Remiantis tarptautiniais bei vietiniais tyrimais, tiesą atskleidžia konkretūs statistiniai duomenys ir gydytojų įžvalgos, kurie didžiausius skubios kontracepcijos mitus palieka be pagrindo, rašoma pranešime spaudai.
1. Skubios kontracepcijos tabletė nesukelia aborto. Iš tiesų moteris pastoja ne iškart po lytinių santykių, o tam, kad spermatozoidas apvaisintų kiaušinėlį, gali prireikti net penkių ar septynių dienų. Pasak medicinos mokslų daktarės, gydytojos ginekologės Žanetos Kasilovskienės, kito ryto tabletė tiesiog slopina ovuliaciją ir padeda išvengti nėštumo dar prieš jam užsimezgant. Bet kuris gydytojas ar medicinos institucija patvirtins, kad skubi kontracepcija yra viena iš ekstrinių apsisaugojimo priemonių nuo nepageidaujamo nėštumo ir negali sukelti aborto.
2. Norint įsigyti kito ryto tabletę, dar vadinamą „Escape metodu“, nereikia specialiai kreiptis į gydytoją. Kiekvienas vaistinėje gali nusipirkti skubios kontracepcijos tabletę be jokio recepto. Toks sprendimas priimtas daugelyje šalių todėl, kad jos efektyvumas yra ribotas iki 72 val. po nesaugių lytinių santykių. Deja, kartais ekstrinės kontracepcijos prireikia ir po patirtos lytinės prievartos, todėl patogu, jog ją galima įsigyti greitai ir be recepto, priešingai nei įprastas kontraceptines tabletes.
3. Skubios kontracepcijos tabletė dažniausiai yra gerai toleruojama, bet, kaip ir kiekvieni vaistai, gali turėti savo šalutinių poveikių. Tarp milijonų moterų ir merginų, vartojusių skubios kontracepcijos tabletę, nebuvo pastebėta jokių rimtų nusiskundimų, vis dėlto galimi yra šie – krūtinės pajautrėjimas, galvos svaigimas ar skausmas, pykinimas. Beje, svarbu priminti, kad jei išgėrus skubios kontracepcijos tabletę jus supykina iki vėmimo, jos poveikis gali sumažėti ar visai pranykti.
4. Kito ryto tabletė nekenkia moters vaisingumui. Vien tai, jog toks preparatas yra rinkoje, įrodo jo patikimumą, užtikrinant merginų bei moterų poreikius. Gydytojos ginekologės Ž. Kasilovskienės teigimu, laikinai ciklas gali būti sutrikdytas, tačiau tai neturi jokios įtakos kitam ciklui ir vaisingumui. Tokiam sutrikdymui būdingas nereguliarus kraujavimas, t.y. „tepliojimas“ ne mėnesinių metu. Jis gali atsirasti anksčiau, nei prasideda mėnesinės. Taigi, ekstrinė kontracepcija naudojama tik tuo atveju, kai kiti apsisaugojimo metodai yra neefektyvūs arba apskritai nenaudojami, ir nevertėtų ja piktnaudžiauti.
5. Skubi kontracepcija neveda prie nesaugaus sekso. Remiantis Kalifornijos ir Prinstono universitetų tyrimais, skubi kontracepcija neskatina tokios seksualinės rizikos, o lengvas priėjimas prie skubios kontracepcijos priemonių neturi įtakos nesaugaus sekso atvejų skaičiui. Šiuo atveju didesnės reikšmės turi abortų kiekio mažinimas, kuris tiek fiziškai, tiek emociškai labiau kenkia moters organizmui.
6. Netiesa, kad kito ryto tabletę vartoja į neištikimybę linkę asmenys. Pirma, jie turėtų naudoti prezervatyvus, nes tokiu būdu apsisaugotų nuo lytiškai plintančių ligų. Antra, Lietuvoje net 86 proc. vyrų ir moterų, dalyvavusių bendrovės „Norstat“ tyrime, patvirtino, jog jie susidūrė su neplanuoto nėštumo rizika, kuomet buvo ilgalaikiuose santykiuose.
Kitas, jau tarptautinis skubios kontracepcijos tyrimas, atliktas 15-oje skirtingų šalių, taip pat neigia šį mitą. Jo duomenimis, 63 proc. moterų kito ryto tabletę vartojo, turėdamos ilgalaikius partnerius po nesaugių lytinių santykių, kai nepasiteisino pasirinktas apsisaugojimo būdas.
7. Kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus grupės ar šeimos statuso, gali susidurti su kontracepcijos nesėkmėmis. Remiantis tarptautiniu skubios kontracepcijos tyrimu, 87 proc. moterų vartojo kito ryto tabletę, kai pavedė jų pasirinktas kontracepcijos metodas. Įdomu pastebėti, kad skubios kontracepcijos teko griebtis net 42 proc. porų, jau turinčių vaikų. Be to, didžioji dalis (67 proc.) pasirinkusių „Escape metodą“ yra vyresni nei 25-erių metų amžiaus.
Lietuvoje situacija panaši: 41 proc. apklaustųjų tyrime prisipažino, kad jau yra vartoję kito ryto tabletę, o kiek mažiau nei pusė iš jų tai darė ne kartą. Lietuvių paklausus, kokiomis aplinkybėmis jiems prireikė tokio plano B, beveik pusė jų tvirtino, kad plyšo arba nusimovė prezervatyvas, ketvirtadaliui respondentų nepasiteisino nutrauktas lytinis aktas, o net trečdalis apskritai nebuvo tikri, ar saugojosi.
DELFI neseniai rašė skubios kontracepcijos poveikį moters organizmui. Tekstą galite perskaityti ČIA.
