Nenuostabu, kad nemaža dalis šios sėkmės yra susiję su tėvais. Mokslininkai nustatė, kad daug pasiekusių vaikų tėvai turi šį tą bendro.
1. Jie verčia vaikus padėti namų ruošoje
„Jeigu vaikai neplauna indų, vadinasi, už juos tai daro kažkas kitas“, – sakė Stenfordo universiteto buvusi dekanė Julie Lythcott-Haims, parašiusi knygą „Kaip užauginti suaugusį žmogų“ („How to Raise an Adult“), kalbėdama renginyje „TED Talks Live“.
„Ir taip jie atleidžiami ne tik nuo darbo, bet ir žinojimo, kad tas darbas privalo būti padarytas ir kad kiekvienas iš mūsų turi prisidėti prie bendros gerovės“, – toliau aiškino ji.
J. Lythcott-Haims įsitikinusi, kad tie vaikai, kurie augdami dirbo namų ruošos darbus, užauga tokiais darbuotojais, kurie moka dirbti kartu su bendradarbiais, yra labiau empatiški, nes jie tiesiogiai žino, kas yra pastangos, ir sugeba nepriklausomai nuo kitų imtis užduočių.
Šią savo nuomonę J. Lythcott-Haims grindžia ilgiausiu kada nors darytu longitudiniu tyrimu „Harvard Grant Study“.
„Kai verčiame juos daryti namų ruošos darbus – išnešti šiukšles, išsiskalbti drabužius – jie suvokia, kad „turiu daryti gyvenimiškus darbus, kad būčiau gyvenimo dalimi“, – sakė ji „Tech Insider“.
2. Jie moko savo vaikus socialinių įgūdžių
Mokslininkai iš Pensilvanijos valstijos universiteto ir Duke universiteto stebėjo daugiau kaip 700 vaikų iš visų Jungtinių Amerikos Valstijų nuo vaikų darželio iki 25 metų amžiaus ir nustatė reikšmingą koreliaciją tarp jų socialinių įgūdžių vaikų darželyje ir sėkmingo gyvenimo praėjus dviem dešimtmečiams.
Du dešimtmečius trukęs tyrimas parodė, kad socialiai kompetetingi vaikai, galintys be raginimo bendrauti su savo bendraamžiais, būti paslaugūs kitiems, suprasti jų jausmus ir savarankiškai spręsti problemas, iki 25 metų amžiaus kur kas dažniau baigia universitetą ir turi darbą nei tie, kurių socialiniai įgūdžiai riboti.
Beje, ribotus socialinius įgūdžius turinys jaunuoliai taip pat susiduria su didesne suėmimo, ilgalaikio girtavimo ir socialinio būsto prašymo rizika.
„Šis tyrimas rodo, kad pagalba vaikams ugdant socialinius ir emociniu įgūdžius yra vienas svarbiausių dalykų, kuriuos galime nuveikti ruošdami juos klestinčiai ateičiai, – sako tyrimą finansavusio fondo „Robert Wood Johnson Foundation“ programos direktorė Kristin Schubert.
– Nuo mažų dienų šie įgūdžiai apsprendžia, vaikai eis į universitetą ar į kalėjimą, jie galiausiai įsidarbins ar pasiduos priklausomybėms“.
3. Jie turi didelių lūkesčių
Panaudojęs nacionalinės apklausos duomenis (tirti 2001 metais gimę 6600 vaikai) Kalifornijos universiteto Los Andžele profesorius Nealas Halfonas kartu su savo kolegomis nustatė, kad vaikų pasiekimams didelę įtaką daro jiems tėvų keliami lūkesčiai.
„Tėvai, kurie savo vaiko ateityje regi universitetą, regis, nukreipia savo vaiką to tikslo link, nepriklausomai nuo savo pajamų ir kitų dalykų“, – įsitikinęs N. Halfonas.
Šie rezultatai gauti iš standartizuotų testų: tarp prasčiausius rezultatus gavusių vaikų tik iš 57 procentai tėvai tikėjosi vėlesnių studijų universitete, o štai geriausius rezultatus gavusiųjų grupėje ši skaičius siekė net 96 procentus.
Kitaip tariant, vaikai siekia pateisinti savo gimdytojų lūkesčius.
4. Jie turi gerus tarpusavio santykius
Vaikams iš itin konfliktiškų šeimų, gyvenančių kartu ar išsiskyrusių, dažniausiai sekasi prasčiau nei tiems vaikams, kurių tėvai gerai sutaria. Taip teigia tyrimą atlikę Ilinojaus universiteto mokslininkai.
Šio universiteto Žmogaus ir bendruomenės raidos fakulteto vadovas profesorius Robertas Hughesas, paruošęs minėto tyrimo recenziją, taip pat pažymi, kad kai kurie tyrimai rodo, kad vaikai iš nekonfliktuojančių šeimų, kurioje yra tik vien tėvas ar vien mama, savo gyvenimą susitvarko geriau ne vaikai iš pilnų šeimų, kuriose abu tėvai dažnai pykstasi.
R. Hughesas tvirtina, kad konfliktai tarp tėvų prieš skyrybas taip pat neigiamai veikia vaikus, o štai konfliktai po skyrybų turi didelę įtaką vaikų prisitaikymui.
Vieno tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad po skyrybų, kai atskirai gyvenantis tėvas dažnai kontaktuoja su vaikais ir minimaliai konfliktuojama, vaikams sekasi geriau. Tačiau kai tokiu atveju vyrauja konfliktai, dažni tėvo vizitai siejami su prastesne vaiko adaptacija naujoje situacijoje.
Dar kito tyrimo duomenys rodo, kad vyresni nei dvidešimties žmonės, vaikystėje patyrę tėvų skyrybas, net praėjus daug metų jaučia dėl to skausmą ir sielvartą. Jaunuoliai, prisipažinę apie konfliktus tarp tėvų, kur kas dažniau susiduria su netekties ir gailėjimosi jausmu.
5. Jie turi aukštesnį išsilavinimą
2014 metais tyrimą atlikusi Mičigano universiteto psichologė Sandra Tang nustatė, kad koledžą ar universitetą baigusios motinos kur kas dažniau užaugina vaikus, kurie pasiekia tokį patį išsilavinimą.
Tyrimui naudota 14 tūkstančių vaikų, darželį pradėjusių lankyti nuo 1998 iki 2007 metų, duomenys. Paaiškėjo, kad paauglėms (neturinčioms aštuoniolikos) gimę vaikai rečiau baigia mokyklą ir eina mokytis į koledžą, nei kiti jų bendraamžiai.
Šiuo atveju bent iš dalies atsakinga yra aspiracija. 2009 metais Bowling Green valstybinio universiteto psichologo Erico Dobowo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 856 žmonės iš pusiau kaimiškų Niujorko apylinkių, nustatė, kad „tėvų išsilavinimo lygis vaikui esant aštuonerių ženkliai nulemia jo išsilavinimą ir profesinę sėkmę jam sulaukus keturiasdešimties“.
6. Jie anksti pradeda mokinti savo vaikus matematikos
2007 metais atlikta 35 tūkstančių ikimokyklinukų JAV ir Kanadoje metaanalizė parodė, kad ankstyvi matematiniai įgūdžiai gali turėti didžiulį privalumą.
„Pirmaeilė ankstyvų matematinių sugebėjimų svarba – kai į mokyklą pradedama eiti žinant skaičius, skaičių seką, ir kitas elementarias matematines sąvokas – yra itin svarbi, – teigia vienas iš tyrimo autorių Gregas Duncanas iš Šiaurės Vakarų universiteto. – Puikūs ankstyvieji matematiniai įgūdžiai pranašauja ne tik būsimus matematinius pasiekimus, bet ir būsimus skaitymo pasiekimus“.
7. Jie kuria santykius su savo vaikais
2014 metais buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 243 skurde gimę žmonės. Paaiškėjo, kad pirmaisiais trejais gyvenimo metais „jautrų rūpinimąsi“ jautę vaikai ne tik pasiekė geresnių akademinių rezultatų vaikystėje, bet ir turėjo geresnius tarpusavio santykius ir didesnius akademinius pasiekimus skaičiuodami ketvirtą dešimtį.
Kaip pranešama „PsyBlog“, jautriai savo vaikais besirūpintys tėvai „į savo vaikų siunčiamus signalus reaguoja nedelsiant ir tinkamai“ ir „sukuria saugų pagrindą“ vaikų pasaulio tyrinėjimui.
„Tai rodo, kad investicijos į ankstyvus vaikų ir tėvų santykius gali duoti ilgalaikę grąžą, kuri per žmogaus gyvenimą kaupiasi“, – sako vienas iš tyrimo bendraautorių psichologas Lee Raby iš Minesotos universiteto.
8. Jie yra mažiau įsitempę
Naujausias mokslinis tyrimas, apie kurį Brigid Schulte rašo „The Washington Post“, atskleidė, kad su atžalomis nuo trejų iki vienuolikos metų mamų praleistų valandų skaičius mažai nulemia vaiko elgesį, savijautą ar pasiekimus. Dar daugiau, „intensyvi motiniška globa“ gali duoti netgi priešingą rezultatą.
„Motinos patiriamas stresas, ypač jeigu motina įsitempusi dėl žongliravimo tarp darbo ir mėginimo surasti laiko vaikams, gali prastai veikti vaikus“, – leidiniui „The Post“ sakė vienas iš tyrimo bendraautorių Kei Nomaguchi iš Bowling Green valstybinio universiteto
.
Emocinis užkratas – tai psichologinis reiškinys, kai žmonės vienas nuo kito užsikrečia jausmais, panašiai kaip gripu – padeda paaiškinti, kodėl taip yra. Tyrimai rodo, kad jeigu draugas jaučiasi laimingas, tai paveiks ir jus, o jeigu jis liūdnas, tas niūrumas užvaldys ir jus. Taigi, jeigu tėvai yra išsekę ar nusivylę, jų emocinė būsena gali persiduoti ir vaikams.
9. Jie pastangas vertina labiau nei klaidų vengimą
Vaikų pasiekimams didelės įtakos turi tai, iš kur jie kildina savo sėkmę. Per kelis dešimtmečius trukusius tyrimus Stanfordo universiteto psichologė Carol Dweck nustatė, kad vaikai (taip pat ir suaugusieji) savo sėkmę kildina iš vieno iš šių dviejų dalykų. Tai yra:
„Fiksuotas požiūris“ laikosi nuomonės, kas mūsų charakteris, intelektas ir kūrybiniai gebėjimai yra nekintamos duotybės, kurių mes negalime reikšmingai pakeisti, o sėkmė yra to paveldėto intelekto patvirtinimas.
Kita vertus, „augimo požiūris“ remiasi iššūkiais ir nesėkmę supranta ne kaip neprotingumo įrodymą, o kaip trampliną augti ir tobulinti esamus gebėjimus.
Šio skirtumo esmė – tai kaip jūsų supratimu jūsų valia veikia jūsų gebėjimus. Vaikams tai turi labai didelį poveikį. Jeigu vaikams kartojama, kad jie gerai atliko testą dėl įgimto intelekto, tai sukuria „fiksuotą požiūrį“. Jeigu tėvai jiems sako, kad testas pavyko dėl įdėtų pastangų, taip formuojamas „augimo požiūris“.
10. Šiose šeimose mamos dirba
Kaip atskleidė Harvardo verslo mokyklos atliktas tyrimas, daug naudos gauna tie vaikai, kurie auga su dirbančiomis motinomis.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dirbančių motinų dukros į mokyklą eina ilgiau, labiau tikėtinai dirba vadovaujantį darbą ir uždirba daugiau – 23 procentais daugiau lyginat su visą laiką namuose buvusių motinų dukromis.
Dirbančių motinų sūnūs taip pat labiau linkę padėti namų ūkio ruošoje ir vaikų priežiūroje. Tyrimas nustatė, kad dirbančių motinų užauginti sūnūs per savaitę vaikams skiria septyniomis su puse valandos daugiau, o namų ruošai – 25 minutėmis daugiau nei namuose buvusių motinų sūnūs.
„Vaidmenų modeliavimas yra būdas signalizuoti, kas yra tinkama kalbant apie elgesį, veiklas, kuriomis užsiimate ir tai, kuo tikite“, – leidiniui „Business Insider“ sakė tyrimui vadovavusi Harvardo universiteto profesorė Kathleen L. McGinn. – Yra labai nedaug mums žinomų dalykų, kurie turi tokį aiškų poveikį lyčių lygybei, kaip būti užaugintu dirbančios mamos“.
11. Aukštesnis jų socioekonominis statusas
Deja, net ir Amerikoje penktadalis visų vaikų auga skurde, o tai stipriai riboja jų potencialą. Ir situacija tik dar labiau blogėja. Kaip teigia Stanfordo universiteto mokslininkas Seanas Reardonas, pasiekimų spraga tarp dideles pajamas ir mažas pajamas turinčių žmonių „yra apytikriai nuo 30 iki 40 procentų didesnė tarp vaikų, gimusių 2001 metais, nei tų, kurie gimė prieš 25 metus“.
Kaip teigia bestselerių autorius Danielis H. Pinkas, kuo didesnės tėvų pajamos, tuo aukštesni jų vaikų mokslo pasiekimai. „Jeigu nėra visapusiškų ir brangių intervencijų, išsilavinimo pasiekimus skatina socioekonominė padėtis“, – rašo D. H. Pinkas.
12. Jie yra daugiau „autoritetingi“ nei „autoritariniai“ ar „liberalūs“
Septintajame dešimtmetyje raidos psichologė Diana Baumride išskyrė pagrindinius tris vaikų auklėjimo stilius:
Liberalusis: tėvai stengiasi nespausti ir priima savo vaiką tokį, koks jis yra;
Autoritarinis: tėvai stengiasi formuoti vaiką ir jį kontroliuoti, remdamiesi nustatyto elgesio standartu;
Autoritetingas: tėvai stengiasi racionaliai nukreipti vaiką.
Idealiausias variantas – autoritetingi tėvai. Vaikas auga gerbdamas autoritetą, tačiau nesijaučia to autoriteto gniuždomas.
13. Jie moko charakterio tvirtumo
2013 metais Pensilvanijos universiteto psichologė Angela Duckworth laimėjo „MacArthur“ stipendiją už tai, kad atskleidė galingą ir į sėkmę vedantį asmenybės bruožą, kurį pavadino charakterio tvirtumu (angl. grit).
Apibrėžtas kaip „polinkis išlaikyti susidomėjimą ir pastangas siekiant ilgalaikių tikslų“, A. Duckworth tyrime šis bruožas siejamas su išsilavinimo lygiu, pažymių vidurkiu ir kitais panašiais pasiekimais. Tai tarsi mokymas vaiko įsivaizduoti ateitį ir įsipareigoti ją susikurti.
