydytojų tokiais nusiskundimais, sako Nacionalinės sveikatos tarnybos direktorius vėžio gydymo paslaugoms Seanas Duffy, pridurdamas, kad tai tik didina mirtingumą nuo šios vėžio formos.
Tačiau plaučių vėžys turi ir kitų, mažiau žinomų simptomų, į kuriuos žmonės dažnai neatkreipia dėmesio, sako R. Lal. Vienas iš jų yra suapvalėję rankų pirštų galai, tapę panašūs į kuoką. Toks simptomas pasireiškia vienam iš dešimties sergančiųjų plaučių vėžiu.
Niekas tiksliai nežino, kodėl, bet tokie pirštai pasidaro žmonėms, kurių organizmas gauna nepakankamai deguonies. Dažnai tokius žmones kamuoja įgimtos širdies ligos, bet dar dažniau tai būna problemų su plaučiais ženklas.
Pirštų galai tokiais atvejais atrodo tarsi ištinę ir šiek tiek pamėlynavę. Savo išvaizda jie primena degtukus apvaliomis galvutėmis, pažymi R. Lal.
„Kai kuriems pacientams plaučių vėžys būna diagnozuojamas tik tuomet, kai gydytojas atkreipia dėmesį į jų pirštus ir nusiunčia pasidaryti rentgeno. Tačiau ne visi gydytojai žino apie šį simptomą“, - sakė ji.
Karen pirštų galai suapvalėjo maždaug po penkių mėnesių, kai ji pirmą kartą pajuto „šienligės“ simptomus. Tačiau moteris suapvalėjusių pirštų galų būtų taip ir nepastebėjusi, jei ne chiropraktikas, pas kurį ji lankėsi dėl nugaros skausmų. Jam tokia pirštų forma sukėlė įtarimų ir jis patarė savo klientei kreiptis į gydytoją.
Ji jau lankėsi pas šeimos gydytoją, nes nuolat jusdavo nuovargį. Jai buvo diagnozuota mažakraujystė ir išrašyta geležies preparatų. Tačiau jie nuovargio nepašalino.
Tačiau išvydęs jos pirštus, gydytojas nusiuntė ją pasidaryti plaučių rentgenogramos - jis žinojo, kad tai gali būti susiję su plaučių problemomis.
Karen nustėro, kai rentgenograma parodė, kad jos dešiniajame plautyje išsikerojo vėžys. Tolesni tyrimai patvirtino onkologinę ligą.
Auglys buvo pašalintas ir, laimei, vėžys nebeplito. Karen buvo skirtas tumpas chemoterapijos kursas ir po penkerių metų gydytojai paskelbė, kad vėžio ląstelių jos organizme nebeliko. Karen pasisekė, bet R. Lal tvirtina, kad kitų pacientų atveju plaučių vėžio simptomai dažnai lieka nepastebėti.
Be suapvalėjusių pirštų galų, kitiems netikėtiems plaučių vėžio ženklams galima priskirti skausmą petyje ir rankos sustingimą. Tokie simptomai vargina maždaug 10 proc. ligonių, kai auglys išauga ant plaučių viršaus. Augantis vėžys pradeda spausti nervą, einantį per petį.
„Žmonės kreipiasi į gydytoją dėl skausmo petyje, rankoje ar rieše, kai jie bando imtis priemonių, bet skausmas per pora savaičių nepraeina. Gydytojas nusiunčia juos persišviesti krūtinės ir kažką pamato ant plaučių viršaus“, - pasakojo R. Lal.
Tačiau ji pažymi, kad tokius skausmus, vis dėlto, dažniau sukelia artritas ar pertempti raumenys.
R. Lal pataria atkreipti dėmesį ir į krūtinės infekcijas, kurių neišgydo antibiotikų kursas. Daug gydytojų pirmiausia skiria tris ar keturis antibiotikų kursus ir tik po to nusiunčia pacientą pasidaryti krūtinės rentgenogramos.
„Kartais gydytojai nesiunčia paciento persišviesti krūtinės, jeigu jis, nors ir kosėdamas krauju, yra jaunas ir atrodo sveikas. Tokie tyrimai nėra brangūs“.
„Kartais taip nutinka dėl žinių stokos. Simptomai dažnai palaikomi šienlige, krūtinės infekcijomis ar bronchitu, ir tik po to pagalvojama apie plaučių vėžį“, - pažymi ji.
Nerūkantys žmonės neturėtų galvoti, kad jiems plaučių vėžys negresia, priduria R. Lal. Nors rūkymas yra didžiausias rizikos faktorius (Karen rūkė 26 metus), vienas plaučių vėžio atvejis iš penkių diagnozuojamas nerūkantiems žmonėms.
Nerūkantys asmenys plaučių vėžiu gali susirgti dėl aplinkos faktorių – aplinkinių asmenų rūkymo, oro užterštumo ir kontaktų su asbestu.
Rūkaliams, metusiems šį žalingą įprotį, plaučių vėžio rizika po penkerių – dešimties metų žymiai sumažėja, nors visuomet lieka didesnė nei niekada nerūkusiems žmonėms.
