Pasak Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytojos Giedrė Jonušienės, masturbacija, kaip reiškinys, pakliuvo į nemalonią situaciją, kai 18-to a. mokslininkai savo veikaluose išdėstė savo subjektyvią nuomonę apie tai, taip padarydami žalos keliems šimtmečiams į priekį. Vėliau šia destruktyvia idėja pasinaudojo verslininkai, pradėję rekomenduoti kukurūzų dribsnius kaip gydomąją ir profilaktinę priemonę nuo masturbacijos. Šiandien šis seksualinis elgesys vėl reabilituotas.
Mokslininkai: masturbaciją neigiantys vyrai tiesiog meluoja
„Visais laikais masturbacijos reiškinys sulaukia labai daug diskusijų. 1994 m. vyriausias JAV gydytojas buvo atleistas iš pareigų už tai, kad jis žurnalistams pareiškė, kad masturbacija yra normalus fiziologinis procesas, apie kurį reikia kalbėti jau mokyklose. Tačiau jau po dvejų metų JAV atsirado programos, susijusios su lytiniu švietimu, kuris apėmė ir masturbaciją. Teoriškai masturbacija apibrėžiama kaip lytinis elgesys, pasireiškiantis ritmiška lytinių organų stimuliacija, siekiant malonių seksualinių potyrių.
Pirmieji masturbacijos paveikslėliai stebimi dar olų raižiniuose, tačiau nuo XVIII amžiaus ji griežtai siejama su neigiama veikla. Vėliau mokslininkai daugiau dėmesio skyrė berniukų masturbacijai, analizavo neigiamą jos įtaką, tvirtino, kad ji asmenybes veikia visgi destruktyviai. Tačiau jau ir tuo metu buvo teigiama, kad masturbuojasi kas antras berniukas. Moterų seksologijai iš pradžių buvo skiriama mažai dėmesio, nes manyta, kad jų aistra maža, jos turi būti atsakingos už seksualinį susilaikymą. Psichoanalitikas Zigmundas Freudas masturbaciją analizavo kaip brendimo reiškinį. Pasak jo, moterys, kurios dirgina varputę, yra mažiau subrendusios nei tos, kurios pereina prie makšties stimuliacijos“, - Lietuvos akušerių ginekologų draugijos surengtoje medikų konferencijoje teigė seksualinės medicinos gydytoja.
Pasak jos, daugiau dėmesio moterims pradėta skirti plintant lytinėms ligoms ir atsiradus poreikiui šviesti visuomenę. Tuomet ir buvo pripažinta, kad moterys taip pat turi lytinį potraukį. Po Pirmojo pasaulinio karo, kai susilpnėjo vyrų dominavimas visuomenėje ir atsirado naujas moters įvaizdis, buvo apklausta apie 2 tūkst. moterų iš viduriniosios klasės, tiek gyvenančių santuokoje, tiek vienišų. Tyrimas parodė, kad net 60 proc. jų masturbuojasi. Ir tai neturi jokios neigiamos įtakos jų šeimyniniam gyvenimui ir tolimesniems santykiams.
Apie 20-to amžiaus vidurį atlikti analogiški vyrų tyrimai parodė, kad apie 90 proc. vyrų masturbuojasi, o tie, kurie sako „ne“, mokslininkų nuomone, tiesiog meluoja.
Masturbacija vaikystėje – normalios raidos požymis
Pasak G. Jonušienės, jau 6-9 mėnesių kūdikiai (mergaitės – 10-11 mėnesių) atsitiktinai atranda savo genitalijas, jomis susidomi, liečia, trina, asocijuoja su maloniais pojūčiais. Berniukai tai gali daryti iki 16 mėnesių nepertraukiamai, mergaitės tai daro su pauzėmis.
Augant šie veiksmai darosi labiau tikslingi. Mergaitės masturbacijai naudoja mažiau tiesioginių būdų (tokių, kaip spaudimas, trynimas), berniukai tai daro tiesiogiai. Tiek berniukai, tiek mergaitės naudoja įvairius daiktus – žaislus, lėlės. Tai nesąmoningas, vaikui nesuvokiamas kaip gėdingas veiksmas. Masturbacija turi savęs raminimo prasmę, todėl labai energingiems vaikams tai iš tiesų gali būti savęs nuraminimo išraiška.
„Kai vaikas, liesdamas save, atranda malonius pojūčius, susiformuoja dvejopas tėvų elgesys. Viename poliuje yra tėvai, kurie labai ramiai reaguoja į šį reiškinį, ir, kai vaikui vystosi kalba, jie tiesiog gali pasakyti: „Liesti save tikrai malonu, tačiau tai daryk savo kambaryje“. Kitame poliuje atsiranda tėvai, kurie draudžia ir koreguoja. Kai vaikai pradeda kalbėti, jie išgirsta tokius direktyvius pareiškimus: „Neliesk ten, žemai, savęs“. Šis draudimas koreguoja vaiko gebėjimą ateityje, jau gyvenant poroje, patirti malonumą iš seksualinių potyrių.
Įdomu, kad vaikui augant, kai vystosi jo kalba, kiekviena kūno dalis įgauna savo pavadinimą, išskyrus lytinius organus. Šioje srityje prasideda prasivardžiavimas - „tai, kas žemiau“, „ten“ ir t. t. Tėvai vengia įvadinti lytinius organus. Tačiau vaikai natūralesni už mus. Pavyzdžiui, jie turi žaidimą gydytojais – tu parodyk savo, o aš parodysiu savo. Šioje situacijoje vėlgi formuojasi dvejopa tėvų reakcija. Vieni tėvai leidžia tai daryti, akylai stebėdami, ar nėra prievartos iš vyresnių brolių, kurie gali pasinaudoti. Kitų tėvų reakcijos pasireiškia netgi pykčio protrūkiais“, - aiškino pranešėja.
Nuo 3 metų vaikas pradeda jausti tėvų nepritarimą ir ši veikla arba nutrūksta, be abejo, su neigiamu įvaizdžiu apie savęs lietimą ir malonumą, arba slepiama. Visgi mokslininkai teigia, kad masturbacija – natūralus vaiko seksualinis elgesys ir sveikos lytinės raidos požymis.
„Beje, jau nuo 2 metų galima stebėti skirtingus vaiko elgesio modelius. Mergaitės yra labiau empatiškos, siekia kontakto atstatymo, todėl jos dažniau nei berniukai tyrinėja socialinius vaidmenis, orientuotus į šeimyninį gyvenimą ir lyčių elgseną. Jos demonstruoja švelnumą, netgi flirtuoja. Berniukai, tyrinėdami save, renka informaciją, jiems būdingas ekshibicionistinis savęs lietimas, atsiranda domėjimasis nuogu kūnu. Yra toks mitas, kad ankstyvą masturbaciją provokuoja patirta lytinė prievarta, tačiau jis paneigtas. Taip pat nustatyta, kad ankstyva masturbacija neformuoja žalingo tolimesnio seksualinio elgesio“, - teigė medikė.
Pasak tyrimų, nuo 10 metų vaikams jau formuojasi erotinės fantazijos. Jose galima atrasti lytinės elgsenos prioritetus, orientaciją, formuojasi seksualinis elgesys – ką aš noriu daryti, ir ką noriu, kad darytų su manimi. Šiame amžiuje lytinių organų stebėjimas su bendraamžiais liaunasi. Jie tai daro vieni. Beje, berniukai šiuo atžvilgiu yra aktyvesni nei mergaitės. 13 metų berniukai vienumoje masturbuojasi dvigubai dažniau nei mergaitės. Apklausos taip pat rodo, kad pirmą orgazmą dar iki lytinių santykių patiria apie 12 proc. mergaičių ir apie 14 proc. berniukų. Tai įvyksta masturbacijos metu.
„Apibendrinant berniukai visgi dažniau masturbuojasi – 2-3 kartus per savaitę ar netgi daugiau, mergaitės tai daro rečiau. Paauglystėje masturbacija turi savo paskirtį. Per šį reiškinį žmogus suvokia naujus potyrius, susijusius su genitalijomis, išmoksta pažinti savo pojūčius, juos kontroliuoti. Būdama poroje, tokia moteris jau pažįsta savo poreikius. Jaunystėje savo kūno nepažinęs žmogus vėliau turi labai daug seksualinių problemų“, - sakė G. Jonušienė.
Kuo aktyvesnis moters lytinis gyvenimas, tuo dažniau ji masturbuojasi
Kaip masturbacija paplitusi tarp suaugusiųjų ir kokią funkciją ji atlieka? 2000 m. Jungtinėje Karalystėje buvo apklausta apie 5 tūkst. vyrų ir 7 tūkst. moterų. 95 proc. vyrų ir 70 proc. moterų prisipažino masturbavęsi. Paskutinio mėnesio laikotarpyje tai darė apie 70 proc. vyrų ir apie 40 proc. moterų. Į pastarąjį klausimą dažniau teigiamai atsakė 25-35 metų vyrai ir 35-45 metų moterys. Šie respondentai dažniau neturėjo šeimos ir vaikų, priklausė pirmai ir antrai socialinei klasei, t. y. turėjo profesiją, aukštąjį išsilavinimą. Buvo pastebėta, kad kuo aktyvesnį lytinį gyvenimą vyrai gyvena, tuo jie mažiau masturbuojasi. Priešingai yra moterims.
Portugalijoje apklausus apie 4 tūkst. moterų, kurios turėjo atsakyti, kada masturbavosi paskutinį kartą, visų amžiaus grupių respondentės dažniausiai minėjo masturbaciją per paskutinę savaitę, prieš 1-3 ir 4-6 mėnesius. Itin retą masturbaciją nurodė labai mažai moterų. Taip pat moterų buvo klausiama, kaip dažnai jos tai daro. Šiuo atveju buvo daugiau moterų, kurios masturbuojasi kartą per mėnesį ar rečiau.
„Kokias emocijas jos išgyveno? Jos jautėsi atsipalaidavusios ir labai gerai. Jaunesnės moterys dažniau jautė gėdą, tačiau su amžiumi šie nemalonūs jausmai mažėjo. Dažnesnę masturbaciją prognozuoja mažesnė priklausomybė religinei bendruomenei, seniai buvęs paskutiniai lytiniai santykiai, lengvas susijaudinimas, gausus fantazavimas ir trumpi buvę santykiai. O štai vyrai masturbacijos metu teigia atpalaiduojantys seksualinę įtampą, kiti motyvai bendri vyrams ir moterims – nėra partnerio arba norisi realizuoti fizinį malonumą. Kai kurie respondentai nurodo, kad nori sumažinti stresą, pagerinti miegą ir pan. Dažniausiai naudojami būdai – tiesioginė masturbacija, kitų išorinių lytinių organų stimuliacija, įvairių priemonių, dažniausiai vibratorių, naudojamas (iki 70 proc.). Taip pat naudojamos pagalvės, vandens srovė, kojų kryžiavimas, organų tryrinimas sėdint ant kokio nors paviršiaus, važiuojant dviračiu ir pan.“, - pasakojo G. Jonušienė.
Suomijoje buvo pastebėta dinamika, kad kiekviena nauja karta masturbuojasi daugiau nei prieš tai buvusi, dažnėja masturbacija vyresniame amžiuje, o nuo paauglystės prasidėję įpročiai kiekvienoje kartoje nesikeičia. Nustatyta, kad net ir 70-mečių grupėje masturbacija, nors nesiekia net 1 proc., egzistuoja.
Kada masturbacija vadinama patologija
Pasak medikės, apie patologinę masturbaciją kalbama tik tuomet, kai ši mintis tokia įkyri, kad įtampa neatslūgsta, kol žmogus nepasimasturbuoja. Tai susiję su hiperaktyvaus seksualinio potraukio sindromu, kuris sukelia žmogui stresą ir kasdienės veiklos sutrikimus. Šiuo atveju bet kokios rūšies susijaudinimas, įtampa, gali virsti seksualiniu susijaudinimu.
„Natūraliai įtampa turėtų mažinti seksualinį potraukį, tačiau tam tikrų psichikos sutrikimų atveju tai veikia priešingai. Be to, padidėjęs masturbacijų dažnis gali rodyti, ypač vyrams, didesnes androgenų koncentracijas. Patologinė masturbacija gali pasireikšti turintiems nerimo, nuotaikos sutrikimų, naudojantiems psichoaktyvias medžiagas“, - sakė pranešėja.
Medikės teigimu, visgi stigma, susijusi su masturbacijos reiškiniu, mažėja, masturbacijos pasireiškimas jaunėja, o jos dažnumo skirtumai tarp lyčių lyginasi.
„Masturbacija – vienas iš pagrindinių gydymų metodų esant bet kokios rūšies orgazmo sutrikimams. Tačiau seksologai labai neigiamai vertina plintantį reiškinį, kai masturbacija su vaizdiniu ar paveiksliuku (pavyzdžiui, sėdint prie interneto) pakeičia tikrus santykius. Kai formuojasi elgesys, paremtas vaizdinio ir kūno pojūčių priklausomybe, žmogus atitolsta nuo bendravimo intymių santykių metu bei nebemoka kurti emocinių ryšių. Jie gyvena ir „maloninasi“ tik su savimi. Jau diskutuojama apie tai, kad šis reiškinys turėtų būti priskiriamas prie internetinių priklausomybių. Jei tai daro pora turėjusi kuriam laikui išsiskirti pora ar vienišas žmogus, kuris tam tikru metu turi bendravimo problemų, nesusiranda partnerio, tačiau ši padėtis tikrai laikina, galbūt to dar negalima traktuoti kaip patologijos. Kai tai vyksta keletą metų, masturbacija tampa kaip įkyria mintimi, vystosi hiperseksualumas, kuris apibrėžiamas daugiau nei 8 kartus per savaitę patiriamais orgazmais, jau reikia susirūpinti“, - teigė seksualinės medicinos gydytoja.
