„Bet kokia kita liga pripažįstama kaip liga, tačiau nevaisingumas nesulaukia reikiamo dėmesio. Teigiama, kad su šia problema šiuo metu susiduria penktadalis porų, prognozuojama, kad ateityje tokių padaugės iki trečdalio, tačiau įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą nėra, tuo užsiima tik privačios gydymo įstaigos, procedūros nekompensuojamos“, – DELFI sakė Kornelija.
Moters įsitikinimu, mažesnes pajamas gaunantys žmonės dėl to net nesikreipia į gydytojus. Supranta, kad negalės sau leisti brangių procedūrų.
„Kol kas visiškai niekas nėra kompensuojama, jei bandai medicinos pagalba susilaukti vaikų. Aš esu išbandžiusi į IUI procedūrą (pirmo pasirinkimo pagalbinio apvaisinimo būdas – DELFI). Kai ją dariausi, kainavo apie 600-700 litų. Tačiau daug didesnę sumą sudarė vaistai. Esu išbandžiusi ir dirbtinio apvaisinimo procedūrą, kuri su tyrimais ir vaistais kainavo 11 tūkst. litų“, – pasakojo vilnietė.
Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūtos Nadišauskienės, Lietuvoje taikomi du pagalbinio apvaisinimo būdai. „Vienais atvejais vyro sperma suleidžiama tiesiai moteriai į gimdą. Kitais atvejais apvaisinimas vyksta mėgintuvėlyje: iš moters organizmo specialia adata surenkamos kiaušialąstės, jos apvaisinamos vyro sperma ir dedamos į inkubatorių, kuriame laikomos iki 3-6 parų. Kadangi paprastai užsimezga daugiau nei vienas embrionas, dalis jų gali būti užšaldomi ateičiai arba pageidaujant į gimdą gali būti įdėti keli embrionai, taip didinant tikimybę pastoti“, – taip populiariai DELFI yra aiškinusi prof. R. Nadišauskienė.
Pasak specialistės, vienas arba du embrionai įdedami į gimdą antrą parą, o kiti auginami toliau. Paprastai iki šešių parų išgyvena tik vienas embrionas, kuris yra įdedamas į gimdą, kad šeima turėtų 50 proc. didesnę tikimybę išsaugoti nėštumą.
Kornelijai gydytojai yra patarę daryti iki 6 pagalbinio apvaisinimo procedūrų. „Jei viena nepavyksta, tai dar anksti daryti išvadas, nes nesėkmę gali lemti daug faktorių, tarp kurių ir paprastas peršalimas“, – sakė moteris.
Susikibo dėl embrionų
Apie embrionų šaldymą ji žino tik teoriškai, tačiau Bažnyčios remiamų politikų ir dirbtinio apvaisinimo specialistų diskusijose palaiko pastarųjų pusę.
„Aš manau, kad embrionus šaldyti būtina. Kaip sakoma, kai kurios moterys net geriau tai priima, nes embrionai būna perkeliami natūraliame cikle, o ne tuomet, kai organizmas skatinamas ir būna pilnas vaistų. Tiesiog kiekviena moteris savaip reaguoja. Ir jeigu embrionai nebūtų užšaldomi, manau, dalis porų nebesugebėtų pastoti pagalbinio apvaisinimo metodu“, – mano Kornelija.
Nuo 27 metų negalinčiai vaikų susilaukti moteriai „keistai skamba Bažnyčios remiamų politikų siūlymai įstatymiškai leisti apvaisinti tik tiek embrionų, kiek bus patalpinta į gimdą“.
„Man panašu, kad taip kalba žmonės, kurie net neįsivaizduoja, kaip ta procedūra atrodo. Praktiškai tai misija neįmanoma. Žmogui ši įstatymo nuostata reikštų, kad tu turėtum kiekvieną kartą kartoti procedūrą, vietoje to, kad išimtų, tarkim 10 kiaušinėlių ir juos apvaisintų. Ne visi išsivysto tiek, kad būtų tinkami perkelti moteriai. Anksčiau ar vėliau dalis embrionų nustoja vystytis. Turint tai omenyje nelabai įsivaizduoju siūlymo apvaisinti tik tiek embrionų, kiek bus patalpinta, logikos. Jei tik 2 ar 3 apvaisinsi, galiausiai juk gali atsitikti taip, kad nepavyks perkelti nė vieno! Šituose dalykuose negali tiksliai apskaičiuoti, todėl įstatymo projekto nuostata dėl embrionų ribojimo man atrodo mažų mažiausiai keista“, – sakė DELFI pašnekovė.
Įsivaikinti siūlo žmonės, kurie patys turi vaikų
Dirbtinio apvaisinimo kompensavimas, jos nuomone, turėtų sulaukti tokio pat dėmesio, kaip motinystės išmokos ar kitokia parama, kuria bandoma skatinti gimstamumą Lietuvoje. „Jei pasitvirtins prognozė ir vaikų natūraliai negalės susilaukti kas trečia šeima, manau, tos, kur galės, neprigimdys ir nepajėgs švelninti demografinių problemų“, – mano Kornelija.
Siūlymas užuot naudojusis dirbtiniu apvaisinimu įsivaikinti, 34 metų vilnietei neatrodo stiprus argumentas atsisakyti teisės į gydymą. „Nevaisingumas – liga, kaip visos kitos. Kita vertus, įsivaikinti visuomet siūlo žmonės, kurie patys turi du ar tris savus vaikus. Niekada to nesiūlo susiduriantys su šia problema. Ne visi žmonės sutverti auginti svetimus, ligotus vaikus. Nebūtinai visi tokiai gyvenimo misijai pasiryžę. Dauguma svarsto ir norėtų turėti savo vaikelį, jei tai įmanoma, o finansinis klausimas daugumai porų nesuteikia net galimybės pabandyti“, – apmaudu vilnietei.
Mokėjimai privalomi, pagalba – nebūtinai?
Vis dėlto didžiausia moters baimė, kad Seimo sveikatos komitetui grąžinę iš naujo svarstyti dirbtinio apvaisinimo įstatymą, parlamentarai dar labiau nepablogintų situacijos: „Jei jie uždraus embrionų šaldymą arba apribos, kiek embrionų galima apvaisinti, žmonės tiesiog neteks galimybių bandyti susilaukti vaikų Lietuvoje ir bus priversti vykti gydytis į kitas šalis“.
Politikų diskusijose, kurias sekė, Kornelijai užkliuvo argumentas, kad dirbtinio apvaisinimo procedūras atlieka tik privačios įstaigos. „Aš mielai eičiau į valstybinę“, – sakė nuo 2004 pradžios visus mokesčius sąžiningai mokanti tarnautoja. Per tą laiką nė karto rimtai nesirgo.
„Mano vienintelė negalia – negalėjimas susilaukti vaikų. Tačiau kai mane ištiko nevaisingumas, buvau priversta eiti į privačią kliniką, nes valstybinės paprasčiausiai tokių paslaugų neteikia. Konstitucija garantuoja teisę į nemokamą gydymą, tačiau pasirodo, ne visiems“, – konstatavo vilnietė.
Kaip rašė DELFI, įstatymo projektas dėl dirbtinio apvaisinimo praėjusią savaitę buvo grąžintas iš naujo svarstyti Sveikatos reikalų komitetui. Karščiausios diskusijos vyko dėl embrionų šaldymo. Pradėję svarstyti projektą parlamentarai parėmė leidimą paimti iki 10 embrionų ir juos šaldyti. Už tai pasisakė ir Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Liberalaus reglamentavimo priešininkai teigė, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą, nes ji atsiranda nuo apvaisinimo akimirkos.
Pasijuto tarsi apspjauta
Išgirdusi apie dar kartą žlugusį bandymą įstatymu įteisinti dirbtinį apvaisinimą Lietuvoje ir siūlymus riboti embrionų šaldymą, septynerius metus negalinti susilaukti vaikų Judita iš Kauno pasijuto tarsi apspjauta.
„Maniau, praėjo laikai „Dievas davė – Dievas atėmė“, įvairiausiose medicinos srityse naudojamės mokslo pasiekimais, tačiau dirbtinio apvaisinimo priešininkams tai nė motais“, – jaudinosi moteris, kurios tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma. Jos nuomone, tai neteisinga ir ypač – didžiausius mokesčius sumokančios visuomenės atžvilgiu.
„Net ir skaičiai byloja, kad porų nevaisingumas Lietuvoje yra didelė problema ir kad pagalba jiems reikalinga. Tai, kad jos prašo žmonės, pasiruošę normaliai išauklėti savo vaikus, suteikti jiems išsilavinimą ir išauginti normaliais piliečiais, irgi ne paslaptis“, – kaunietei antrino Laura Imbrasienė, pati atžalos susilaukusi dirbtinio apvaisinimo būdu.
Moteris pastebi, kad kitais klausimas politikai nesunkiai randą sutarimą, tačiau dirbtino apvaisinimo įstatymas stringa. „Nelabai matau, kurioje vietoje čia galima nesutarti. Visos išsivysčiusios šalys susikalba, o Lietuva kažkaip nesugeba to padaryti“, – nesuprantama DELFI pašnekovei.
Ima paskolas
Į L. Imbrasienę kreipiasi poros ir klausia, ką ji darė, kur ieškojo pagalbos, nuo ko pradėjo. „Paprastai žmonės nelinkę viešinti, kad negali pastoti ir patys bando šią problemą spręsti skolindamiesi pinigų dirbtiniam apvaisinimui. Netgi paskolas ima, kad galėtų padedant medicinai susilaukti vaikų. Nes kiek gali prašyti politikų supratimo, reikalauti jo, laukti. Laikas čia – baisiausias dalykas. Nes su metais tikimybė susilaukti vaikų mažėja“, – pabrėžė L. Imbrasienė.
Vaisingumo centro vadovės Gražinos Bogdanskienės duomenimis, porų, kurios gali turėti vaisingumo problemų, yra maždaug 15-20 proc. Prognozuojama, kad per artimiausius 10-20 metų tokių porų padaugės iki 30 proc. Tačiau ne visoms nevaisingoms poroms reikia pagalbinio apvaisinimo.
„Manoma, kad maždaug iš vieno milijono gyventojų šios procedūros reikėtų maždaug tūkstančiui per metus. Pagalbinio apvaisinimo reikia, jei moterims sutrikęs kiaušintakių praeinamumas arba vyro spermos kokybė yra labai bloga. Tokios poros sudarytų apie 10-20 proc. visų negalinčių pastoti. Visos kitos gali pastoti natūraliai, tik reikia tam tikro gydymo. Pagalbinis apvaisinimas naudojamas tik esant tikrai sudėtingoms situacijoms“, – pabrėžė G. Bogdanskienė.
Kaip rodo statistika, 40 proc. šeimų nevaisingos moterys, 40 proc. – vyrai, 10 proc. šeimų nevaisingumo priežastys yra neaiškios, dar 10 proc. šeimų nevaisingos dėl abiejų partnerių bėdų.
Lietuvoje dirbtinis apvaisinimas taikomas 20 metų. Tokiu būdu yra gimę keli tūkstančiai vaikų, tačiau jis vis dar neįteisintas įstatymu ir, skirtingai nei daugelyje kitų ES šalių, nekompensuojamas.
