Laukiama Seimo narių sprendimo apskritai dėl abortų draudimo

Sveikatos apsaugos ministrei Rimantei Šalaševičiūtei Seime teko ne tik atremti kaltinimus dėl planų Lietuvoje įteisinti medikamentinį abortą. Konservatyviai nusiteikę parlamentarai apskritai piktinosi moterų nenoru išsaugoti užsimezgusią gyvybę, liberalesni aiškinosi, kodėl mušama tik į vienus vartus ir kalbama tik apie moteris, pamirštant vyrus.

„Viagra ir medikamentinis nėštumas atsirado panašiu metu, bet dėl Viagros poveikio vyrų sveikatai niekas nekreipė dėmesio. Siūlau ministrei kuo greičiau įteisinti modernesnį nėštumo nutraukimo modelį“, - teigė Seimo narė Birutė Vėsaitė.

Pasak R. Šalaševičiūtės, medikamentinio aborto įteisinimo Lietuvoje projektas – tai po įstatyminis aktas, kuris gali būti priimtas ir pasirašytas tuomet, kai Seima bus baigtas svarstyti Gyvybės apsaugos prenatalinėje fazėje įstatymo projektas ir Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas.

„Dar kartą kartoju – įsakymo šiandien ar už savaitės, ar už mėnesio pasirašyti neplanuoju, mūsų tikslas buvo supažindinti su projektu visuomenę, ką mes sėkmingai padarėme, mūsų interneto svetainėje yra klausimai ir atsakymai, liečiantys minėtą projektą. Prašome visus prisijungti ir reikšti savo nuomonę“, - sakė ministrė.

Pranešėja atmetė Seimo narių abejones, kad vienas iš vaistų, skirtų cheminiam abortui, į Lietuvą pateko ir buvo registruotas nelegaliai. Jos teigimu, klaidingai suprantama tvarka, pagal kurią į Lietuvą patenka vaistai iš Europos Sąjungos (ES).

„Šiam vaistiniam preparatai rinkodaros teisė Lietuvos respublikoje buvo suteikta pagal pakartotinę savitarpio procedūrą, kuri taikoma tais atvejais, kai vaistinis preparatas jau yra registruotas bent vienoje ES ekonominės erdvės valstybėje. Šis preparatas jau buvo registruotas spetyniose ES valstybėse, referencinė šalis, kurioje preparatas praėjo visą patikrą, buvo parengti protokolai, instrukcijos, pakuotės žymėjimai, yra Švedija.

Pareiškėja Švedija 2013 m. Lietuvai ir dar dešimčiai valstybių pateikė paraišką įregistruoti vaistą pas save. Buvo parengti visi reikiami dokumentai ir Lietuvos vaistų kontrolės tarnyba, gavusi tokią paraišką, turi teisę tokiu atveju vertinti tik pateiktus farmacininių, klinikinių ir ikiklinikinių tyrimų rezultatus, atliktus referencinėje valstybėje, dokumentus. Lietuva, gavusi tokią bylą, per 90 dienų turi informuoti referencinę apie savo priimtą sprendimą. Atsisakyti nepriimti vaisto Lietuva galėjo tik tokiu atveju, jeigu būtų įrodytas rimtas pavojus apskritai visuomenės sveikatai. Tokiu būdu vaistas ir atsirado Lietuvoje. Jam pritarė ir visos kitos valstybės. Tačiau Lietuvoje nėra įregistruotas antras vaistas, būtinas medikamentiniam nėštumui. Jis gali būti skiriamas ir tiekiamas Lietuvoje vadovaujantis vardinių vaistinių preparatų įsigijimo taisyklėmis“, - aiškino ministrė.

Abortui reikia dviejų vaistų, bet registruotas tik vienas

R. Šalaševičiūtė patikino, kad šiuo metu antro preparato Lietuvos rinkoje tikrai nėra, tiekėjai jo nėra tiekę vaistinėms, tai receptinis vaistas, be gydytojo jo gauti negalima, todėl priimti papildomų sprendimų dėl jo ribojimo nėra būtinybės.

„Teko diskutuoti su kolegomis, kurie teigė, kad su pirmu reikėjo iš karto registruoti ir antrą medikamentiniam nėštumo nutraukimui skirtą preparatą, tačiau jeigu imčiausi tokių veiksmų, nesant teisinio medikamentinio nėštumo nutraukimo reguliavimo, būčiau apkaltinta, kad jį skatinu. Todėl antro preparato niekas neketina registruoti, tačiau jo legalus atėjimo kelias į Lietuvą yra“, - teigė pranešėja.

Pasak jos, medikamentinio nėštumo nutraukimo schemos yra patvirtintos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Atsakydama Seimo narių keliamą klausimą, kad reikėjo įvertinti chirurginio ir medikamentinio aborto saugumą, t. y. atlikti jų lyginamąją analizę, įvertinti medikamentinio aborto naudos ir rizikos santykį, lyginant su chirurginiu abortu, ministrė priminė, kad Lietuva, būdama ES nare, turinti tam tikrą vietinę reglamentuotą tvarką, tokių klininkinių tyrimų savo valstyb ėje atlikti negalėjo, pirmiausiai todėl, kad pas mus nėra įteisintas medikamanetinis abortas, taigi nėra jokios statistikos.

„Be to, 2012 m. Europos komisija (EK) patvirtino, kad medikamentų vartojimo pagal patvirtintas indikacijas naudos ir rizikos santykis yra teigiamas. Europos vaistų agentūra šį siūlymą priėmė ir rekomendavo pripažinti Švedijoje suteiktą vaistų rinkodaros teisę kitose ES valstybėse“, - sakė R. Šalaševičiūtė.

Medikamentinio aborto sėkmės statistika

Pasak jos, buvo nustatyta, kad kuo trumpesnis nėštumo laikas, tuo medikamanetinis nėštumo nutraukimas efektyvesnis. Tiesa, šis efektyvumas bet kuriuo atveju yra mažesnis lyginant su chirurginiu abortu, o su kiekviena nėštumo diena didėja procentas, kai medikamentinis būdas nepavyksta. Beje, pastebėta, kad tose šalyse, kuriose daugiau nepavykusio chirurginio nėštumo nutraukimo atvejų, ten yra ir daugiau nepavykusio medikamentinio nėštumo nutraukimo atvejų. Pagal sudarytą schemą bendras pavykusių medikamentinių abortų skaičius – 97 proc., o 2012 m., remiantis PSO pateiktais duomenimis, cheminio aborto veiksmingumas iki 63 nėštumo dienos nustatytas 98 proc.

Antrojo vaisto informaciniame lapelyje nurodyta sąlyga dėl nesėkmingo vaisiaus pasišalinimo pavojaus, kuris yra reikšmingas, pasak pranešėjos, buvo klaidinga. „Buvo įsivėlusi klaida. Mūsų tarnybos darbuotojai, lygindami referencinės šalies vertinimą ir vertimus, dabar klaidą ištaisė. Kita vertus, ši klaida neturėjo įtakos nei pacientams, nei medikams, nes jis neparduodamas. Taip pat santraukoje nurodoma, kad gydymas gali būti nesėkmingas 7,6 proc. atvejo. Šiuo atveju kalbama apie apskritai apie nesėkmingo gydymo atvejus, nekalbama apie atvejų, kai pavartojus medikamentą nepavyko nutraukti nėštumą, skaičių“, - sakė ji.

Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos vadovė patikino, kad kol nebus pasirašytas įsakymas dėl medikamentinio nėštumo nutraukimo įteisinimo, tol šis antrasis vaistas Lietuvoje neatsiras.

Parlamentarui Rimantui Jonui Dagiui pasipiktinus, kad kalbama tik apie minėtų vaistų naudą, bet pamirštama, kad tai gyvybės nutraukimas cheminiu būdu. Esą ar ministrė matanti skirtumą tarp cheminio ir chirurginio žudymo? „Jūsų keliamas klausimas susijęs su gyvybės apsauga nuo prasidėjimo momento, bet Seimas nėra išanalizavęs situacijos ir nepriėmęs įstatymų dėl abortų uždraudimo. Aš ypatingo skirtumo tarp šių nėštumo nutraukimo būdų nematau, ypač labai ankstyvoje stadijoje. Tinkamai atliktas vienas ar kitas nutraukimas, jei yra toks moters apsisprendimas, yra tolygus. Cheminis abortas moteriai galbūt lengvesnis, o chirurginis gali sukelti daugiau pasekmių, moteris po to gali negalėti pastoti“,- svarstė R. Šalaševičiūtė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (317)