Jaunuolius karinei tarnybai atrenkantys kariškiai teigia, kad maždaug 7 iš 10 jaunuolių karinei tarnybai yra netinkami – dėl sveikatos problemų ar tiesiog dėl prastos fizinės būklės. Anot medikų, susiklosčiusios padėties priežasčių reikėtų ieškoti dar ankstyvoje vaikystėje. Mat šiandieniniai pirmokėliai jau turi bėdų, kurios anksčiau atsirasdavo tik paauglystėje.
© DELFI
Neatlaiko krūvio

Pasak Karo prievolės administravimo tarnybos atstovo Laimio Bratiko, per šių metų pusmetį buvo patikrinta 3205 jaunuolių sveikata. Iš jų tinkami tarnybai pasirodė tik 1135. 1406 jaunuoliai dėl sveikatos problemų nuo karo tarnybos buvo atleisti iš karto, o likę išsiųsti papildomam ištyrimui ar trumpalaikių ligų gydymui.

Didžiausią sveikatos problemų grupę sudaro psichikos sutrikimai bei psichologinės problemos, po jų seka įvairios chroniškos ir įgimtos terapinės ligos bei chirurginės priežastys (buvę kaulų lūžiai, iškrypęs stuburas, išvaržos ir pan.). Taip pat rimta problema – antsvoris.

„Įvertiname žmogaus galimybes. Kas iš to, jeigu jis vėliau subyrės?“ – teigė pašnekovas.

Psichologinė šauktinio pusiausvyra įvertinama per 2 val. testą bei pokalbį su specialistu. Bendram sveikatos patikrinimui jaunuolis sugaišta apie visą dieną. Anot L. Bratiko, karo medikai suinteresuoti žmogų ištirti nuodugniai. Šiaip ar taip juk žmonėms patikimas ginklas.

Ne paslaptis, kad dalis jaunuolių, norėdami išvengti kariuomenės, „susiveikia“ pažymą apie psichikos ligą. „Jau praėjo tie laikai, kai nebūdavo duomenų bazių, todėl dabar siūlytume taip nejuokauti. Kartą mes jau kėlėme šį klausimą, kodėl dėl psichikos ligos kariuomenei netinkamas žmogus kaip niekur nieko dirba apsaugos firmoje ir turi ginklą“, - teigė pašnekovas.

Anot L. Bratiko, pasitaiko ir priešingų atvejų, kai žmogus nori tarnauti kariuomenėje, bet dėl sveikatos jam netinkamas.

Problemų turi jau pirmokėliai

Medikai prastėjančią jaunimo sveikatą jau seka nuo mažų dienų. Šeimos medicinos centro pediatrė Laima Bulikaitė pastebi, kad dar ne taip seniai pirmokėlio pažymoje mokyklai ji paprastai įrašydavo žodį „sveikas“. „Dabar vis dažniau negaliu to padaryti“, - teigė medikė.

Vaikų problemos kasmet tos pačios – iškrypęs stuburas, plokščiapėdystė, akių ligos. Labai dažnai stuburo problemų turintis vaikas būna ir trumparegis.

Anot L. Bulikaitės, dėl minėtų sutrikimų bene kalčiausias pomėgis visą laisvalaikį praleisti prie kompiuterio.

„Vaikai išsikovoja sau kur kas daugiau laisvės nei turėtų, o tėvai nesugeba jiems atsispirti. Dėl to vaikų ligos jaunėja. Anksčiau jų akys tokios blogos tikrai nebuvo. Žinoma, šiandien be kompiuterio gyvenimo neįsivaizduosi, tačiau tai tragedija vaikams. Užuot lakstę kieme su draugais, vaikai „dingsta“ kompiuteryje“, - sakė medikė.

Anot pediatrės, vaikai per mažai būna gryname ore, todėl silpsta jų imunitetas. Jau rugsėjį, vos tik truputį atvėsta orai, prasideda peršalimo ligų pakilimas.

Tuo tarpu dėl judėjimo stokos bei netaisyklingos mitybos vis daugiau vaikų paauglystėje turi antsvorį ir jų kasmet daugėja. Taip pat tolygiai daugėja paauglių – ne tik mergaičių, bet ir berniukų, kurie įsitikinę, kad jų svoris yra per didelis, nors iš tiesų jis kuo normaliausias.

„Blogiausia, kad jei atsiranda problema, retas kuris ją išsprendžia. Tuos pačius įrašus pažymoje tenka rašyti kasmet. Ir kol nebus skiriama daugiau dėmesio fiziniam kūnui, ištvermės ugdymui, niekas nepasikeis. Tai tiek vaikų, tiek tėvų problema“, - įsitikinusi L. Bulikaitė.

Anot medikės, šiuo metu pastebima atvirkščia tendencija – vaikai vis dažniau siekia riboti fizinį krūvį. Jie sutinka vadintis ligoniais, kad tik galėtų lankyti parengiamąją grupę per kūno kultūros pamokas. Toks fizinio krūvio vengimas, anot medikės, prasideda jau nuo ankstyvos paauglystės.

Mažėja mažakraujystės, daugėja epilepsijos

Aplinkos sveikatos centro visuomenės sveikatos administratorė Diana Aleksejevaitė taip pat pastebi, kad daugėja vaikų, kuriems dėl įvairių įgimtų ir chroniškų ligų tenka lankyti parengiamąją kūno kultūros grupę. Riboti fizinį krūvį vis dažniau tenka nutukusiems vaikams, kurių organizmas nepajėgus su juo susidoroti.

„Kalbant apie prastėjančią moksleivių sveikatą, pirmiausiai turimos omeny mokyklinės patologijos – su ugdymo procesu susiję laikysenos ir regos sutrikimai, kurių ypač daugėja tarp vyresnio amžiaus moksleivių.

Iš ūmių susirgimų vaikams dažniausiai registruojamos kvėpavimo takų ligos. Jomis kasmet serga daugiau nei pusė visų vaikų. Virškinimo sistemos ir stomatologinės ligos kamuoja 19 proc., akių ligos – 15 proc., odos ligos – 11 proc. Šiek tiek mažėja sergamumas mažakraujyste, pneumonija, lėtiniu artritu, tačiau daugėja epilepsijos, astmos, alerginio rinito atvejų“, - vardijo pašnekovė.

Anot specialistės, augantis organizmas labai stipriai reaguoja į neigiamus aplinkos veiksnius. Prie jų priskiriama nesubalansuota mityba, mažas fizinis aktyvumas, traumos, smurtas.

„Daug laiko vaikai praleidžia mokyklos aplinkoje, kurioje taip pat apstu sveikatai pavojingų veiksnių: neoptimali oro temperatūra klasėje, nepakankama oro drėgmė, deguonies trūkumas, triukšmas, prastas apšvietimas, vienodai įtempta protinė veikla, kai dubliuojamos to paties dalyko pamokos, trumpos pertraukos“, - teigė pašnekovė.

Anot D. Aleksejevaitės, nuovargis – normalus fiziologinis reiškinys. Tačiau kai jis tampa chroniškas, silpsta vaikų imunitetas, prasideda vegetaciniai sutrikimai: sutrinka miegas, atsiranda baimė, galvos skausmai, vaikas tampa apatiškas.

„Norint taisyti padėtį, būtinas valstybės įsikišimas. Turėtų būti iškelti reikalavimai kitaip perskirstyti krūvį, peržiūrėti tvarkaraščius, kontrolinių, namų darbų apimtis, suteikti galimybę juos paruošti per laisvą pamoką“, - svarstė pašnekovė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Grėsmė šalia mūsų: Europoje slepiasi šimtai „Islamo valstybės“ apmokytų vaikų (35)

Europą sudrebino dar vienas teroro aktas: per dvi atakas, kai ketvirtadienį ir penktadienį...

VGT uždegė žalią šviesą: į kovą su „Islamo valstybe“ stos Lietuvos specialiosios pajėgos (411)

Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba aptarė ne tik krašto apsaugos sistemos...

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (128)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas trumpėja: treneriai padėkojo D. Gailiui (29)

Likus daugiau nei savaitei iki Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvos rinktinės treniruotėse...

Susiremontavote automobilį po avarijos? Dar nereiškia, kad galite juo važiuoti

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, nuo šių metų sausio mėnesio Lietuvoje įregistruota...

Nauja priežastis apsilankyti Palangoje: poilsiautojai įspūdingus vaizdus stebės nemokamai (5)

Palangoje rudenį atsiras nauja pramoga turistams – aukščiausiame kurorto pastate – Palangos...

Marselyje automobilis rėžėsi į stoteles, vienas žmogus žuvo atnaujinta 13.26 (39)

Vienas žmogus žuvo ir vienas buvo sužeistas po to, kai automobilis rėžėsi į dvi stoteles...

Vilniuje atsivėrė dar viena smegduobė (2)

Pirmadienį policijai pranešta apie Vilniuje gatvėje atsivėrusią smegduobę.

Nepripraskite prie druskos: koks kiekis dar nekenkia organizmui (10)

Drusk os perteklius žmogaus organizmui yra žalingas, tačiau visiškai eliminuoti jos iš mitybos...