Daugeliui neįveikiama užduotimi tampa vienu metu rūpintis gripuojančiais namiškiais ir išsaugoti savo sveikatą, rašoma pranešime spaudai.
Pasak BENU vaistininkės Vaidos Poškaitienės, yra dvi svarbiausios taisyklės, kurių laikantis galima sumažinti grėsmę susirgti siaučiant virusinėms infekcijoms.
Taisyklė nr. 1: auginkite imuniteto skydą
Ne tik peršalimas, bet ir stiprus perkaitimas, didelis nuovargis, nepilnavertė mityba, užterštas oras, stresas, rūkymas, psichologinė sveikata yra rizikos veiksniai, kurie silpnina organizmą ir niekais paverčia jo apsaugos nuo ligų skydą – imunitetą. Tiesa, mūsų atsparumą ligoms lemia ir iš kartos į kartą perduodami genai.
Geriausias laikas patikrinti organizmo imunitetą yra vėsūs ir drėgni orai. Pasak V. Poškaitienės, būtent tada mūsų organizmas yra pažeidžiamiausias: pervargęs, dar nespėjęs adaptuotis prie temperatūrų kaitos ir šildymo sezono pradžios. Todėl rudenį daugelį dažnai „ištinka“ vadinamosios peršalimo ligos.
Norint jų išvengti, svarbu aktyvinti mūsų imuninę sistemą nuolat, ne tik pajutus pirmuosius ligos simptomus, – grūdinti organizmą, nepamiršti fizinio aktyvumo ir rūpintis mityba.
„Organizmas bus gerokai atsparesnis, jei sportuosite, stengsitės palaikyti fizinę formą ir grūdinsitės kontrastiniu dušu. Peršalimo ligų sezono metu svarbu kuo daugiau laiko praleisti gryname ore – bent po valandą kasdien. Taip pat atidžiau rinktis maistą: valgyti daugiau daržovių ir vaisių, grūdinių produktų, žuvies. Šiuo periodu nerekomenduojama laikytis svorį mažinančių dietų“, – dėsto BENU atstovė.
Kaip teigia V. Poškaitienė, peršalimo ligos nebus baisios, jei organizmas gaus pakankamai C, E ir D vitaminų. Pastarojo gausu riebioje žuvyje, ypač menkės kepenėlėse, kiek mažiau – kiaušiniuose ir riebiuose pieno produktuose. Vitamino C netrūksta rudens derliaus uoguose: juoduosiuose serbentuose, šaltalankiuose, svarainiuose, spanguolėse. Jiems pasibaigus gelbėja citrinos. Vitamino E gausūs riešutai, avokadai, saulėgrąžos, grikių kruopos, kiti grūdai.
Pravartu mitybą papildyti bičių produktais ir kasdien suvalgyti po šaukštelį medaus. Profilaktiškai patariama vartoti žuvų taukus, cinko, seleno, vitaminų C, E, D papildus, tačiau prieš juos įsigyjant svarbu pasitarti su šeimos gydytoju ar vaistininku.
Taisyklė nr. 2: su sirgaliais – nepakeliui
Bene didžiausią pavojų kelia aplinkiniai, kurie serga lengvomis gripo formomis. Ignoruodami subjurusią sveikatą, sirgdami jie eina į darbą ir paskaitas, lanko mokyklą, dalyvauja didesniuose žmonių susibūrimuose ir taip leidžia virusui plisti toliau.
Pasak pašnekovės, pastebėjus lengvai sloguojančius, kosinčius kolegas, artimuosius reikėtų vengti artimo fizinio kontakto ir stengtis neliesti jų naudojamų daiktų. Juk mikrobai plinta ne tik tada, kai kosėjama ar čiaudima neprisidengus burnos, bet ir geriant iš to paties puodelio, naudojant tuos pačius stalo įrankius.
V. Poškaitienės teigimu, sergant aplinkiniams verta dažniau nei įprastai plauti rankas, ypač prieš valgant, ir stengtis neliesti veido.
„Plaukite rankas kruopščiai bent po 10–15 sek. Plaukite prieš gamindami maistą, prieš valgydami ir pavalgę. Ant rankų apstu mikrobų, tarp kurių gali būti ir virusų, kurie, palietus akis, nosį ar burną, gali nesunkiai patekti į organizmą. Daugelis stebisi, kaip atsitiko, kad vieną akimirką visi buvo sveiki, o kitą – jau nebe. Pamirštame, kad liečiame sergančiųjų daiktus, jų nučiupinėtus paviršius“, – sako specialistė.
Jei serga namiškiai, reikia nuolat vėdinti patalpas, nes grynas oras – vienas didžiausių virusų priešų.
Jei visgi peršalote, pirmiausia rekomenduojama gerti kuo daugiau skysčių, karštų gėrimų, pradedant čiobrelių, liepžiedžių ir aviečių arbatomis, baigiant karštais gėrimais su medumi ir imbieru.
Poilsis – ir susirgusiems, ir besisaugojantiems
Specialistai vieningai sutaria, kad vienas geriausių vaistų nuo gripo – poilsis. Tad jei jau pajutote „besikabinantį“ virusą, stabtelėkite ir skirkite laiko sau. Jei yra bent mažiausia galimybė pailsėti ir sutelkti dėmesį sveikimui, verčiau ja pasinaudoti. Tuomet pavyks pasveikti greičiau, organizmas bus mažiau alinamas, sumažės pavojingų komplikacijų tikimybė.
V. Poškaitienė atkreipia dėmesį, kad susirgusieji dažnai pirmiausia griebiasi ligos simptomus slopinančių vaistų užuot gydę pačią ligą.
„Tik pajutę pirmuosius susirgimų simptomus lankytojai teiraujasi tirpių vaistinių preparatų, kuriuos reikia gerti užpylus karštu vandeniu. Tačiau svarbu prisiminti, kad šie preparatai tik sumažina ligos simptomus, padeda juos ištverti lengviau, tačiau negydo. Tad išgėrę tokių vaistų žmonės apsigauna, kad liga atsitraukė ir nustoja savimi rūpintis, – atkreipia dėmesį vaistininkė. – Norint greičiau pasveikti, organizmui būtina tinkama priežiūra ir, svarbiausia, poilsis.“
