Nauji gyvybės saugojimo akibrokštai
DELFI TV konferencijoje apsilankiusi A. Širinskienė nesiryžo vertinti, ar tikrai nebus spėta grįžti prie Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų dar šią sesiją, kuri baigiasi 22 d.
„Dabar yra tokia stadija, kad konservatorių, socialdemokratų ir liberalų parašais yra paprašyta padaryti ekspertinį vertinimą bei paskelbtas konkursas ekspertų paslaugoms įgyti. Kai gausime ekspertų vertinimus ir galėsime vertinti, spėjame ar ne. Sesija juk baigiasi 22 d.
Manau, kad visi 57 Seimo nariai, kurie pasirašė pirminį įstatymo paketą, turėto tokį patį siekį – įstatymą reikia keisti iki jo įsigaliojimo. Jei tai nepavyksta iki įsigaliojimo, jis bus pakeistas po įsigaliojimo. Veikiausiai tai tik 2-3 mėnesių skirtumas“, - sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė.
Paklausta, kaip vertina LVŽS vadovo nuomonės pokyčius dėl embrionų šaldymo, A. Širinskienė užsiminė apie informacijos trūkumą.
„Aš laikausi tos pačios nuomonės kaip p. Ramūnas Karbauskis. Ką parodė ta aštri diskusija, visuomenę pasiekė gana vienašališka informacija. Man asmeniškai buvo labai keista, tikrinau savo pašto dėžutę, tačiau gydytojai, kurie palankiai vertino embrionų šaldymą, per visą laiką man neparašė man nė vieno laiško. Tuo metu iš kitaip manančių gavau daug laiškų.
Kai visuomenėje nėra informacijos ir kyla ne visai pagrįsta panika, yra teisinga ir tikslinga įsiklausyti į visuomenės nerimą ir kuriam laikui leisti abu būdus. Tą ir atspindi R. Karbauskio pataisa“, - sakė ji.
Gyvybės saugojimas atgims naujomis pataisomis.
„Mes taip pat pasakome, kad neleisime embrionų naikinti, saugodami jų gyvybę. Manau, kad rytoj bus padarytas dar vienas žingsnis – pasakysime, kad šaldyti embrionai greičiausiai turėtų atitekti kitoms šeimoms kaip donuoti embrionai. Tai būtų teisinga embrionų ir nevaisingų šeimų, neturinčių savo lytinių ląstelių ir negalinčių sukurti embrionų, atžvilgiu“, - įsitikinusi A. Širinskienė.
Parlamentarės teigimu, tokia sistema yra taikoma „praktiškai daug kur Europoje“. Ji taip pat neatsisako minčių toliau kalbėti apie kiaušialąsčių šaldymą, nors šią procedūrą sukritikavo absoliuti dauguma šalies medikų.
„Nemanyčiau, kad čia yra vertybių ir medicininė priešprieša. Aš matyčiau priešpriešą tarp medicininio ir medicinio vertinimų. Kiaušialąsčių šaldymas yra taip pat medicinos technologija, kuri taikoma pasaulyje. Tiek mano gauti laiškai, tiek mokslininkų nuorodos į mokslines publikacijas, tiek Maltos duomenys rodo, kad kiaušialąsčių šaldymas atskirais atvejais yra labai efektyvus ir gali būti efektyvesnis už embrionų šaldymą. Tai – mokslo diskusijos klausimas. Natūralu, kad moksle atsiranda naujos technologijos ir jos vertinamos prieštaringai. JAV jau prieš trejus metus pasakė, kad kiaušialąsčių šaldymas nėra eksperimentinis ir tai jau didelis žingsnis į įprastinę medicininę procedūrą.
Italijoje šis modelis taikytas 2004 m. Tuo metu kiaušialąsčių šaldymas vyko lėtuoju būdu, dėl ko kiaušialąstėse susiformuodavo kristalai ir jai atitirpstant, ji sunykdavo. Dabar šaldymas vykdomas greituoju vitrifikacijos būdu, kuris neturi tokių neigiamų pasekmių. Mano manymu, negalime 2004 m. Italijos situacijos lyginti su Lietuvos ir kitų Europos šalių situacija 2016-2017 m. Medicinoje ir 5 metai yra didelis laiko tarpas, po kurio, sakoma, pasensta ir publikacijos. Šiuo atveju lyginti yra sudėtinga“, - sakė Seimo narė.
Išspręsta amžino embrionų saugojimo problema
Parlamentarės teigimu, šaldymo diskusija dabar tėra teorinė, nes jau rastas „puikus kompromisinis variantas“.
„Mes tik uždrausime embrionų naikinimą, leisime jų donorystę ir padarysime kur kas liberaliau, nei buvo senasis įstatymas, kuris embrionų donorystę kategoriškai draudė. Dabar nepanaudoti embrionai galės būti atiduoti kitiems. Aišku, šeima turės pareikšti aiškų atsisakymą, greičiausiai – po tam tikro laikotarpio nuo embriono sukūrimo, kad jie turėtų laiko pagalvoti“, - sakė pašnekovė.
Embrionų donorystės baiminamasi dėl neviešų surogacijos sandorių. A. Širinskienės teigimu, dėl to nerimauti nereikėtų.
„Kadangi mes galvojame, kad turėtų būti įvestas laikotarpis poros pamąstymui ir jis turėtų būti skaičiuojamas metais, manau, tokiu atveju neteisėtiems sandoriams bus užkirstas bet koks kelias. Pora nebegalės kontroliuoti embrionų, kurie padėti lytinių ląstelių banke – negalės paimti jų ir duoti konkrečiam asmeniui. Pasirašius atsisakymą, viskas vyks kaip organų donorystės atveju“, - aiškino komiteto pirmininkė.
Pašnekovės teigimu, embrionų donorystė padės išspręsti ir amžino embrionų saugojimo problemą.
„Manau, kiekvienas žmogus, susidūręs su nevaisingumo problema, bus labai geranoriškai nusiteikęs embrioną atiduoti, užuot jį saugojęs neterminuotai“, - teigė ji.
Paklausta, kiek turėtų kainuoti šaldomų embrionų saugojimas, A. Širinskienė sakė nežinanti kainų, tačiau jos nebūsiančios didelės.
„Be to, kol pora šaldo embrionus, negali kurti naujų. Tad manytina, kad pora grįš prie šaldomų embrionų, o ne kurs naujus. Visi faktoriai lems, kad šaldomų embrionų nebus labai daug. Dabar turime mokėjimus šeimų, nusprendusių laikyti, tačiau logiška galvoti, kad jei šeima atsisakys embriono, atsakomybę turės prisiimti ta klinika ar tas bankas, kuris saugo. Tačiau įkainiai turėtų būti tikrai nedideli“, - tikino komiteto pirmininkė.
Mokys vaikus pasakyti „ne“
Kotroversiškai įvertintame daktaro darbe A. Širinskienė daug dėmesio skyrė kontracepcijai. Paklausta, ar po dešimtmečio jos nuomonė šiuo klausimu pasikeitė, parlamentarė atsakė politkorektiškai.
„Mano nuomonė tokia, kaip ir preparato charakteristikos santrauka. Kontraceptinės priemonės turi pakankamai daug įspėjimų dėl sveikatos. Pavyzdžiui, jaunoms moterims perspėjama dėl trombozės, kuri gali pasibaigti fatališkai, sąsaja su rūkymu – dar papildomas rizikos faktorius, ypač, kai daug mūsų moterų rūko“, - sakė ji.
Parlamentarės teigimu, ją daug labiau neramina kontracepcijos pristatymas lytinio ugdymo procese.
„Vienas dalykas, kai sprendimus priima suaugęs asmuo, kitas – kai sprendimai pristatomi vaikui. Tikrai pritariu tai Švietimo ir mokslo ministerijos nuostatai, kuri jau yra įtvirtinta programoje, kad mokyklose neturėtų būti vykdoma kontraceptinių priemonių rinkodara. Vaikas turi gauti informaciją, vyresniųjų klasių mokiniai gauna tokią informaciją, tai yra jų teisė žinoti. Tačiau reklama ar kažkokių konkrečių priemonių piršimas jam yra apribotas“, - teigė moteris.
A. Širinskienės manymu, jaunuolis geba mąstyti logiškai ir pasirinkti tarp daugelio dalykų bei pabrėžė, kad reikia kalbėti apie jaunų žmonių įgūdžių formavimą, mokant jaunuolį atsisakyti rizikingo elgesio.
„Arba pasakyti „ne“, kai jis patiria bendaamžių spaudimą. Tenka pripažinti, yra ir pasaulinių tyrimų, kad jauni žmonės gana dažnai narkotines medžiagas, lytinius santykius ar kitą rizikingą elgesį renkasi spaudžiami bendraamžių. Tad jų gebėjimas pasakyti „ne“, pavyzdžiui, narkotikams, arba „ne“ kažkokiems santykiams, į kuriuos jie yra stumiami, „ne“ pasakymo ugdymas yra svarbus“, - įsitikinusi ji.
Nežinia, kaip Lenkija reaguos į Lietuvos akzicų didinimą
Vos atėję į valdžią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai garsiai pasiryžo kovoti su alkoholio, narkotikų vartojimu, rūkymu. Viena priemonių – akcizo kėlimas tiek tabakui, tiek alkoholiui. Kitos priemonės bus kompleksinės.
„Alkoholio akcizai bus keliami alkoholio vienetui. Kai brangs silpnieji, atitinkamai brangs ir stiprieji alkoholiniai gėrimai, priklausomai nuo laipsnių. Dėl alkoholio visuomet buvo daug nuogąstavimų. Kai ribojome alkoholio reklamą praėjusioje kadencijoje, buvo sakoma, kad žlugs Lietuvos krepšinis. Vėliau prasidėjo nuogąstavimai, kad bankrutuos visos degalinės, įvedus apribojimus prekiauti alkoholiu. Nežinau nė vienos, kuri bankrutavo. Kartais nuogąstavimai yra nepragrįsti“, - įsitikinusi A. Širinskienė.
Be šių priemonių parlamentarė priminė ir alkoholio įsigijimo amžiaus keitimą.
„Alkoholis turėtų būti parduodamas asmenims nuo 20 metų. Dabar vyresniųjų klasių moksleiviai galėjo gerti legaliai. Kompleksinis požiūris bus nukreiptas ir į pardavimo vietas, užtikrinant, kad jauniems žmonėms, nepasiekiant įstatymo nustatyto amžiaus, alkoholis būtų neprieinamas“, - pabrėžė moteris.
Atsakydama į skaitytojo pastabą, kad dabar lietuviai alkoholio pirkti važiuos į kaimyninę Lenkiją, parlamentarė tikino negalinti su tuo sutikti.
„Mes tikrai negalime vienareikšmiškai sakyti, kad visa Lietuva važiuos į Lenkiją. Kita vertus, labai svarstytina, ar Lenkija, matydama kylančius Lietuvos akcizus nenorės pildyti savo biuždeto ir akcizų nepakels taip pat“, - dėstė ji.
Lietuva neimportuoja pigesnių vaistų
A. Širinskienė konferencijoje taip pat pabrėžė, kad dar viena didelė Lietuvos problema – vaistų kainų kontrolė.
„Vaistai yra daug brangesni nei aplinkinėse valstybėse. Tam yra daug priežasčių. Pradedant susitarimais, kurių mes nematome, ir baigiant tuo, kad valstybės derybinės galios, mažinant kainas, niekada nebuvo labai didelės ir šių galių panaudojimas nebuvo užtikrinamas. Galima viešinti protokolus tų grupių, kurios priima sprendimus dėl vaistų kompensavimo, taip užtikrinant atvirumą visuomenei“, - vardijo pašnekovė.
Permainų turėtų sulaukti ir vaistų importas.
„Lygiagretus vaistų importas yra labai žemas. Jis leidžia įsivežti iš kitų valstybių pigesnius vaistus ir juos perparduoti. Skandinavijoje, kur vaistų kainos taip pat aukštos, lygiagretaus importo riba siekia 15-20 proc., o Lietuvoje – vos 2 proc. Manytina, kad tam tikros įstatymų nuostatos varžo lygiagretų importą, nes yra griežtesnės nei aplinkinėse valstybėse. Dėl kažkokių priežasčių ūkio subjektai nėra suinteresuoti tuo užsiimti. Turime labai mažai įmonių, kurios tuo domėtųsi. Reikia galvoti apie priemones, kurios tai skatintų, būtų tikslinga“, - teigė parlamentarė.
A. Širinskienė taip pat pastebėjo, kad reikėtų peržiūrėti kompensuojamų vaistų kainyną.
„Yra kompensuojami seni, mažiau efektyvūs vaistai už naujus, patentinius vaistus. Sąrašą reikėtų peržiūrėti, galbūt atsikratant kai kurių vaistų, dėl kurių efektyvumo mes abejojame. Kainynas tikrai seniai buvo filtruotas, nepaisant to, kad kasmet jis reguliariai peržiūrimas. Gal ir tai padėtų sutaupyti“, - vylėsi moteris.
Visą pokalbį, kuriame parlamentarė kalba ir apie medikų atlyginimus, šeimos gydytojų darbą ir rūkymo suvaržymus – žiūrėkite vaizdo įraše:
